Palikusi gerai apmokamą darbą ji pradėjo užsiimti tuo, kas jai teikia malonumą – moko žmones, kaip elgtis su asmeniniais finansais.
Pokalbio metu moteris prisipažino, kad žengti šį žingsnį ją pastūmėjo pensininkų padėtis.
„Kai pamatai, kad visą gyvenimą dorai dirbęs žmogus turi žemintis ir prašyti pinigų, tai tampa labai stipriu postūmiu“, - pastebėjo M.Bunkaitė, kurios finansinis tikslas yra kuo geriau apsirūpinti senatvei ar nenumatytai nelaimei.
Sutaupo apie 14 procentų pajamų
Viešai dar tik du mėnesius vien tik asmeninių finansų mokymais užsiimanti moteris šiuo metu turi keturis klientus, dar grupelė prisijungs vasaros pabaigoje. Taip pat M.Bunkaitė planuoja siūlyti savo paslaugas ir verslui – apmokyti darbuotojus, kaip geriau elgtis su savo pinigais.
Kol kas reklamos apie šias paslaugas nepamatysite – žiniomis apie finansų trenerę žmonės dalijasi iš lūpų į lūpas, susiranda per „Facebook“ paskyrą.
M.Bunkaitė labai ir neskuba – iš sutaupytų pinigų ji galėtų pragyventi vienerius metus, nes iš anksto ruošėsi tokiam žingsniui.
„Kai išėjau iš darbo, kolegos nustebo – tokių darbų niekas nepalieka. Pasakiau, kad manęs jis nebedžiugina ir aš galiu sau tai leisti. Išėjau tam, kad galėčiau veikti kažką, ką mėgstu. Rezultatai, kuriuos matau kiekvieną kartą atsivertusi žmogaus pasiekimus, jo emocinių permainų stebėjimas, yra džiuginantis dalykas“, - kalbėjo pašnekovė.
Pasikeitimas, anot jos, dažniausia įvyksta, jei po kelių savaičių žmogus nepalūžta ir toliau tvarko finansus, kaip jam nurodyta. Per mėnesį sutaupoma iki 14 proc. pajamų. Tokį procentą pasiekė jau baigę mokymus klientai.
Moko atidžiai skaičiuoti pinigus
Žinoma, pinigų iš oro niekas neišgriebia – kiekvienas sutaupytas litas yra valios, darbo su savimi ir skaičiavimo rezultatas.
Per pirmą susitikimą su klientu – vienu asmeniu arba pora – finansų trenerė kartu sudėlioja jo pajamas ir išlaidas.
„Pirmas darbas yra pasižiūrėti, kokia dabartinė padėtis, ką įmanoma padaryti, kiek žmogus uždirba, kiek išleidžia. Dažnas nežino, nei kiek pinigų išleidžia, nei kiek pajamų turi. Po to planuojame, kaip gyvensime artimiausius mėnesius“, - apie pirmą susitikimą pasakojo M.Bunkaitė.
Pirma konsultacija būna ilgiausia ir brangiausia – 400 litų asmeniui arba 500 litų šeimai. Vėliau bendravimas vyksta internetu, už patarimus ir „priežiūrą“ asmeninių finansų trenerė prašo 60 litų per mėnesį. Rekomenduojamas laikotarpis finansiniams įgūdžiams atsirasti – trys mėnesiai.
„Tuos tris mėnesius skaičiuojame ir dedame viską, ką išleidome, kad susidarytume bendrą vaizdą. Vienoje arba kitoje vietoje visi labai nustemba, pamatę, kur išeina pinigai. Svarbu yra žinoti tą bendrą vaizdą. Po trijų mėnesių dauguma išsiugdo įpročius, tad skaičiuoja ir toliau. Aš, pavyzdžiui, be to neįsivaizduoju savo gyvenimo“, - pasakojo moteris, pridėjusi, kad skaičiuodama ir taupydama gyvena jau apie 10 metų, dar nuo tada, kai dirbo už minimalią algą.
Kreipiasi ir prasiskolinę
Kokie žmonės dažniausiai kreipiasi finansinės pagalbos?
„Kreipiasi tie, kurie išdrįsta. Išdrįsta pripažinti, kad turi finansinių problemų, arba kad galėtų geriau tvarkytis su turimais pinigais. Prasiskolinę žmonės paprastai patys nesikreipia, draugai jiems dovanoja (konsultaciją. – Red.), nes akivaizdžiai mato, kad žmogus įklimpęs.
