Teismas sutrukdė A.Petrikytei atsikratyti skolų prieš vestuves

Šiandien už Vokietijos piliečio ištekėjusi 41 metų A.Petrikytė nemalonios žinios iš teismo sulaukė praėjusį trečiadienį, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".

Įvertinęs visus byloje surinktus duomenis teismas nusprendė, kad moteris turi būdų atkurti savo mokumą ir dar gali kreditoriams grąžinti skolas.

Įsiteisėjus nutarčiai bus atnaujintas A.Petrikytės skolų išieškojimo procesas, kuris buvo laikinai sustabdytas, kol buvo nagrinėjama civilinė byla.

Nuo kovo mėnesio pradėjus veikti Fizinių asmenų bankroto įstatymui, tai pirmas atvejis, kai teismas atsisako kelti fizinio asmens bankroto bylą.

Šią teismo nutartį A.Petrikytė ketina skųsti Klaipėdos apygardos teismui.

Garsios atlikėjos duktė teismo pati prašė pripažinti ją bankrutavusia ir taip mėgino išvengti skolų išieškojimo. Teismui ji teigė, kad dėl šalį ištikusio ekonominio sunkmečio sumažėjo jos pajamos, ji neteko darbo ir nebegali sumokėti skolų.

Nuo 2007 iki 2009 metų moteris ėmė įvairaus dydžio vartojamąsias paskolas iš „Snoro” ir „Citadele” bankų.

Gavusi paskolą iš Medicinos banko A.Petrikytė Kauno rajone už maždaug 400 tūkst. litų įsigijo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Šis nekilnojamasis turtas Medicinos bankui buvo įkeistas už gautą kreditą.

Didžiausi A.Petrikytės įsipareigojimai numatyti sutartyje, pagal kurią ji savo turtu laidavo už kito asmens paimtą paskolą iš „Danske Bank” Lietuvos filialo.

Tai reiškia, kad kitam asmeniui paskolą suteikęs ir jos neatgaunantis „Danske Bank” skolos sugrąžinimo gali pareikalauti ir iš laiduotojos.

Kol kas bankas A.Petrikytei pretenzijų nereiškia, tačiau asmeninio bankroto siekusi atlikėjos duktė vienu kartu norėjo atsikratyti ir šių finansinių įsipareigojimų.

Iš viso A.Petrikytės įsipareigojimai siekia apie pusantro milijono litų. Paskolų neatgaunantys bankai į antstolius kreipėsi 2011 ir 2012 metais.

Kai kurie jų yra nutraukę paskolos sutartis ir iš A.Petrikytės reikalauja visos suteikto kredito sumos iš karto.

Moteris apie savo skolas kalba nenoriai. Ji teigė, kad pati bankams skolinga tik apie 260 tūkst. litų. Šiomis paskolomis ji dengusi ankstesnius kreditus, kurie buvo panaudoti nenusisekusiam jos verslui.

2011 metų vasarį Darbo partijos sąraše dalyvaudama savivaldos rinkimuose A.Petrikytė savo turto deklaracijoje nurodė 2003 metais iš Medicinos banko paėmusi 256,7 tūkst. litų paskolą būstui remontuoti, tačiau apie kitus vėliau gautus bankų kreditus neužsiminė.

Fizinių asmenų bankroto bylų advokato Gedimino Žliobos teigimu, A.Petrikytės apeliacinį skundą nagrinėsiančio teismo sprendimas taps svarbus ateičiai, nes taip bus formuojama atsisakymo kelti bankroto bylas teismų praktika.

Teisininkui abejonių sukėlė Palangos apylinkės teismo pareikšta nuomonė, kad A.Petrikytė dar gali atkurti savo mokumą, ir dėl to buvo atsisakyta jai kelti bankroto bylą.

„Tokio atvejo, kai nusprendžiama, kad ieškovas dar gali pagerinti savo finansinę situaciją, įstatymas nenumato.

Gal teismas gavo įrodymų, kad pareiškėja šiuo metu turi daugiau pajamų nei teigia?” – svarstė advokatas.

G.Žliobos manymu, tokiai teismo nutarčiai įtakos negalėjo turėti ir paviešinta žinia apie būsimas A.Petrikytės vestuves. „Tai dar nereiškia, kad jos keliamos iš pareiškėjos santaupų”, – įsitikinęs teisininkas.

Advokatas patvirtino, kad iki santuokos įgytos turtinės prievolės nepereina sutuoktiniui.

Jei A.Petrikytės skundas ir nebus patenkintas, fizinio asmens bankroto ji gali siekti Vokietijoje, kur ketina gyventi po santuokos.

„Po nepatenkinto prašymo draudimas 10 metų kreiptis dėl fizinio asmens bankroto galioja tik Lietuvos teritorijoje”, – pažymėjo advokatas G.Žlioba.

Skolininkui gyvenant užsienyje skolų išieškojimą vykdantiems antstoliams tampa sudėtingiau kontroliuoti tokio asmens finansinę padėtį.

Tokiu atveju kreditoriai pasiima Europos vykdomąjį raštą ir dėl skolos išieškojimo kreipiasi į tos užsienio valstybės antstolius.

Kreditoriai gali pareikalauti, kad užsienyje gyvenantis ir ten dirbantis asmuo skolą dengtų iš savo uždarbio.

