Kauno vandentiekio tinklų montavimo bendrovei „Inžineriniai tinklai” teko išties gardus kąsnis – už 9,991 mln. litų ji rekonstruos vandentiekio stotį Alytuje. Nuo 2010-ųjų ši bendrovė yra laimėjusi tris „Dzūkijos vandenų” skelbtus konkursus. Jų vertė siekia 9,95 mln. litų.
Centriniame viešųjų pirkimų portale nurodoma, kad „Inžineriniai tinklai” – antroji bendrovė, su kuria „Dzūkijos vandenys” dažniausiai sudaro sutartis.
Tiesa, „Dzūkijos vandenims” tokie sutapimai, kad didelės vertės objektai atitenka vis tai pačiai įmonei, neatrodo keisti, o kuo neįtiko kitų įmonių pasiūlymai, jie neskuba paaiškinti slėpdamiesi po konfidencialumo įsipareigojimu.
Išbraukė iš dalyvių sąrašo
Pagal naujausio laimėto konkurso sąlygas, už beveik 10 mln. litų „Inžineriniai tinklai” turės rekonstruoti gamybinį korpusą, transformatorinę ir nugriauti vandens bokštą.
Centriniame viešųjų pirkimų portale skelbiama, kad konkurse taip pat dalyvavo „Arginta”, pateikusi pasiūlymą atlikti visus darbus už 11,323 mln. litų.
Kitos trys konkursantės baigiantis konkursui buvo išstumtos iš mūšio lauko kaip neatitikusios konkurso reikalavimų. Bendrovė „Statovita” siūlėsi rekonstruoti vandentiekio stotį už 13,041 mln. litų, „Wassertechnik GmbH” – už 11,601 mln. litų.
Iš eilės buvo išbraukta ir pigiausią pasiūlymą pateikusi įmonė „LitCon”. Jos pasiūlymo kaina siekė 9,448 mln. litų – beveik puse milijono litų mažiau nei laimėtojos.
Nesutinka su priekaištais
„LitCon” nesutinka, kad jų pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų, ir mano, jog iš konkursantų gretų buvo išbraukta nepagrįstai.
„Paskelbus konkursą pateikėme pasiūlymą. Vėliau gavome prašymą patikslinti tam tikrus kvalifikacijos duomenis – patikslinome. Gavome antrą prašymą patikslinti duomenis, pateikėme visus reikiamus dokumentus.
O vėliau sulaukėme pranešimo apie sprendimą atmesti mūsų pasiūlymą ir sudaryti sutartį su „Inžineriniais tinklais”. Mūsų įmonė tokio sprendimo nesitikėjo. Juolab įvykdėme visus pirkimų dokumentų reikalavimus”, – aiškino „LitCon” direktorius Linas Piliponis.
„LitCon” mano, kad tokį sprendimą perkančioji organizacija – „Dzūkijos vandenys” priėmė nesilaikydama savo pačios parengtų pirkimo sąlygų, Viešųjų pirkimų įstatymo ir nepaisydama viešųjų pirkimų principų.
Pasak L.Piliponio, perkančiosios organizacijos privalo visiems konkurse dalyvaujantiems tiekėjams užtikrinti vienodas sąlygas, garantuoti tą pačią jų interesų užtikrinimo apimtį, o tai šiuo atveju kelia abejonių.
Padėtis gali ir keistis
„Dzūkijos vandenų” atstovas Tomas Valatka nebuvo linkęs leistis į detales, kokių konkurso reikalavimų neatitiko kiti dalyviai: „Esu pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą. Tiesiog jos neatitiko tam tikrų konkurso reikalavimų.”
Šio konkurso lyderiu tapę „Inžineriniai tinklai” yra laimėję ne vieną didelį „Dzūkijos vandenų” konkursą.
„Ar jie dažnai laimi mūsų skelbiamus konkursus? Ką reiškia dažnai? Mes kasmet skelbiame per šimtą viešųjų pirkimų, turiu galvoje ir mažus.
Kiek pamenu, „Inžineriniai tinklai” pateikdavo mažiausią kainą”, – aiškino T.Valatka.
Jis pabrėžė, kad „Inžineriniai tinklai” pastarajame konkurse dėl vandentiekio stoties Alytuje varžėsi kartu su partnere – įmone, kuri specializuojasi vandentiekio srityje.
„Pirkimai yra pirkimai. Laimi pasiūlę mažiausią kainą ir turintys gerą kvalifikaciją. Šįkart nėra didelių skirtumų tarp pasiūlytų kainų.
Manėme, kad siūlomos kainos bus didesnės.
Dar negalima sakyti, kad konkursas jau baigėsi. Į viską dar pro didinamąjį stiklą žiūri Aplinkos projektų valdymo agentūra.
Šiuo metu ketinama pasirašyti sutartį su „Inžineriniais tinklais”. Tačiau viskas dar gali pasikeisti, kai pirkimas bus baigtas”, – kalbėjo „Dzūkijos vandenų” atstovas T.Valatka.
