Į šešėlinę rinką per mėnesį išstumta trečdalis smulkiųjų kreditų vartotojų

Įsigaliojus griežtesniems skolinimo apribojimams, numatantiems, jog paskola negali viršyti 40 proc. tvarių gyventojo pajamų, nemaža dalis žmonių nebeatitinka reikalavimų ir nebegali gauti smulkiųjų vartojimo kreditų (iki 1000 litų) įmonėse.

„Į kredito prieinamumo mažinimą, kaip rodo mano tyrimas, žaibiškai reaguoja šešėlinis verslas - pasipila gausūs skelbimai laikraščiuose ir internete siūlantys greitas paskolas, suaktyvėja virtualios vadinamosios kreditų biržos.

Kritimas, fiksuojamas legalios rinkos, faktiškai gali atspindėti kokią dalį legalios rinkos perėmė šešėlis, nes smulkiųjų vartojimo kreditų paskola didžiajai daliai šio sektoriaus klientų būna jau paskutinė įmanoma galimybė legaliai pasiskolinti“, – sako VDU lektorius Paulius Astromskis, jau penkerius metus moksliniais tikslais besigilinantis į smulkiųjų kreditų temą.

Jo teigimu, įvesti suvaržymai sulaikyti nuo skolinimosi apskritai galėjo tik tuos, kurie paskolas ketino imti nebūtinosioms išlaidoms, tačiau kaip rodo tyrimai, dauguma skolinasi iš būtinybės.

Pasak P.Astromskio, užsienyje yra nemažai tyrinėta, kokias socialines pasekmes sukelia kredito prieinamumo ribojimas.

„Kuo sunkiau legaliai pasiskolinti, tuo labiau didėja skurdas, auga šešėlinis sektorius, daugėja smulkių smurtinių nusikaltimų skaičius, mažėja vartotojų apsauga.

Mat šešėlinė rinka yra nereguliuojama – joje nėra galimybės kontroliuoti palūkanų normos, stebėti kaip laikomasi atsakingo skolinimo principų, netikrinamas mokumas, neretai taikomi agresyvūs skolų išieškojimo mechanizmai. Tad užuot apsaugojus vartotoją, jis stumiamas į padidintos rizikos zoną“, - sako VDU lektorius.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos duomenimis, palyginti su birželiu, liepą asociacijos įmonės sudarė nuo 20 iki 70 proc. mažiau sutarčių.

„Po liepos pirmosios vidutiniškai 30 proc. klientų, kurie anksčiau būtų galėję pasiskolinti, dabar turime atsakyti neigiamai. Kad atitiktų keliamus reikalavimus, klientai prižiūrimoje rinkoje priversti skolintis ilgesniam laikui arba - kreiptis į nereguliuojamus rinkos subjektus.

Ar bėdos prispirtas žmogus nustos skolintis? Ne, jis ras alternatyvą – skolinsis šešėlyje, ten, kur reguliavimas jo nepasiekia“, – sako Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas.

L.Valickas taip pat pastebi, jog smulkiųjų vartojimo kreditų veiklą reguliuojantis Vartojimo kreditų įstatymas nuo 2011 m. griežtintas jau du kartus, rudenį numatomi nauji ribojimai: „Spekuliuojama iš kažkur ištrauktais skaičiais neva rodančiais triženklę palūkanų normą.

Tuo tarpu pasižiūrėję Lietuvos banko oficialią statistiką, pamatytume, jog rinka net nesiekia dabar galiojančios vartojimo kredito kainos viršutinės ribos – matyt, kažkas tiesiog suinteresuotas, kad šio smulkaus verslo neliktų“. Asociacijos atstovas primena, kad klientai paskolos kainą gali pasitikrinti asociacijos skaičiuoklėje.

Lietuvos banko 2013 m. II ketvirčio duomenimis, vidutinė smulkaus vartojimo kredito suma buvo 379 litai, vidutinė metinė palūkanų norma – 97 proc. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos duomenimis, trumpi iki 30 d. ir mažų sumų – iki 500 litų vartojimo kreditai sudaro 85% visų smulkaus vartojimo kredito sutarčių. Lietuvos paskolų sektoriuje smulkiųjų paskolų rinka užima apie 0,5 proc. ir trečdalį vartojimo kreditų rinkos.

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija vienija 12 šio sektoriaus bendrovių, kurios sudaro 60 proc. rinkos. Visos asociacijos narės yra įtrauktos į oficialų Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, kasmet atlieka nepriklausomą auditą, jų veiklą prižiūri Lietuvos bankas, kuriam įmonės kas 3 mėn. teikia išsamias veiklos ataskaitas bei statistiką.

2012 m. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos narės į valstybės ir Sodros biudžetą sumokėjo daugiau nei 20 mln. Lt mokesčių. Smulkiųjų vartojimo kreditų rinka, kurioje veikia per 40 bendrovių, suteikia darbą mažiausiai 600 darbuotojų.