Šis namas nėra vienintelis dviejų asmenų šeimos namas. Gyvenamąjį namą brandaus amžiaus pora turi Kaune. Galbūt tai ir padiktavo poreikį pasistatyti prie jūros 160 kv. metrų namą.
Tiesa, kūrybiniam duetui – architektėms Eglei Prunskienei ir jos dukrai Ievai – dirbant prie šio namo interjero, teko gerokai pasukti galvą, nes į patį procesą įsitraukė tada, kai namas jau buvo suprojektuotas ir interjero darbai pradėti kito interjerų specialisto. Tik šeimininkai kažkodėl nebuvo patenkinti darbų pradžia. Dėl to ir kreipėsi į E.Prunskienę.
Turbūt nereikia nė aiškinti, kad bet kuriam architektui tęsti kito pradėtą projektą – menkas džiaugsmas.
„Iš karto buvau įstatyta į rėmus ir savas idėjas turėjau derinti prie to, kas jau padaryta,“ – paaiškina architektė E.Prunskienė.
Jai reko gerokai pasukti galvą, kaip į maždaug 40 kv. metrų erdvę pirmajame namo aukšte sutalpinti virtuvę, valgomąjį ir svetainę su židiniu, televizoriumi, biblioteka. Ir visa tai padaryti, kad erdvė būtų ne tik graži, jauki, bet ir skoninga, neperkrauta.
„Smagu, kad mūsų ir šeimininkų nuomonės sutapo,“ – pasidžiaugė E.Prunskienė. – Tai labai palengvina darbą. Gera dirbti, kai tu girdi užsakovą, ir užsakovas tave girdi“.
Kūrybinis duetas iškėlė sau uždavinį sukurti harmoningą erdvę tiek spalvų, tiek medžiagų požiūriu. „Norėjome, kad virtuvė suskambėtų taip pat, kaip ir svetainės baldai ir kartu ji nebūtų akcentuojama. Virtuvėms baldams šeimininkams pasiūlėme rinktis natūralų medį – riešutą.“ Kodėl būtent riešutą? Eglė Prunskienė aiškina, kad interjero mados egzistuoja taip pat kaip ir visos kitos mados, o riešutmedis dabar Europoje itin madingas.
Pavyzdžiui, italai labai daug baldų pastaruoju metu gamina su riešuto faneruote. Ir, matyt, žino, ką daro. Kita vertus, įsigijus virtuvės baldus su riešutu, neprašausi ir dėl to, kad prie šitų baldų bet kada galėsi priderinti ir riešutmedžio stalą ar kėdes su ta pačia faneruote. O susiviliojus kokia egzotiška faneruote, vėliau gali kilti problemų derinant kitus baldus. Šeimininkai virtuvei išsirinko itališkus baldus. Gana brangius.
Virtuvės baldai ir yra brangiausi visoje šitoje erdvėje. Bet architektė sako, jei jau italai gamina interjero baldus, jie tai padaro labai preciziškai, o ir pats medis – riešutas – yra labai gražus. Tikrai vertas kainos. Prie rudojo riešutmedžio buvo priderinta balta spalva. Tad virtuvė, kaip ir planuota, liko subtili ir mažai krintanti į akis.
Netikėtas architektės sprendimas iš karto sužavėjo namo šeimininkus. Organiškai sutalpinti į sieną televizorių, knygas, židinį – visa tai, ką norėjosi svetainėje turėti – puiki idėja. Bet idėja pareikalavo ir daug darbo, ne tik projektavimo, bet ir realizavimo prasme. Šeimininkams teko apsišarvuoti didžiule kantrybe, kol dirbo net keli meistrai – židinių meistras ir baldininkas. Na, bet ir rezultatas nenuvylė. Židinys name prie jūros būtinas kaip jaukumo simbolis, ypač kai už lango draskosi žvarbokas vėjas.
O kai dar čia pat ranka pasiekiama karšo vyno taurė arba kvapnios arbatos puodelis, belieka tik įsitaisyti minkštasuolyje šalia židinio... Arba vėsokas lietuviškos vasaros vakaras: atsisėdi prie židinio, susirandi knygą čia pat, vienoje iš sienos nišų, ir mėgaujiesi šiluma. Viso tai, ko reikia kūno ir sielos poilsiui – ramios spalvos, natūralus medis, ugnis.
Na, o kad siena įsikomponuotų į erdvę, čia taip pat buvo parinkta natūrali riešuto faneruotė. Prie riešutmedžio priderintas baltas marmuras. Daugiau spalvų lyg ir nebesinorėjo, bet šalia židinio paviršius privalo būti lengvai nuvalomas paviršius. Dėl to toje vietoje atsirado labai retos rūšies tamsiai rudas braziliškas granitas.
