Manoma, jog naujoji technologija gali padėti ES pieno sektoriui, kuriame pagaminama per 130 milijardų litrų pieno, tapti konkurencingesniam.
Tokios išvados remiasi vartotojų požiūriu, kad nepasterizuotas pienas yra sveikesnis, turintis daugiau reikalingų mikroorganizmų bei vitaminų.
Kaip žinoma, geriant žalią (nepasterizuotą) ar netaisyklingai pasterizuotą pieną galima susirgti įvairiomis žarnyno infekcijomis, kurias sukelia piene esančios bakterijos, tokios kaip Listeria ar Campylo bakterija.
Projekte „Smart Milk“ dalyvavę mokslininkai ištyrė, kad taikant minėtą metodą ne tik nužudomos blogosios bakterijos, bet ir nepakeičiamas natūralus pieno skonis bei sudėtis. Taip pat paaiškėjo, kad taip paveiktas pienas mažiau reaguoja į šilumą, todėl prailginamas jo galiojimo laikas.
„Ultragarso ir elektros laukų derinys atstoja iki šiol skysčiams taikomą aukštos temperatūros pasterizavimą“, – teigė „Smart Milk“ projekto koordinatorė, daktarė Edurne Gaston Estanga.
Projekte dalyvavo mokslininkai iš Ispanijos, Airijos, Jungtinės Karalystės, Danijos ir Turkijos. Kartu jie sukūrė technologiją, skirtą naudoti Europos pieno ir gėrimų pramonėje. Technologija sėkmingai testuota ir patvirtinta.
Projektui „Smart Milk“ ES skyrė 1,1 mln. eurų finansavimą. Projektas baigėsi 2013 m. kovo mėnesį.
