Geologai jau senokai nustatė, kad po Grenlandiją dengiančiu ledu slypi milžiniški geležies, vario, nikelio, cinko, kai kurių retųjų metalų ir net rubinų klodai. Įtariama, kad jūros dugne salos pakrantėje esama nemažai naftos ir gamtinių dujų.
Įvairiausių šalių bendrovės naudojasi palankia Grenlandijos investicijų politika ir į tyrimus jau investavo daugiau nei 1,7 milijardo dolerių (4,44 mlrd. litų).
Viena Didžiosios Britanijos bendrovė ieško geležies rūdos. Škotai tikisi aptikti jūros dugne naftos. Australų tikslas – retieji metalai, kanadiečių – rubinai.
Nemenką šio pyrago dalį norėtų atsiriekti ir kinų kalnakasybos koncernai.
Mėgina lįsti iš šešėlio
Danijai pavaldžioje Grenlandijoje galimybė išgauti žaliavas atsirado pastaraisiais metais, kai ėmė sparčiau tirpti salą kaustantis ledas.
Tačiau vos 56 tūkst. gyventojų turinti šalis pati niekaip nepajėgtų imtis kalnakasybos. Mat tam reikia naujų uostų, kelių, elektrinių ir kitokios infrastruktūros.
Nuo 2009-ųjų sala tapo labiau nepriklausoma nuo Danijos ir jos gyventojai gali patys spręsti, kaip panaudoti šalies išteklius.
Grenlandijos vietos gyventojai kol kas išskėstomis rankomis sutinka investuotojus.
Grenlandai nori tapti visiškai nepriklausomi, bet suvokia, kad tai bus neįmanoma tol, kol finansiniu atžvilgiu jie bus priklausomi nuo Danijos.
Pastaroji kasmet skiria šimtus milijonų dolerių Grenlandijai ir ten siunčia, pavyzdžiui, policijos pajėgas.
Iš danų Grenlandija gauna trečdalį jai reikalingų pinigų. Kone visos kitos pajamos atplaukia iš žvejybos verslo.
Tačiau vienintelė veikianti kasykla galėtų iš esmės pakeisti visą salos ekonomiką.
Kur pasisuksi – kinai
Kalnakasybos koncernai šiuo metu ieško žaliavų daugiau nei 100 Grenlandijos vietų.
Dažniausiai tuo užsiima mažos bendrovės. Jos atlieka tyrimo darbus, nustato išteklių dydį, apskaičiuoja būtinas išgavimo išlaidas ir po to siekia pritraukti stiprių investuotojų.
„Kalnakasyba įžengs į Grenlandiją”, – išrinktoji Grenlandijos ministrė pirmininkė Aleqa Hammond neseniai pareiškė leidiniui „Wall Street Journal”.
Turint galvoje, kad Kinija yra didžiausia daugelio žaliavų importuotoja, salos ateitis gali būti nemenkai susieta su šia valstybe.
A.Hammond neslėpė, kad Grenlandijai svarbu bendradarbiauti su šalimis, kurios finansuotų kalnakasybos projektus. Tačiau, anot premjerės, salai reikia ne tik pinigų – čia trūksta ir darbo jėgos.
Todėl geležies rūdą ketinanti kasti Didžiosios Britanijos bendrovė „London Mining” atvirai siekia, kad Grenlandijos įstatymai atvertų kelią kinų darbininkams.
Australijos bendrovė „Ironbark Zinc” pranešė bendradarbiaujanti su kinų bendrove, kuri galbūt finansuos 485 milijonų dolerių vertės kasyklą Šiaurės Grenlandijoje ir ją eksploatuos.
Kanadiečiai tikisi investuoti į rubinų gavybą. Šie raudoni brangakmeniai itin populiarūs Kinijoje ir Indijoje.
Kopenhaga sunerimusi
Kinų investicijos Grenlandijoje galėtų pakeisti ir jos politiką, mat istoriniu požiūriu sala stipriai susijusi su JAV.
Amerikiečiai pastatė Grenlandijoje uostus ir oro uostus, nes čia jie ilgai kasė kriolitą – mineralą, kuris anksčiau buvo svarbus išgaunant aliuminį. Dar ir dabar Grenlandijoje yra įsikūrusi labiausiai į šiaurę nutolusi JAV karinė bazė.
Vyresnioji sesuo – Danija – įspėja, kad salos flirtas su Pekinu nebus palankus nei Kopenhagai, nei jos sąjungininkams, ypač JAV.
