Parko direkcija nuolat priekaištauja verslininkui, kad keturračiai kenkia parko augmenijai ir gyvūnijai. „Nori mane išgrūsti“, - įsitikinęs baikeris.
Įpykęs vyras naujo verslo imsis svetur – Tenerifėje. Jis siūlys lietuviams savaitę egzotiškos salos kempinguose gyventi už 50 eurų – kiek brangiau nei už 172 litus. Turtingesnius turistus už papildomą mokestį kvies palakstyti vandens motociklais.
Verslininko konfliktas su Aukštadvario regioninio parko direkcija prasidėjo praėjusiame dešimtmetyje. „Lietuvos rytas“ jau rašė, kad prie daubos, kurioje įkurta keturračių trasa, glaudžiasi Mergiškių gamtos rezervatas. Jame peri dančiasnapiai, švygždos, juodieji pesliai.
Trasoje apmokyti motociklininkai vėliau leidžiasi į regioninio parko miškus, pro itin saugomus gamtos paminklus ir piliakalnius. Gamtosaugininkai mėgino gamtos turtus apsaugoti – apstatyti piliakalnius akmenimis, kelią į kapinaites – mediniais kuolais. Tačiau ir tai neapsaugojo nuo didžiulių keturračių pėdsakų saugomose teritorijose bei variklių keliamo triukšmo.
Nors A. Barščevičius tikino, kad jo klientai važiuoja tik miško takais tvarkinga vorele, keturračių pėdsakai metė ant jo ir jo verslo įtarimo šešėlį.
Teismas įpareigojo verslininką išlyginti trasą, mat žemė, kurioje ji driekiasi, yra ūkinės paskirties. Pagal planus joje turėtų būti užsiimama žemdirbyste.
Aukštadvario parko direkcijos vadovas Vaclovas Plegevičius tikino, kad siūlė verslininkui keturračių trasą nuomoti kitoje vietoje. Verslininkas sako, kad jam tai per brangu ir kaltina direkciją mėginimais užgniaužti jo verslą.
„Tikrai nenorime žlugdyti verslo. Tiesiog toje teritorijoje yra suplanuotas ramesnis turizmas“, - aiškino V. Plegevičius.
Savaitė Tenerifėje – 50 eurų
Pavargęs nuo derybų su parko direkcija verslininkas ketina išvykti iš šalies. „Jau rudenį išvažiuoju į Tenerifę“, - sakė A. Barščevičius.
Tiesa, ne visam laikui, dar grįš į Lietuvą žiemą, jei ši bus snieginga. „Nuomoju ne tik keturračius, bet ir sniego motociklus. Jiems nereikia trasų, kelio. Jų negali uždrausti“, - pasakojo būsimas emigrantas.
Lietuvoje jį vis dar laiko ir paskola, kurią ėmė technikai pirkti. Dalis 400 tūkst. litų paskolos grąžinta, bet dar keletą metų kas mėnesį jam teks į banką pervesti po tūkstantį eurų – 3,45 tūkst. litų.
Jis mielai parduotų keturračių verslą, tačiau abejoja, ar atsiras norinčių pirkti. „Norite pirkti? Galite! Su keturračiais ir mano telefono numeriu – 400 tūkst. eurų (1 mln. 380 tūkst. litų) ir galit pasiimti 24 hektarus su viskuo – net patarimais, kaip atsilaikyti“, - šypsojosi gudragalvis.
Iš pradžių ir Tenerifėje verslininkas planavo vystyti keturračių verslą, bet saloje tuo jau užsiima dvi įmonės. „Bendravome su jais, jie neturi tiek patirties, jiems toli iki mūsų. Juokingai viską organizuoja. Jei lietuvius taip pravežčiau, mane prakeiktų ir niekas nevažiuotų. Dauguma Tenerifėje važiuojančių turistų – senukai, kuriems per 70 metų. Pasisodina tokius žmogeliukus, asfaltu važiuoja tokiu greičiu, kad ir dviratininkas juos aplenkia“, - važinėjimą keturračiais Tenerifėje pašiepė ekstremalas.
Ne vienas jo pažįstamas mechanikas pardavė verslą Lietuvoje ir jau kurį laiką dirba egzotiškoje saloje.
„Kai aš būsiu ten, žinos visi lietuviai“, - žadėjo verslininkas. Jis tautiečiams siūlys nebrangiai poilsiauti saloje. „50 eurų vienam žmogui – savaitė Tenerifėje. Įmanoma būtų dar pigiau, bet reikia truputį ir užsidirbti“, - juokėsi baikeris.
Tenerifėje jis ketina įkurti kempingus ir siūlyti nuomotis vandens motociklus.
Verslininko įsitikinimu, Tenerifėje labiausiai trūksta pigaus gyvenimo vietų. „Skrydis iš Lietuvos į Tenerifę pirmyn-atgal – nuo 500-600 litų. Bet viešbučiai brangūs. Ką daryti tiems, kurie neturi pinigų? - klausė lietuvis. - Nėra kempingų. Yra keli, bet paslėpti, apie juos neskelbiama internete. Suradome juos, nes viską kratėme. Ten visi viešbučiai labai prieš kempingus nusistatę. Nusivežę palapinę, neturėsite kur dėtis.“
Lietuvoje verslo nenori
Jis kritikavo Tenerifėje gyvenančius lietuvius, kad jie esą brangiau nei kiti tautiečiams nuomoja būstą atostogoms. „Lietuvis lietuviui Tenerifėje už 250 eurų išnuomoja vadinamą studiją – konteinerinio garažiuko dydžio butą su terasa – langeliu į vandenyną. Pas ispaną tą patį gali gauti 100 eurų pigiau. Lietuviai draugiškai iš savų užsidirbinėja“, - tikino A. Barščevičius.
Vyras sako jau parinkęs kempingams tinkamas žemes. Jis taip pat žadėjo suorganizuoti atvykėliams nebrangių pramogų, kad saloje ilsėtis galėtų net studentai.
Verslininkas žavėjosi Tenerifėje veikiančiais įstatymais. „Pas juos įmonė atidaroma per 10 minučių. Buhalterinę apskaitą reikia vesti ir pelno mokestį mokėti tik jei apyvarta viršija 1 milijoną eurų per metus“, - stebėjosi A. Barščevičius.
Pradžioje jis paslaugas siūlys lietuviams, vėliau – visiems. „Kitą vasarą pradėti dar būtų anksti. Paleisiu tą verslą, kai parduosiu šitą sodybą (Netoli Aukštadvario įsikūrusią keturračių ir kitos technikos bazę. - Red.). Nenoriu, kad kas nors liktų Lietuvoje. Nebenoriu čia daryti verslo. Čia viskas daroma, kad liktų kabliukų. Į senatvę norisi ramiai gyventi – man jau 52-eji“, - aiškino keturračių ir sniego motociklų savininkas.
