„Reiktų, kad spindulys sklistų tik tam tikrą atstumą, o paskui ta energija kažkur dingtų, – svarstė „Ekspla“ vadovas, – o šiaip tokį kardą galima padaryti, gal jis nebus toks mažas, kad tilptų rankoje, bet įmanoma.“
Į ranką jis netilptų, nes norint, kad jis iš tiesų kirstų, reiktų įdėti daugiau galios. Toks lazeris būtų panašus į tuos, kurie pjausto metalą, tik pritaikytas kitai medžiagai.
„Visgi, kad šviesa sustotų kuriame nors taške, mokslininkams dar reikia gerokai padirbėti“, – rimtu veidu aiškino K.Jasiūnas.
Baigia statybas
Į netoli Vilniaus įsikūrusią lazerių gamyklą „Ekspla“ atvykome dar nepasibaigus statybų darbams. K.Jasiūnas neslėpė, kad tai kelia nepatogumų – lazerių gamintojams labai svarbi švara, kad nebūtų dulkių.
Jos sukėlė nemažai problemų, klientus aptarnaujantiems darbuotojams atsirado daugiau darbo, nes padaugėjo atveju, kai gaminiai būdavo išsiderinę, nes į juos pateko daugiau dulkių.
„Ekspla“ vadovas dėl to nekaltino vien tik statybų, juk dulkių gali patekti ne vien dėl jų. Visgi, jis džiaugėsi, kad darbai jau greitai baigsis, atsiras daugiau erdvės, kurioje bus galima plėtoti naujus projektus, kurti produktus ir su jais plėstis į naujas sritis, rinkas.
Skaičiavo pelną
Nepaisant jau beveik metus trunkančių statybų, įmonė 2012 m. skaičiavo pelną. Jis siekė daugiau nei 6 mln. Lt, o apyvarta viršijo 45 mln. Lt.
Per pastaruosius penkerius metus „Eksploje“ darbuotojų padaugėjo nuo 80 iki 120. Pardavimo apimtys išaugo du kartus.
Įmonėje net 94 proc. produkcijos gaminama užsienio rinkoms, įrenginiai parduodami daugiau nei keturiasdešimtyje pasaulio šalių.
Daugiausiai parduodama Europos Sąjungoje, jai tenka beveik pusė produkcijos, penktadalis iškeliauja į JAV ir Kanadą, panašiai tenka ir Kinijai, kurioje „Ekspla“ turi savo atstovybę.
Pradžioje padėjo japonas
Nors „Ekspla“ savo istoriją skaičiuoja nuo 1983 m., kai buvo įkurta bandomoji lazerinės ir elektroninės technikos gamykla, pirmasis lazeris į užsienį iškeliavo tik po dešimties metų.
Tai padaryti padėjo sėkmei nusišypsojus sutiktas japonas, kuris patikėjo postsovietinėje valstybėje įsikūrusios įmonės pajėgumais ir surizikavo nusipirkti jų gaminamų lazerių.
Iki 1997 m. net 80 proc. įmonės produkcijos keliavo į Japoniją. Išgarsinę savo vardą ten jie buvo pastebėti ir Europoje bei Šiaurės Amerikoje.
Tačiau ir šiandien su partneriu Japonijoje „Ekspla“ bendradarbiauja, šalyje nuolat dirba vienas jų atstovas.
„Vienas, ten atbuvęs 9-erius metus, neseniai grįžo. Dabar išvažiavo kitas“, – pasakojo K.Jasiūnas.
Nusipirko įmonę Kinijoje
Maždaug prieš 6-erius metus „Ekspla“ priėmė sprendimą įsigyti Kinijos įmonę, jau ir anksčiau juos atstovavusią toje šalyje. Tai padaryta norint daugiau dėmesio skirti industrinei pramonei – puslaidininkiams, televizorių gamybai.
Atstovybė reikalinga, nes industrija nelabai mėgsta dirbti per tarpininkus, reikia patiems būti vietoje ir bendrauti su partneriais.
„Ekspla“ Kinijoje taip pat turi ir konkrečiai mokslo rinkai dirbančia partnerę, ją įkūrė vienas profesorius specialiai tam, kad galėtų pardavinėti lietuvių lazerius.
Tokia simbiozė naudinga abiems pusėms. Mokslo sferoje egzistuoja specifika, reikalaujanti žinių apie tos šalies mokslo institucijų vidų, reikia pažinoti ten dirbančius dėstytojus, o partneris kinas gali tai suteikti.
„Norint pardavinėti lazerius visame pasaulyje, kiekvienoje šalyje reikia turėti savo partnerius, kurie bendrautų su vietiniais klientais, reklamuotų gaminius. Kadangi mūsų prietaisai labai sudėtingi, reikia, kad juos aptarnautų. Tai viena mūsų stipriųjų pusių, konkurencinis pranašumas prieš kitus, nes aptarnavimu labai rūpinamės“, – dėstė pašnekovas.