Įstatymas numato tik šešis atvejus, kai teismas gali atsisakyti kelti fizinių asmenų bankroto bylą. Ji nekeliama, jei pareiškėjo skola yra mažesnė nei 25 tūkst. litų.

Taip pat gali nutikti, jei per trejus pastaruosius metus pareiškėjas sudarė sandorių, kuriais buvo pažeistos kreditorių teisės. Pavyzdžiui, buvo parduotas koks nors turtas, o gauti pinigai nebuvo panaudoti paskolai grąžinti.

Bankrutuoti nepasisektų ir žmogui, kuris tapo nemokus dėl žalingų įpročių: piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotikus, yra priklausomas nuo azartinių žaidimų.

Todėl teismui privaloma pateikti pažymą iš Priklausomybės ligų centro, kurioje turi būti nurodyta, kad asmuo nėra įrašytas į šio centro įskaitą. Ar asmuo priklausomas nuo azartinių žaidimų, įrodinėti turi kreditorius.

Teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą paaiškėjus, kad jis yra nuteistas už turtinius nusikaltimus, pavyzdžiui, sukčiavimą. Teisėjai tikrai atsisakys kelti bankroto bylą, jei pareiškėjas su tokiu prašymu jau buvo kreipęsis per pastaruosius 10 metų.

Fizinio asmens bankroto byla nekeliama, jei nėra pasibaigusi to asmens individualios įmonės bankroto procedūra.

Fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą patvirtinamas skolų grąžinimo planas, kuris gali trukti iki 5 metų. Nelygu skolos dydis, teismas nustato sumą, kurią skolininkas kiekvieną mėnesį privalo mokėti nustatytą terminą.

Pavyzdžiui, kas mėnesį mokėti po 500 litų, nesvarbu, kokios bus bankrutavusio asmens pajamos. Praėjus nustatytam terminui antstoliai panaikina visus turto areštus, ir žmogus tarsi pradeda naują gyvenimą.

Pažeidus šį planą, bankroto byla nutraukiama ir vėl prasideda skolos išieškojimas.

Dar vienas apribojimas – bankrutavęs asmuo gali turėti vieną sąskaitą, kuri privalo būti žinoma bankroto administratoriui.

Jei jam ar kreditoriui taps žinoma apie nuslėptas kitas sąskaitas arba užsienyje įgytą nekilnojamąjį turtą, bankroto byla nutraukiama.

Liepos pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismas leido bankrutuoti 66 metų pensininkei, kuri iš SEB banko buvo paėmusi apie 900 tūkst. litų paskolą.

Moteris kreditą gavo tikėdamasi imtis nekilnojamojo turto projektų turimame žemės sklype. Bet planams sužlugus ji pateikė prašymą iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą.

„Vilniaus miesto apylinkės teismo priimta nutartis tėra pirmas fizinio asmens bankroto procedūros etapas, toliau laukia kreditorių reikalavimų tenkinimo ir asmens mokumo atkūrimo plano rengimas bei jo vykdymas.

Jei asmuo tinkamai vykdys kreditorių patvirtintą planą, pasibaigus plano terminui visos iki tol nepadengtos bankrutuojančio asmens skolos bus panaikintos”, – teigė Marius Tamošiūnas, Advokatų profesinės bendrijos „Judickienė ir partneriai JUREX” advokatas, kuris teismo buvo paskirtas moters bankroto administratoriumi.

Dešimčių milijonų litų skolų Latvijoje atsikratęs kaunietis Gytis Januška pastaruoju metu konsultuoja tautiečius fizinio bankroto klausimais.

Jo nuomone, mūsų šalyje galiojantis įstatymas bus ne toks patrauklus kaip veikiantis Latvijoje.

Ten iki šiol bankrutavo kelios dešimtys Lietuvos gyventojų. „Pavyzdžiui, Latvijoje bankrutavęs asmuo dalį pajamų kreditoriui moka trejus metus, o Lietuvoje – penkerius. Ir įnašai pas mus turėtų būti didesni”, – „Lietuvos rytui” yra sakęs G.Januška.

Jis neatmetė, kad daugelis skolų prislėgtų lietuvių ir toliau trauks pas kaimynus.

Latvijoje kas mėnesį į norinčių bankrutuoti eilę stoja iki 100 žmonių, o per metus bankrutuoja maždaug tūkstantis. Jų sąrašas yra viešai prieinamas internete esančioje duomenų bazėje.

Asmeninės kredito istorijos sistema „Manocreditinfo.lt” apskaičiavo, kad teoriškai fizinių asmenų bankrotu Lietuvoje galėtų pasinaudoti daugiau nei 12 tūkst. šalies žmonių.

Šių asmenų pradelstos skolos viršija 25 tūkstančius litų. Lietuvoje žmogus galės bankrutuoti, jei jo įsipareigojimų suma viršija 20 tūkstančių litų.

Šiuo metu fizinio asmens bankroto bylos iškeltos 9 asmenims: 5 bylos – Klaipėdos apskrityje, 3 – Kauno ir viena Vilniaus.

Šiuo metu šalies teismuose nagrinėjama apie 100 prašymų iškelti fizinio asmens bankroto bylą.