Visi kiti svetainės baldai skandinaviški. Šeimininkams, padedamiems interjero kūrėjų, pasisekė iš vieno gamintojo surinkti visus baldus su riešuto faneruote. Būsimo interjero ir namo šeimininkę parduotuvės ekspozicijoje sužavėjo svetainės stalo ir kėdžių kojos.
Ir man buvo pasiūlyta atkreipti į jas dėmesį. Beje, kažkas panašaus septintajame dešimtmetyje stovėjo mano tėvų namuose. Architektė paaiškino, kad 7-ojo–8-ojo dešimtmečio baldų mados, aišku, šiek tiek pasikeitusios, grįžta į šį laiką. Ir jei kažkada tokie baldai buvo tavo, mano ar mūsų gyvenimo dalis, natūraliai pajunti nostalgiją. Kaip šiuo atveju turbūt nutiko ir namo šeimininkei. Kita vertus, grakščios medinės kojelės iš tiesų labai gražiai atrodo. Nenuostabu, kad šie praėjusio amžiaus vidurio stiliaus baldai jau kuris laikas „ant bangos“.
Visi name esantys šviestuvai – vienos serijos. Nėra labai brangūs, bet užtai puikiai dera tarpusavy ir taip parinkti, kad puikiai įsikomponuoja į bet kurią erdvę. Interjero kūrėjos, šeimininkės paprašytos, labai atsakingai rinko ir visus aksesuarus bei mažiausias interjero detales. Saikinga kokybė – taip galima būtų apibūdinti namų interjero akcentus.
O mūsų dienų baldų ir interjero kūrėjai būtent ir diktuoja saikingą kokybę. Kaip reikėtų vengti pigių aprangos aksesuarų, taip turėtume vengti ir pigių menkaverčių namų interjero detalių. Štai baltas medis pirmame aukšte.
Dekoratyvinė detalė, iš karto krintanti į akis, yra drabužių pakaba, kad trumpam užsukę svečiai nelįstų į šeimininkų spintas, o čia pat, vietoje, pasikabintų rankinę ar lengvą švarkelį. Tai skandinavų dizainerių darbas. Svetainės paveiksluose – dvi burės, įrėminta garsaus XX a. pradžios fotografo nuotraukų reprodukcija. Švelni romantika sklinda iš reprodukcijų, tarsi susiliejanti su namų ramybe. Ir primenanti, kurioje vietoje yra namas: jūra čia pat.
Na, o violetinės spalvos pagalvėlės ir tokios pat spalvos šviestuvas – ryškesnis akcentas – atkeliavo iš viršaus. Šiaip jau namo šeimininkė visų kitų interjero detalių neliečia. Kiekvienas daiktas, nesvarbu, kas tai būtų – žvakidė, vaza, veidrodis ar kėdė – turi savo gerai apgalvotą ir tik jam skirtą vietą.
Šiek tiek apie antrąjį namo aukštą, kur įrengti trys miegamieji. Namo šeimininkams – po atskirą, ir dar vienas – svečiams. Miegamieji kambariai neperkrauti. Violetinės spalvos pagalvėlės, vėliau nukeliavusios į pirmąjį aukštą, spalvomis tarsi sujungė abu aukštus. Miegamųjų kambarių pastelinių spalvų paletėje yra viena kita violetinė detalė, pagyvinanti interjerą.
Šviesus parketas priderintas prie pirmojo aukšto grindų plytelių, o durų spalva – prie riešuto faneruotės balduose. Sieninių spintų durys šeimininkės pageidavimu – su rankenomis. Ne stumdomos.
Durų rankenėlės stiklinės, derintos prie šviestuvų. Spintos – sienų spalvos. Jos tarsi pranyksta. Tokia ir buvo idėja. „Nusibodusios visos tos spintos“, – sako architektė. Beje, antrame aukšte yra ir vonios kambarys.
Kai Eglės Prunskienės paprašiau įvardyti namo stilių, ji nusijuokė: „Modernus lietuviškas.“ O paskui jau rimčiau paaiškino: „Iš tiesų stilius turi kažką skandinaviško, bet skandinavai riešuto nenaudoja. Be to, jie kur kas didesni asketai. Manau, kad kai kurios stiliaus tendencijos galbūt daugiau primena itališką stilių. Bet kai įdedi kažką individualaus, gauni modernų šiuolaikinį stilių ir tiek. Gana minimalistinį, bet ne asketišką.“
Daugiau apie namus ir jų įrengimą skaitykite www.supernamai.lt.
