Lietuvos banko duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį kredito unijos daugiau skolino gyventojams, o juridiniams asmenims (asocijuotiesiems nariams) suteiktų paskolų portfelis sumenko. Pasak Lietuvos banko, tokie pokyčiai įvyko po to, kai asocijuotus narius dosniai finansavusioms unijoms buvo įvesti griežtesni reikalavimai. Būtent asocijuotiesiems nariams suteiktos paskolos pastaruoju metu buvo didžiausias nepamatuotos kredito rizikos šaltinis.
„Nors rizikingas skolinimas sumenko, kai kurios kredito unijos vis dar nepakankamai konservatyviai vertina jau išduotų paskolų susigrąžinimo galimybes, todėl šiuo metu ypač daug dėmesio turi būti skiriama būtent šiai rizikai valdyti“, - sako Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Antrąjį šių metų pusmetį kredito unijų turtas beveik nepasikeitė ir liepos 1-ąją siekė 2 mlrd. litų. Didžiausią kredito unijų turto dalį sudarantis paskolų portfelis atitinkamu laikotarpiu padidėjo 0,8 proc. ir šiuo metu siekia 1,06 mlrd. litų.
Nuo metų pradžios 47 kredito unijos uždirbo 6,4 mln. litų pelno, tačiau 27 kredito unijos dirbo nuostolingai ir patyrė 13,7 mln. nuostolį. Bendras sektoriaus nuostolis sudarė 7,3 mln. litų - beveik triskart daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Lietuvos centrinė kredito unija, vienijanti 63 kredito unijas, pirmąjį pusmetį veikė pelningai ir uždirbo 953 tūkst. litų - dvigubai daugiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.
ELTA primena, kad Lietuvos bankas, siekdamas, kad kredito unijos konservatyviau vertintų prisiimamą riziką, šiemet patvirtino taisykles, reglamentuojančias paskolų vertinimą ir specialiųjų atidėjinių formavimą. Be to, šiuo metu rengiamos ir kredito unijų vidaus kontrolės ir rizikos valdymo organizavimo nuostatos.
