Kiek tiksliai šalies BVP ir valstybės biudžetui kainuoja nedarbo diena, pasakyti beveik neįmanoma. Finansų ministerija anksčiau yra skelbusi, kad per išeigines į biudžetą surenkama maždaug 100 mln. Lt mažiau.
Tačiau lrytas.lt pasidomėjus, kaip toks įvertinimas apskaičiuojamas, Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vytautas Lenkutis paaškino, jog tie 100 mln. yra labiau iš teorinės srities ir neoficialūs.
SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė svarstė, kad, galbūt, galima būtų tai paskaičiuoti Lietuvos BVP padalinus iš darbo dienų skaičiaus, tačiau atsakymas vis tiek būtų labai netikslus.
Pavyzdžiui, 2012 m. Lietuvos BVP siekė 112,41 mlrd. Lt, o darbo dienų buvo 252. Atlikę skaičiavimą gauname, jog per vieną darbo dieną lietuviai pagamindavo apie 446 mln. Lt vertės gerybių.
Tačiau BVP kuriamas ne tik darbo dienomis. O vis dėlto, įtakos jam laisvos dienos turi labai daug. Kaip to įrodymą V.Tauraitė pateikė šių metų pirmo pusmečio BVP augimo įvertinimą.
Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos jis, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 3,6 proc., o atsižvelgus į pasikeitimus jau 4,2 proc.
Laisvadienio pagirios
Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktarė Rita Rekašiūtė Balsienė teigė, kad tarp darbo dienų įsimaišęs laisvadienis įtakos darbuotojų produktyvumui tikrai turi. Žmonės būna mažiau produktyvesni, kai jiems reikia pereiti nuo vienos veiklos prie kitos.
„Kai kuriems žmonėms tai nėra labai paprasta, trunka tam tikrą laiko tarpsnį. Tai tas pats, kai darome vieną užduotį, o tada reikia greitai daryti visai ką kita – persijungti nuo vienos veiklos prie kitos trunka laiko“, – aiškino psichologė.
Jos teigimu, perėjimas nuo darbo į laisvadienį, o po to vėl į darbą, ir vėl atgal tikrai nėra naudingas, o ir poilsis ne visai kokybiškas.
„OVC Consulting“ partnerė ir konsultantė Inga Lepeškaitė pritarė šiems pastebėjimams ir pridūrė, jog darbuotojai prieš ir po laisvadienių nuo darbo būna bent jau mintimis pabėgę.
Jos pačios įmonė penktadienį paskelbė darbo iš namų diena, taip norima išvengti apsimetinėjimo, kad bus dirbama, kaip ir bet kurią kitą dieną.
Labiausiai veikia protinį darbą
I.Lepeškaitė pabrėžė, jog įstaigose ar įmonėse, kur dominuoja gamyba, konkrečios užduotys ar koks nors nenutrūkstantis procesas, laisvadienis didelių pokyčių nesukels.
Tačiau darbovietėse, kur atliekamas daugiausiai kūrybinis ir protinis darbas, produktyvumas turėtų kristi žymiai.
Penktadienį paskelbti darbo iš namų diena ji rekomenduotų ir kitiems. Esą, taip netgi galima pakelti savo darbuotojų motyvaciją – parodant, kad jais pasitikima.
Visgi, norint tai įgyvendinti, reikia jau turėti tinkamą įmonės kultūrą, tarpusavio pasitikėjimą ir sutarti, kurie darbai bus atlikti.
Darbas iš namų – ne apdovanojimas
Viena iš Lietuvoje veikiančių ir savo darbuotojams iš namų dirbti leidžiančių įmonių yra „Omnitel“. Jos ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė sakė, kad penktadienį specialios darbo iš namų akcijos jie neskelbs.
Tai kasdienė įmonės praktika – kai darbuotojas jaučia poreikį padirbėti iš namų, jis dėl to turi susitarti su savo vadovu. Kitaip tariant, jeigu kas nors penktadienį norės dirbti iš namų, tai padaryti galės.
I.Lepeškaitė sakė, kad įmonių su aukštu tarpusavio pasitikėjimu Lietuvoje nėra daug. Darbas iš namų yra geras būdas rasti daugiau pusiausvyros tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Darbovietės suteikiamas lankstumas darbuotojui suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, suprasti, kad jis pats valdo situaciją.
Tačiau dirbti vien iš namų gali būti pernelyg radikalus sprendimas, nes tada yra tokia sąvoka, kaip kolektyvas, o nemaža dalis darbų pasiekiami tik su gera komanda. Kai dirbama po vieną, prarandama dinamika, kurios metu gimsta geriausios idėjos. Ne veltui patarlė skelbia, jog viena galva gerai, o dvi – dar geriau.
Jei nespėjote su savo viršininku arba darbuotojais dėl darbo iš namų dienos susitarti iki penktadienio, tai padaryti galite iki šių metų gruodžio 23 dienos, kuri bus pirmadienis prieš Kūčias.
