Didžiausia Europoje plastiko žaliavos gamintoja šalia Klaipėdos praskleidė paslapties šydą

Gamyklos vadovai vengia viešumos, neteikia komentarų, nerengia pažintinių ekskursijų, kaip kitos pramoninėje zonoje įsikūrusios įmonės, o į kai kurių gyventojų mestus kaltinimus apie neva milžiniškus kiekius teršalų, išmetamų į orą, atsakė tyla. Kodėl?

Portalui lrytas.lt pavyko praverti akylai saugomos teritorijos vartus ir iš arčiau pažvelgti į daugeliui nematomą jos pusę.

Didžiausia Europoje polimerizacijos gamykla „Orion Global PET“ Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) buvo pastatyta per dešimt mėnesių. Pagrindinis dešimties aukštų gamyklos pastatas siekia beveik 70 metrų. Didžiulėje, apie 5 ha teritorijoje iškilo milžiniški bokštai-saugyklos, administracinis pastatas, sandėliai, įrengtos transportavimo linijos.

Gamykla priklauso Tailando kapitalo įmonių grupei „Indorama“, kurios 17 gamyklų veikia Europoje, Azijoje, Jungtinėse Valstijose. Atidariusi savo padalinį Klaipėdoje „Indorama“ padidino grupės rinkos dalį iki 30 proc. ir tapo viena iš PET granulių gamybos lyderių pasaulyje.

„Orion Global PET“ – viena didžiausių įmonių Klaipėdos LEZ. Tik pradėjusi veiklą, susidūrė su gana priešišku vietos gyventojų požiūriu.

Arčiau pramoninės zonos gyvenantys klaipėdiečiai ėmė įtarinėti, kad gamybos procese chemines medžiagas naudojanti įmonė į aplinką išmeta milžiniškus kiekius teršalų, žmonės piktinosi nosį riečiančiais kvapais ir triukšmu, sklindančiu iš LEZ teritorijos. Čia veikia kelios stambios chemijos pramonės įmonės, tad atskirti, kuri didžiausia teršėja, nelengva net specialistams.

„Orion Global PET“ vadovai patikino, jog informaciją apie į orą išmetamus teršalų kiekius gali sužinoti kiekvienas, tereikia kreiptis į įmonę. Kartą per metus su naujausiais aplinkos taršos monitoringo rezultatais bendrame susirinkime supažindinami prižiūrinčių institucijų atstovai, aplinkosaugininkai.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė portalui lrytas.lt patvirtino, kad nuo 2010-ųjų, kai įsigaliojus naujajai higienos normai centras ėmėsi vykdyti nuolatinę aplinkos taršos kontrolę, „Orion Global PET“ gamyklos teritorijoje ir aplink ją nepastebėta teršalų, viršijančių leistinas normas. Oficialių skundų iš gyventojų dėl šios įmonės veiklos esą taip pat negauta.

Įmonė neatsisako pateikti taršos tyrimų duomenis, tačiau nuo viešų diskusijų ir ataskaitų apie išmetamus teršalų kiekius internete  susilaiko – tokios nuostatos laikosi įmonių grupės „Indorama“ valdytojai.

„Mes negaminame produkto, esame žaliavos tiekėjai, tad mums reklamos nereikia“, - įmonės poziciją ramiai paaiškina „Orion Global PET“ Technikos direktorius Arūnas Jonuška. Į susitikimą jis pakviečia ir gamyklos generalinį direktorių Jitendrą Kumarą Maliką. Indų tautybės vadovas Klaipėdoje gyvena jau beveik devynerius metus – lygiai tiek, kiek Klaipėdoje veikia „Indoramos“ įmonių grupės gamykla.

Abu vadovai gamykloje dirba nuo jos veiklos pradžios. Dauguma iš maždaug 120 darbuotojų – taip pat. Apie tai, jog pastaraisiais metais įmonėje darbuotojų kaitos visai nėra, jie kalba su neslepiamu pasididžiavimu.

„Čia dirbantys specialistai praleido ne vieną mėnesį mūsų gamyklose JAV, Nyderlanduose mokydamiesi šio darbo, kai kurie vėliau padėjo ir konsultavo kolegas naujai veiklą pradėjusiose gamyklose. Būtų apmaudu, jeigu įgiję tiek žinių ir patirties jie mus paliktų“, - neslėpė J.K.Malikas.

Tikru išbandymu gamyklos vadovams tapo 2007-2008 metais šalį sujudinęs statybų bumas. Susigundę gerokai šoktelėjusiu atlygiu už darbą, į statybų sektorių pasitraukė ir dalis gamyklos darbuotojų. Tačiau prasidėjus ekonominei krizei ir statyboms sustojus, nemažai jų vėl pasiprašė priimami atgal.

Į gamyklos teritoriją patenkama pro apsaugos postą. Už keliolikos metrų esančiame vieno aukšto administraciniame pastate pasitinka besišypsanti biuro administratorė. Jauna moteris teigė čia dirbanti jau seniai ir, pasiūliusi kavos bei patogiai įsitaisyti, akimirkai dingsta erdvioje virtuvėje.

