Su tokiais skundais gyventojai kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), kuri per pirmąjį šių metų pusmetį gavo 55 vartotojų skundus dėl nesąžiningos komercinės veiklos.
2012 m. tokių skundų gauta 84. Pernai VVTAT iškėlė 18 bylų dėl Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo ir priėmė sprendimus.
Pernai VVTAT, kurios veiklą koordinuoja ir kontroliuoja Teisingumo ministerija, už šio įstatymo pažeidimus iš viso skyrė 112,5 tūkst. litų baudų.
„Vartotojams, įsigyjantiems prekes ar paslaugas, turi būti suteikta išsami nedviprasmiška informacija apie norimų įsigyti prekių ir paslaugų kokybę, komplektaciją, galutinę kainą. Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas numato verslininkams pinigines baudas už tokią nesąžiningą veiklą“, – sako VVTAT Nesąžiningos komercinės veiklos ir reklamos skyriaus vedėja Kristina Grigaitė.
Pirkėjai nusivylė negydančiais čiužiniais
Šiais metais didžiausia bauda – 69 tūkst. litų - buvo skirta „Torpol Baltija“ už esminės informacijos apie sandorį nepateikimą ir nuslėpimą bei apgaulingą tvirtinimą, kad produktas gali gydyti ligas.
Tyrimas dėl galimo pažeidimo buvo pradėtas gavus 19 vartotojų prašymus, kuriuose jie skundėsi „Torpol Baltija“ veiksmais. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vykdyto tyrimo metu dėl šios bendrovės galimai nesąžiningos veiklos kreipėsi dar per 20 vartotojų.
Vartotojai teigė, kad „Torpol Baltija“ atstovai ne prekybai skirtose patalpose vykusių pristatymų metu reklamavo prekes – komplektą, kurį sudaro čiužinys su jame įmontuotais biomagnetais, pagalvė, antklodė ir kėdės užtiesalas – nurodydami, kad šie produktai pasižymi gydomosiomis savybėmis.
Pasak vartotojų, kurių dauguma dėl savo amžiaus jautė vienokius ar kitokius negalavimus, jie patikėjo, kad šie gaminiai turi gydomųjų savybių. Suvilioti bendrovės darbuotojų pažadais pristatymų metu suteikti prekėms nuolaidas, žmonės sudarė sutartis dėl reklamuojamų produktų įsigijimo.
Nors dauguma vartotojų prieš sutarties sudarymą informuodavo apie savo sveikatos sutrikimus, tačiau „Torpol Baltija“ atstovai nurodydavo, kad gaminys tinka visiems, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, negalavimo pobūdžio, persirgtų ligų.
Be to, vartotojai skundėsi, kad įsigiję čiužinius negaudavo išsamios jų naudojimo instrukcijos. Šią siūlomą prekę vertinę ekspertai konstatavo, kad nėra pateikta aiškių įrodymų apie šių čiužinių su magnetais teigiamą gydomąjį poveikį.
Sumontuodavo vandens valymo sistemą ir pareikalaudavo pinigų
Už nesąžiningą komercinę veiklą, iš esmės iškreipiančią vartotojo elgesį siūlomo produkto atžvilgiu, komercinės veiklos agresyvumą bei esminės informacijos neatskleidimą 10 tūkst. litų bauda buvo skirta ir įmonei „Ekologiški vandenys“.
Vartotojai skundėsi, jog „Ekologiški vandenys“ darbuotojai paskambinę telefonu siūlydavosi nemokamai ištirti jų namuose tiekiamo geriamojo vandens kokybę. Bendrovės atstovai savo atsivežta įranga atlikdavo tyrimą ir teigdami, kad vandenyje esą įvairių priemaišų, primygtinai siūlydavo sumontuoti vandens valymo sistemą. Priėmusiems šį pasiūlymą vartotojams jų namuose nemažai kainuojanti įranga būdavo sumontuojama tą pačią arba sekančią dieną.
Vartotojai teigė, jog šias sutartis jie pasirašė dėl bendrovės darbuotojų psichologinio spaudimo, tinkamai jų neišanalizavę, negavę išsamios informacijos apie prekės techninę specifiką ir nežinodami iš sutarties kylančių finansinių įsipareigojimų dydžio.
Tik po to, kai vandens valymo sistemos būdavo sumontuojamos, vartotojams buvo pateikiamas pasirašyti garantinis raštas, kuriame, be kita ko, buvo informuojama, jog už sistemos aptarnavimą kas pusę metų taikomas 180 litų mokestis.
Susipažinę su sutarties sąlygomis vartotojai kreipėsi į įmonę prašydami nutraukti sutartis, tačiau bendrovė tai padaryti sutikdavo tik atlyginus sumontavimo, atvykimo ir išmontavimo išlaidas, tokiu būdu apsunkindama vartotojų galimybę pasinaudoti teise nutraukti sutartį.
Baudos - nuo 1 iki 130 tūkst. litų
2012 m. VVTAT skyrė 8 tūkst. litų baudą ir „Happy Travel“ už tai, kad reklamavo produktą nurodyta kaina, o vėliau ta kaina jį atsisakė parduoti vartotojui. Vartotojai skundėsi, kad pirko šios bendrovės interneto tinklalapyje lėktuvo bilietus, už juos sumokėdavo pinigus, gaudavo patvirtinimą apie pinigų sumokėjimą, tačiau vėliau jiems būdavo pranešama, kad užsakyti bilietai pabrango ir siūloma apmokėti pabrangusio bilieto kainos skirtumą.
Pernai už Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus „Vilniaus energijai“ buvo skirta 20 tūkst. litų bauda, VšĮ „Teleradijo kompanija „Hansa“ – 15,5 tūkst. litų.
Primintina, kad VVTAT už nesąžiningą komercinę veiklą komercinės veiklos subjektams gali skirti nuo 1 tūkst. iki 30 tūkst. litų baudą, jei ši bauda neviršija 3 proc. komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Jei šis pažeidimas padarytas sunkinančiomis aplinkybėmis (kliudyta atlikti tyrimą, padarytas pažeidimas slėptas ir pan.), tuomet baudos dydis gali siekti iki 130 tūkst. litų, jei ši bauda neviršija 3 proc. komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
„Vartotojai atidžiai turėtų skaityti pasirašomas sutartis ir reklamose bei kituose komerciniuose pasiūlymuose pateikiamą informaciją. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į mažomis raidėmis pateikiamas sąlygas, kurios dažniausiai būna esminės. Taip pat reikia ypač atidžiai analizuoti informaciją, pateikiamą siūlant pirkti prekes ar paslaugas internetu. Interneto tinklalapiuose svarbiausia informacija taip pat neretai būna pateikiama mažu šriftu, puslapio apačioje“, – sako VVTAT atstovė K.Grigaitė.
Įsigijus prekes ar paslaugas vartotojams reikėtų išsaugoti įrodymus, kurių vėliau gali prireikti nustatinėjant galimą pardavėjo ar paslaugų teikėjo nesąžiningumą – reklamos pavyzdžius, internetines nuorodas, pirkimo čekius.