Bet čia jau sužaidžia psichologiniai veiksniai – žmogus turi pats pripažinti, kad jam blogai, nes jei nepripažinsi problemos, jos nepavyks spręsti. Dažniausia, jei duodi žmogui bent šiaudą, jis užsikabina“, - kalbėjo M.Bunkaitė, tuoj pat pridūrusi, kad yra ir tokių žmonių, kurie į mokymus greit numoja ranka.
Dažniausia taip elgiasi tie, kurių pajamos yra mažiausios. Pašnekovė svarstė, jog taip nutinka dėl to, kad tokiems žmonės pasikeitimai yra pernelyg skausmingi – jie ir taip gyvena sunkiai, o tenka prisiimti dar daugiau apribojimų, suvaržymų.
„Čia kaip dieta – aš galiu pasakyti, ką reikia daryti, bet laikytis jos teks pačiam. Didžiausias darbas vyksta galvoje, darbas su savimi ir tai yra skausminga, nors ir duoda rezultatus“, - pripažino trenerė.
Itin sudėtinga būna su šeimomis, kurių vienas narys yra apsisprendęs taupyti, o kitas tam prieštarauja. Viena iš išeičių tuomet – kiekvienam savo pinigus tvarkyti atskirai, tačiau tai neigiamai veikia atmosferą šeimoje.
Svarbiausia taisyklė – atidėti pirkinius
M.Bunkaitė pasakoja ne vieną klientų istoriją – apie moterį, kuri taip norėjo parodyti kolegoms darbe, kad gerai atostogavo, kad prieš kiekvienas atostogas imdavo paskolą.
Apie išsiskyrusią trijų vaikų mamą, kai abi – ir finansų trenerė, ir mama - tiesiog susiėmė rankomis už galvos ir stebeilijo į popieriuje išguldytas išlaidų eilutes.
Padėtis iš tiesų kartais atrodo be išeities, tačiau taupyti išmokę žmonės sugeba kabintis už gyvenimo. Klausiu, kokie patarimai padeda nepataisomiems išlaidūnams.
„Pirmas ir svarbiausias dalykas – gyventi pagal galimybes, o ne pagal norus“, - pabrėžia pašnekovė, nerūpestingai į kavos puodelį šliūkštelėdama cukraus.
Siurbčiodama saldžią kavą, moteris dėsto karčią tiesą – negalima valgyti vaisių, prieš tai nepasodinus ir neišauginus medžio.
„Aišku, tai nepopuliaru, nes vartojimo neskatina, bet ką padarysi. Nes visi tie skolinimaisi ir visi tie kreditai prasideda nuo to, kad „aš noriu“. Žmonės yra psichologiškai iš visų pusių spaudžiami norėti. Pardavėjų darbas yra tai įrodyti ir jie tai daro puikiai“, - sakė M.Bunkaitė.
Jei manote, kad išgalėsite už prekę mokėti išsimokėtinai, visuomet galima jos nepirkti, o jai taupyti. Palaukus, ne tik atpigs prekė, bet galbūt ir paaiškės, kad jos ne taip ir reikėjo.
Suvaldyti savo norus – viena svarbiausių taupymo tiesų.
„Reikia palaukti. Jei mažesnis pirkinys, tai parą, jei didesnis - savaitę. Palaukti, kol emocijos, sukeltos vaizdinio ar reklamos, praeis. Nesakai sau, kad to daikto nepirksi, bet sakai, kad apie tai pagalvosi. Vakare, ryte, po savaitės. Spontaniškas pirkimas yra viena skaudžiausių rykščių piniginei“, - tvirtino M.Bunkaitė.
Nuo neapgalvotų pirkinių atbaido visų išlaidų fiksavimas – ne vienas klientas finansų trenerei prisipažino, kad nuo neapgalvoto pirkinio susilaikė tik pagalvojęs, kad išleistą sumą reikės įrašyti į sąrašus, kur ne vietoje atsiradę skaičiai ilgai murksos ir grauš sąžinę.
„Žmonės apie tai nesusimąsto, jie tiesiog tuo gyvena. Vien įjungus čia (pašnekovė pirštu bakstelėjo sau į kaktą. – Red.) pinigų „programėlę“, situacija pradeda keistis. Bet pas mus apie pinigus galvoti nepadoru, negražu, žemas lygis. Toks yra nusistatymas, todėl žmonės apie tai vengia susimąstyti“, - šnekėjo M.Bunkaitė, pastaruoju metu skaičiuojanti ne tik apie savus, bet ir svetimus pinigus.