Lietuviai - patikimi darbuotojai

Vos įėjus gamyklos zoną, į akis krinta tai, jog čia beveik nematyti žmonių - negirdėti klegesio, nėra jokio chaoso, durų trankymo ir lakstymo iš vieno pastato į kitą įtampos kupinais veidais.

Įtaresnis stebėtojas greičiausiai pamanytų, kad darbuotojų lojalumas čia išgaunamas verčiant juos pasirašyti žeminančias sutartis arba jie plačiai šypsosi, nes sugeba tobulai apsimesti.

Sužinoti, kaip čia viskas veikia iš tikrųjų įmanoma tik iš pačių darbuotojų lūpų, tačiau prakalbinti kurį privačiai pasirodo sunkiai įmanoma, kai nė per žingsnį nesitraukia du aukščiausi gamyklos vadovai.

„Tai darbštūs ir atsidavę darbuotojai, visi dirba kaip viena komanda“, - pagyrų lietuviams negailėjo gamyklos vadovas J.K.Malikas. Absoliučią daugumą darbuotojų sudaro lietuviai. Jiems talkina dar trys indų tautybės specialistai. Įmonei pradedant veiklą Klaipėdoje, jų buvo 12.

„Orion Global PET“ gamykla Klaipėdos LEZ dirba be perstojo kiaurą parą. Čia, kaip ir kitose įmonių grupės „Indorama“ gamyklose Europoje, Azijoje ir JAV, gaminamos PET granulės. PET - tai polietileno tereftalatas - skaidrus, mechaniškai atsparus ir lengvas plastikas, naudojamas skystų produktų tarai, pakuotėms, taip pat dirbtinio pluošto gamybai.

PET gaminamas iš etileno glikolio ir tereftalio rūgšties mišinio, naudojant aukštą temperatūrą ir didelį slėgį. Vienas gamybos ciklas trunka apie 8 valandas. Jo pabaigoje sukietėjusi masė susmulkinama į granules ir supakuota į 1,2 tonos talpos maišus gabenama užsakovams į 27 Europos šalis.

Pagrindinę žaliavą granulėms gaminti įmonė laivais per Klaipėdos uostą atsigabena iš Europos ir Pietryčių Azijos. Iš naftos gaminama žaliava perkraunama krovos kompanijos „Bega“ skystųjų krovinių terminale.

Klaipėdos gamykloje veikia dvi technologinės linijos. Jose gaminamos dviejų rūšių – permatomos (skaidrios) ir baltos spalvos PET granulės.

PET granulių pirkėjai – pakavimo medžiagų gamintojai. Kokybiškas, lengvas ir mechaniniam poveikiui atsparus plastikas daugiausiai naudojamas buteliams ir kitai skystų produktų tarai gaminti.

Pilstymo fabrike plastiko granulės pašildomos, o pučiant orą tąsus plastikas įgauna formą, primenančią mėgintuvėlį. Butelių gamyba primena stiklo gamybą - pūtimo būdas plastiko pakuotėms pradėtas naudoti praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.

Storasienis vamzdelis – tai ruošinys plastikiniams buteliams gaminti. Pakuočių gamintojai ruošinį pašildo iki 80 laipsnių temperatūros, o šiam suminkštėjus, talpina į paruoštą formą – taip pagaminamas reikiamo tūrio butelis.

Klaipėdos gamyklos pajėgumas – 700 tonų produkcijos per dieną arba 255 tūkst. tonų per metus. Produkcijos vertė sudaro daugiau kaip 800 mln. litų.

Dėl PET granulių gamybos rinkoje šiuo metu jaučiamo sąstingio Klaipėdos gamykla dirba 80 proc. pajėgumu. Įtampą Europos rinkoje sukėlė pigesnės produkcijos antplūdis iš Azijos. Šešioms šio žemyno šalims panaikinti importo muitai, o tai sumenkino Europos gamintojų konkurencines galimybes.

„Indoramos“ grupės gamyklos PET granulėms pagrinde naudoja iš naftos gaminamą žaliavą. Tačiau pasaulyje vis labiau populiarėjanti ekologiškų pakuočių pramonė ir aplinkosauginės nuostatos, raginančios naudoti gamtoje natūraliai suyrančias ir aplinkai draugiškas medžiagas, lemia pokyčius ir PET gamybos rinkoje.

„Indoramos“ gamyklose Azijoje ir Anglijoje jau naudojamas bioglikolis, gaminamas iš cukraus žaliavos melasos išspaudų. Kai kur ši medžiaga jau gaminama ir iš kukurūzų atliekų.

„Tačiau vadinamasis bioPET‘as dar nėra gaminamas masiškai, nes biožaliavos kaina kyla, o naftos kaina kol kas išlieka stabili. O dėl suyrančių pakuočių turiu savo poziciją - kam naudoti yrančias, jeigu mūsų gaminamą plastiką galima 100 proc. perdirbti?“, - stebėjosi A.Jonuška.

Perdirbtą plastiką savo produkcijai sėkmingai naudoja tokie pramonės milžinai kaip „Coca Cola“.