Užsakovai pažeidė tiekėjo teises
Steponas Virketis
Advokatų kontoros „Virketis ir partneriai” advokatas
„Bendrovės „Dzūkijos vandenys” sprendime pateikti argumentai apie tiekėjo bendrovės „LitCon” neatitikimą konkurso sąlygų reikalavimams prieštarauja teisės normoms bei viešųjų pirkimų principams ir pažeidžia tiekėjo teises.
Bendrovės „Dzūkijos vandenys” vienas argumentų atmesti tiekėjo pasiūlymą buvo tai, jog pateikti įrodymai, kad „LitCon” įvardintų subrangovų ištekliai bus šiam tiekėjui prieinami visą sutarties su užsakovu (perkančiąja organizacija) vykdymo laikotarpį, yra nepakankami.
Perkančiajai organizacijai buvo pateikta pakankamai įrodymų, jog subrangovų ištekliai bus prieinami tiekėjui visą sutarties vykdymo laikotarpį. Perkančiosios organizacijos sprendime pateikti argumentai, kad pateikti įrodymai yra nepakankami, yra nepagrįsti nei pačios perkančiosios organizacijos konkurso sąlygomis, nei jokiomis teisės normomis, teismų praktika ar bet kokiais kitais teisiniais būdais. Perkančioji organizacija tokiais savo neteisėtais veiksmais akivaizdžiai pažeidė tiekėjo teises, Viešųjų pirkimų įstatymą ir nesilaikė viešųjų pirkimų principų.
Tiek Lietuvos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-23 nutartis civ. byloje Nr. 2A-937/2011), tiek Europos Sąjungos teisingumo teismas (1999 m. gruodžio 2 d. sprendimas byloje Nr. C-176/98 Holst Italia) savo praktikoje laikosi nuostatos, kad tai, ar tiekėjas įrodė išteklių jam prieinamumą, yra fakto klausimas. Vertinant šiuo aspektu esminę reikšmę turi aplinkybės, kokie yra pirkimo dokumentuose perkančiosios organizacijos nurodyti ir jai priimtini dokumentai, kuriuos tiekėjas turi pateikti įrodinėdamas kitų subjektų išteklių prieinamumą, taip pat aplinkybės, ar tiekėjas tokius dokumentus pateikė, ir aplinkybės, ar tiekėjo pateiktų dokumentų turinys leidžia perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad ištekliai bus prieinami.
Šiuo atveju konkurso sąlygose nebuvo nurodyti perkančiajai organizacijai priimtini dokumentai, kuriuos tiekėjai turi pateikti įrodinėdami kitų subjektų išteklių prieinamumą. Taigi tiekėjai turėjo teisę pateikti laisvos formos dokumentus, kuriems keliamas vienintelis esminis reikalavimas – pateiktų dokumentų turinys turi leisti perkančiajai organizacijai įsitikinti, kad subrangovų ištekliai bus prieinami.
Kaip teismų išaiškinta aukščiau, tai, ar tiekėjas įrodė išteklių jam prieinamumą, yra fakto klausimas, t. y. turi būti vertinama, ar tiekėjas faktiškai pateikė dokumentus, kurie parodytų, kad kitų ūkio subjektų ištekliai tiekėjui bus prieinami.
Šiuo atveju tiekėjas pateikė ketinimų protokolus, iš kurių turinio akivaizdu, kad pati protokolų esmė ir yra susitarimas dėl subrangovų išteklių prieinamumo.
„Dzūkijos vandenys” taip pat pažeidė ir Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, taip ribodama tiekėjui prireikus konkretaus pirkimo atveju remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais.
Perkančioji organizacija nevertino subrangovo kvalifikacijos kaip tiekėjo kvalifikacijos ir nepagrįstai reikalavo, kad visi kiti subrangovai ir/ar pats tiekėjas atitiktų Pirkimo dokumentų konkretų kvalifikacinį reikalavimą (tai prieštarauja pačioms pirkimo sąlygoms), taip „Dzūkijos vandenys” pažeidžia ne tik Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalį, tiekėjo teises ir teisėtus interesus, bet ir bendruosius viešųjų pirkimų principus.
Tiekėjai viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti patys arba tam pasitelkti su juo susijusius subjektus arba trečiuosius asmenis. Ši teisė įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose.
Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB „Dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo” 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vertinant ekonominę ir finansinę padėtį, prireikus, konkrečios sutarties atveju ir kai tai yra tinkama, ūkio subjektas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nesvarbu, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su šiais subjektais.
Minėtos direktyvos nuostatos perkeltos ir į nacionalinę teisę. Nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionaliniai teisės aktai perkančiajai organizacijai nesuteikia diskrecijos teisės riboti ar kitaip varžyti Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos tiekėjo teisės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais bei Perkančiosios organizacijos teisės nevertinti subrangovo kvalifikacijos kaip tiekėjo kvalifikacijos.”