„Tiek JAV, tiek Rusija labai skeptiškai žvelgia į kinų mėginimus siekti žaliavų kontrolės regione”, – sakoma danų Gynybos informacijos tarnybos dokumente.
Pekinas atmeta priekaištus, neva jis turi slaptų interesų Grenlandijoje.
„Nepagrįstas triukšmas”, – teigė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai.
Tiesą sakant, beveik visos iškasenų eksploatavimo licencijos Grenlandijoje priklauso Vakarų bendrovėms. Tačiau pastarosioms neretai stinga kapitalo projektams įgyvendinti, todėl jos tariasi su kinais dėl finansavimo.
Teks sprogdinti ledynus
Norintys įsitikinti kinų ambicijomis turėtų nuvykti į Iluileko fjordą. Dabar ten stūkso ledkalnio dydžio ledynai.
Tačiau būtent toje vietoje turi atsirasti 2,35 milijardo dolerių vertės geležies rūdos kasykla, kuriai Grenlandija ketina išduoti licenciją dar iki šio rudens.
Šiuo metu projektui vadovauja „London Mining”, bet jį rengia tarptautinė komanda. Svarbiausias vaidmuo tenka kinų valstybiniams koncernams.
Virš fjordo iš pradžių planuojama susprogdinti 160 metrų storio ledo antklodę. Kone trims tūkstančiams kinų darbininkų, kurie statys elektrines ir rūdos apdirbimo įrenginius, teks atlaikyti stiprų žvarbų vėją ir žemą temperatūrą.
Už 100 kilometrų turėtų iškilti naujas uostas. Iš ten laivai su rūda turėtų plaukti į Kiniją.
Trukdo atšiauri gamta
Nemažai ekspertų įsitikinę, kad žaliavų rinkoje Grenlandija netrukus galėtų diktuoti madas.
Iškasenų čia nestinga, teisinė sistema skaidri, investuotojus vilioja stabilumas ir kone nulinė korupcija.
Vis dėlto yra ir trūkumų. Saloje iš esmės nėra kelių, kurie sujungtų pakrantės kaimus.
Grenlandijos sostinės Nūko oro uosto kilimo ir leidimosi takas yra per trumpas netgi vieninteliam „Air Greenland” reaktyviniam lėktuvui. Interneto ryšys sutrinka kaskart, kai ledkalniai nutraukia po vandeniu nutiestą kabelį.
Trūksta ir vertėjų iš eskimų kalbos, kuri susideda iš daugiaskiemenių žodžių – ilgų, kaip ištisi kitų kalbų sakiniai.
Beveik 30 procentų Grenlandijos gyventojų įsikūrę Nūke. Grenlandai dažnai gyvena šiuolaikiniuose gyvenamuosiuose namuose su trimis langų stiklais ir pastelinėmis spalvomis dažytais fasadais.
Gyventi čia brangu. Šešių alaus skardinių pakuotė kainuoja 18 dolerių, 45 minučių vidaus skrydis – neretai daugiau nei 500 dolerių.
Už sraigtasparnius kalnakasybos bendrovės moka 3200 dolerių per valandą. Savo įrangą darbininkai gabena šunimis traukiamomis rogėmis. Automobiliams nuolat kyla grėsmė užšalti, o nuo audrų konteinerius saugo milžiniški smėlio maišai.
Pamažu stumiasi į priekį
Nepaisant to, gyvenimas už poliarinio rato juda į priekį. Pusantro šimto darbininkų Grenlandijoje neseniai pastatė uostą ir nutiesė kelius, kuriais bus gabenama įranga 180 milijonų dolerių vertės hidroelektrinei. Įrengtas 15 kilometrų ilgio tunelis po užšalusia jūra.
JAV koncernas „Alcoa” nukreipė pirmąsias investicijas į aliuminio gamyklą, kuri veiks naudodama vandens energiją iš Grenlandiją supančių jūrų, o ją turėtų statyti kinai.
65-erių Grenlandijos gyventojas Johannesas Heilmannas mano, kad sala žengia į naują erą.
Žilaplaukis vyriškis žiemą medžioja paukščius, pavasarį žvejoja ciegorius, vasarą – menkes ar ruonius, iki gruodžio – finvalus.
J.Heilmannas tvirtai tiki, kad būtinai ateis tas laikas, kai Grenlandijos gyventojai iš žvejų pavirs kalnakasiais. Regis, taip ir įvyks.
