Dabar gyventojai kiekvieną rytą akis į dangų kelia dairydamiesi bent menkiausio saulės spindulio. Šviesios dienos kaimo žmonėms svarbios ne tik dėl ūkio darbų.
Jie žino, kad kuo ryškiau švies saulė, tuo daugiau ant namų stogų ir lauko sienų sumontuoti saulės kolektoriai prišildys vandens.
Pirmieji, išdrįsę išbandyti saulės energiją, buvo Gintarė ir Remigijus Urbonavičiai bei jų kaimynai. Saulės kolektoriai sumontuoti ant jų namų stogų.
Urbonavičiai paskaičiavo, jog „įdarbinę“ saulę jie kas mėnesį sutaupo po maždaug 150 litų.
Kadangi saulės kolektorius veikia maždaug nuo balandžio iki spalio mėnesio, daugiau nei 2 tūkst. litų investicija jiems atsipirks jau kitais metais. Šia sistema labūnaviškiai naudotis žada dar ne vienerius metus.
G.Urbonavičienė vienu didžiausiu saulės kolektoriaus privalumų laiko tai, kad maždaug pusę metų jai netenka kurti katilo.
„Tai labai patogu, nes jau antrą vasarą nuolat turime karšto vandens. Saulėtomis dienomis 200 litrų talpykloje vanduo įšyla iki maždaug 80 laipsnių“, — pasakojo Labūnavos gyventoja.
Kolektorius šilumą kaupia net esant debesuotam orui. Skirtumas tik tas, kad debesys išsklaido tiesioginius saulės spindulius, taigi ir kolektorius surenka mažiau energijos nei saulėtą dieną.
Apniukusiomis dienomis vanduo būna kiek vėsesnis, tačiau prieš maudantis jo papildomai šildyti nereikia.
Ant dviejų namų sumontuotų saulės kolektorių nauda dar pernai pradėjo masinti ir kitus kaimo gyventojus, tačiau pirkti sistemos jie neskubėjo, kol neįsitikino, kaip ji atlaiko žiemą.
Urbonavičiai neslėpė, jog ir jie patys kiek baiminosi, kaip saulės kolektorius ištvers šaltį, tačiau dėl to nekilo jokių problemų. Artėjant šiai žiemai žmonės jaučiasi ramūs.
Šių metų pavasarį saulės kolektoriai ant labūnaviškių namų pradėjo dygti lyg grybai po lietaus.
Labūnavos seniūnaitis Jonas Samaitis, ant kurio namo taip pat sumontuotas saulės kolektorius, sakė, kad dar pernai vasarą, norėdamas turėti karšto vandens, krosnį vyras kurdavo kas antrą dieną.
„Tai buvo nepatogu. Be to, kaip ir kitos krosnis kūrenusios šeimos, kurui išleisdavome nemažai pinigų. Dabar viskas pasikeitė į gera“, — kalbėjo seniūnaitis.
Už vandenį pašildančius saulės kolektorius ir jų montavimą Labūnavos gyventojai mokėjo nuo 1000 iki 4000 litų.
Saulės kolektoriai montuojami pietų kryptimi
Arūnas Rimkus, bendrovės „Saulės broliai“ rinkodaros vadovas:
„Lietuvoje sumontuota per 800 beslėgių saulės kolektorių. Saulę „dirbti“ priverčiantys žmonės pabrėžia ne vien materialų saulės energijos panaudojimo veiksnį. Tai, kad be jokių pastangų namuose galima ištisą parą turėti karšto vandens, žmonėms labai patogu.
Geriausiai saulės kolektorius montuoti ant šlaitinio ar plokščio namo stogo, tačiau juos taip pat galima statyti ant žemės, o tam tikro tipo — lauko sienų ar balkonų.
Patariama saulės kolektorius montuoti pietų, nesmarkiai pakreipus į rytus, kryptimi, 30-45 laipsnių kampu. Kadangi saulė nuolat juda, per dieną nukeliauja horizontu iš rytų į vakarus, o vasarą pakyla aukščiau nei žiemą — optimalus kampo parinkimas leidžia visus metus naudotis jos teikiama energija.
Beveik kiekvienas saulės kolektorių įsigyti galvojantis žmogus užduoda klausimą: kaip žiemą sistemoje neužšąla vanduo? Atsakymas paprastas — šildytuvo talpa yra izoliuota, o vamzdžiai - išvakuumuoti, todėl šiluminė izoliacija pakankama, kad net apsiniaukusiomis dienomis šildytuvas pasišildytų nuo saulės.
Avariniams atvejams yra sumontuotas elektrinis kaitintuvas, o valdikliai turi minimalios temperatūros palaikymo funkciją.
Sumontavus šildytuvą taip, kad ant jo nesikauptų sniegas, net šią šaltą žiemą avarinio kaitinimo neprireikė. Šildytuvams, kuriuos laikinai buvo apsnigę, bendras avarinio kaitinimo laikas buvo 4—6 valandos per visą žiemą.“
