Įvesti užstato sistemą praktiškai visai stiklinei, skardinei ir plastikinei tarai Aplinkos ministerija planuoja nuo 2015 m. Ministras Valentinas Mazuronis portalui lrytas.lt teigė, kad Seimas tam reikalingus įstatymų projektus galėtų pradėti svarstyti šių metų rudenį.
Panaši užstato sistema jau kelerius metus veikia Estijoje. Ją planuoja įsivesti ir Latvija. Tikima, kad tai padėtų gerokai sumažinti išmetamų butelių ir skardinių kiekius, būtų švaresnė gamta. Ši idėja Lietuvoje nėra nauja. Panašų įstatymą buvo bandoma priimti dar prieš ketverius metus, tačiau Seimas jo svarstyti kažkodėl nepradėjo.
Kiek pabrangtų butelis?
Šiuo metu svarstoma, kad užstatas nuo 2015 m. nebūtų taikomas tik vyno ir kitų stipresnių alkoholinių gėrimų buteliams.
Šiuo metu 25 centų dydžio depozitas taikomas didžiajai daliai alaus ir įvairių Lietuvoje gamintų alaus kokteilių butelių. Dėl to į šiukšlyną nepatenka 85-90 proc. tokios taros.
Koks depozitas galėtų būti taikomas plastikiniams buteliams ar skardinėms, Aplinkos ministerijos specialistai pasakyti dar negali. Užstato dydį, priėmus įstatymą, nustatytų Vyriausybė arba pati ministerija.
„Užstatas turi būti toks, kad žmogus būtų suinteresuotas kaupti butelius ir juos grąžinti“, - aiškina Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė.
Estijoje, iš kurios lietuviai mokosi, užstatas skardinėms ar pusės litro plastikiniams buteliams yra perpus mažesnis nei bet kuriems stikliniams buteliams. Šie ir dideli plastikiniai buteliai superkami po 22 lietuviškus centus.
Džiaugsmą lydi problemos
Kokia plastikinių butelių arba skardinių dalis Lietuvoje šiuo metu perdirbama – tiksliai pasakyti sunku – spėjama, kad iki ketvirtadalio. Tokie buteliai ir skardinės superkamos pagal svorį, tačiau didžioji dalis jų keliauja į šiukšlyną ar pamiškes.
Dabar už kilogramą skardinių Lietuvos supirkimo punktuose mokama 1,2 lito, o plastiko butelių - 0,75 lito.
„Estijoje, įvedus šią naujovę, iš pradžių buvo superkama apie pusę skardinių ir plastiko butelių, bet po to kasmet šis rodiklis po truputį didėjo“, - sakė įstaigos „Žaliasis taškas“ vadovas Gintaras Varnas.
Tiesa, valdžios atstovai pripažįsta, kad įvedus užstatą estai turėjo ir rūpesčių.
„Latvijos gyventojai veždavo plastiko butelius, skardines, ir ten juos pardavinėdavo. Jei ant butelio ar skardinės yra depozito ženklas, nustatyti, kur jis pirktas – nėra paprasta, o supirkti reikia. Todėl labai svarbu, kad nauja sistema veiktų ir Lietuvoje, ir Latvijoje“, - pripažino V.Karosienė.
Tiesa, grėsmės dėl to Lietuvai neišnyks, nes užstato sistemos plastiko buteliams ir skardinėms kol kas neturi kaimyninė Lenkija.
Bijo kainų augimo
Pagal įstatymą, plastikinius ir stiklinius butelius bei skardines turėtų supirkinėti visi prekybos centrai, kuriuose bus imamas užstatas už parduotą tarą su skysčiu.
Užsienyje nedūžtančią tarą, kurios yra gerokai daugiau nei stiklinių butelių, žmonės prekybos centruose meta į specialius automatus, kurie po to išmoka pinigus.
Prekybininkai nerimauja, kad naujoji tvarka pareikalaus daug investicijų, ne tik jiems, bet ir už antrinių žaliavų surinkimą atsakingoms įmonėms, o padidėjusios išlaidos guls ant vartotojų pečių.
„Po krizės vartojimas stabilizavosi tik neseniai, todėl mes nepritartume sprendimams, dėl kurių augtų kainos, vėl smuktų vartojimas. Žmonės yra labai jautrūs kainai, bet koks prekės pabrangimas sukelia pasipiktinimą“, - teigė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas.
Gėrimų gamintojai taip pat sako, kad kol yra daug neatsakytų klausimų, komentuoti būsimą tvarką – sunku.
Bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas įsitikinęs, kad ši idėja aplinkosaugine prasme yra labai naudinga, nes sumažės aplinkos tarša. Jis mano, kad butelių užstato sistema veikia gana sėkmingai, todėl tikisi, kad didelių problemų nekils, jei užstatas atsiras ir skardinėms, ir plastiko buteliams. Aludariams svarbu, kad galimai padidėjusios išlaidos negultų ant gamintojų pečių.
„Žinoma, iš pradžių gali būti nepatogumų, nepatenkintų žmonių, nes jiems reikės papildomai mokėti už tarą, tačiau, manau, visi greitai pripras, kaip priprato prie užstato stikliniams buteliams. Estijoje ši sistema veikia gerai. Butelius neša ir turtingi žmonės, nes jie yra sąmoningi“, - kalbėjo verslininkas.
Dauguma gyventojų pritaria
Aplinkos ministerijos užsakymu 2009 m. atliktos šalies gyventojų apklausos duomenimis, tam, kad užstato sistema atsirastų ne tik buteliams, bet ir kitai tarai, pritaria 74 proc. apklaustųjų, nepritaria – 16 proc. Kiti neturi nuomonės.
Nepritariantys siūlymui sako, kad nauja tvarka jiems sukels nepatogumų, perkant gėrimus reikės mokėti daugiau.
Nors visuomenėje gajus stereotipas, kad nemažą dalį butelių į supirkimo punktus atneša asocialūs asmenys, verslininkai tai neigia ir sako, kad šių žmonių įtaka geriems butelių surinkimo rezultatams yra menka.