Iš tikro, „Ekspla“ lazerių galima rasti visame pasaulyje, tik Afrikoje jų nėra daug, nes, kaip pastebėjo K.Jasiūnas, jiems kol kas labiau reikia Kalašnikovo automatų.
Spektras didelis
„Ekspla“ gaminami lazeriai skirti daugiausiai moksliniams tyrimams, juos naudoja viso pasaulio laboratorijos, dažniausiai medžiagų tyrimams.
Įmonės skiriamasis bruožas yra tai, kad jie moka pagaminti lazerį su labai trumpu impulsu, kuris dar gali keisti bangos ilgį (spalvą).
Bangos ilgis gali būti derinamas nuo ultravioletinio iki infraraudonojo, o tokio spektro reikia mokslininkams tyrinėjant įvairias medžiagas, jiems prireikia lazerį kiekvienai jų priderinti.
Vienos medžiagos savybės lemia, kad ji reaguoja į vieną bangos ilgį, kitos – į kitą. Mokslininkas, norėdamas patyrinėti kokios nors medžiagos molekulę arba atomą, ją pavirpina, pavarto, tam reikia skirtingų spektrų, tokių, kurie atitinka, pavyzdžiui, vibracinius lygmenis.
K.Jasiūnas taip pat pastebėjo, kad mes dažnai net nesusimąstome, kad lazerius naudojame kiekvieną dieną. Žinoma, jie šiek tiek skiriasi nuo gaminamų „Eksploje“, tačiau lazerį galima rasti kiekvieno kompiuterio kietajame diske, televizoriuose. Kai kas mėgsta lazeriais erzinti katinus ir futbolo žaidėjus.
„Lazeris yra šviesos šaltinis, kaip ir lempa, žvakė ar prožektorius. Nuo pastarųjų jis skiriasi tuo, kad turi savybę šviesą sutelkti viename taške, kad fotonai nesklistų, kaip avių banda į visas puses. Tai leidžia juos įvairiai panaudoti“, – aiškino fiziko išsilavinimą turintis K.Jasiūnas.
Dirba, kaip lygus su lygiu
„Ekspla“ direktorius sakė, kad jų įmonėje vyrauja horizontali hierarchija. Darbo santykių piramidžių nėra ir žmonės laikomi ne darbdaviais ir darbuotojais, o partneriais – visi bendrauja viename lygyje.
„Visi turi savo teises, visi gali daug šnekėti, ko nors norėti – kaip sutariam, taip ir dirbam“, – kalbėjo vadovas.
Jis paminėjo, kad skirtingose projektuose vadovai būna skirtingi, tai priklauso nuo uždavinių. Žinoma, kartais atsiranda tokių, kurie galvoja, kad gali piktnaudžiauti suteikiama laisve, tačiau „Ekspla“ direktorius to nesureikšmino.
Naujoves kuria projektuose
Lazerių gamintojai nuolat dalyvauja ne tik nacionaliniuose, bet ir Europos Sąjungos bei tarptautiniuose mokslo projektuose.
„Eksplai“ jie naudingi, nes įmonės verslo specifika reiškia, kad jie turi nuolat atnaujinti savo produkciją, visada būti ant mokslinių pasiekimų ribos.
„Tam skiriame labai daug resursų, netgi turime atskirą grupę, kuri užsiima vien moksliniais tyrimais, rašo mokslinius straipsnius, dalyvauja konferencijose“, – pasakojo vadovas.
Jiems patiems kažko pasiekti yra labai sudėtinga ir brangu, todėl organizuojami bendri projektai. Vienas tokių darbų trūkumas – jų rezultatais gali pasinaudoti ir konkurentai.
Pasak pašnekovo, geriausių rezultatų davė jų pačių viduje atliktas projektas, kurio metu buvo sukurtas derinamo bangų ilgio nanosekundinis lazeris. Tai nebuvo labai ypatinga naujovė, tiesiog sujungti lazeris ir derinimo mechanizmas, tačiau rinkoje ji tapo labai sėkminga.
NT200 serijos lazeriai įmonei pelnė tarptautinį apdovanojimą, ženkliai padidino pardavimus.
Kviečia studentus
„Ekspla“ kiekvienais metais priima praktiką atliekančių studentus. Visgi, įmonė į juos ir pati žiūri praktiškai.
„Esame verslas, žiūrime ir sau naudos, – neslėpė „Ekspla“ direktorius, – priimame studentus, juos mokome, tačiau kelis pirmus metus jie daugiau mokosi, nei duoda naudos, bet mes žiūrime į ilgesnę perspektyvą, vėliau jie tampa gerais specialistais.“
Lazerių gamykloje praktiką atlieką ne tik fizikai, bet ir elektronikos studentai, taip pat pasitaiko apskaitos, ekonomikos studijas pasirinkusių jaunuolių.
