Nuo šių metų balandžio 1-osios galioja nauja pagalbininkų įdarbinimo tvarka.
Vis dėlto ūkininkai juos prisimena tik tada, kai reikia skubiai nuravėti daržoves arba išrinkti iš ruošiamo pūdymo akmenis.
Didžiuosiuose ūkiuose dažniausiai nugarą lenkia žmonės, įdarbinti įprastais būdais – pagal ilgalaikes arba terminuotąsias darbo sutartis.
Išrašė tik studentams
„Šią vasarą buvau pasamdęs keletą studentų piktžolėms nuravėti. Tad su jais atsiskaičiau išrašęs kvitą.
Bet mano ūkis yra didelis. Jame reikia nuolat dirbančių žmonių”, – sakė Panevėžio rajone, Perekšlių kaime, kone 300 hektarų žemės plote bulves ir svogūnus auginantis Gintautas Dominas.
Pasak jo, yra ir tam tikrų subtilybių, į kurias tenka atsižvelgti įdarbinant padienius darbininkus. Pavyzdžiui, jie labiausiai praverčia per bulviakasį, bet nuimant derlių juk tenka dirbti su mechanizmais.
„Laikinai, pagal paslaugų kvitus įdarbintiems žmonėms galima dirbti tik nekvalifikuotą darbą. Ten, kur yra žemės ūkio mechanizmų, reikia mokytis, todėl reikia ir darbo saugos instruktažo”, – aiškino G.Dominas.
Surasti darbininkų nelengva
Šiaulių rajone ūkininkaujantis Antanas Baliutavičius 20 hektarų žemės yra atriekęs išskirtinės kokybės daržovėms auginti. Joms prižiūrėti reikia daugiau rankų darbo.
„Pagalbininkų man greičiausiai prireiks tiktai rudenį. Šiuo metu ūkyje dirba penki nuolatiniai darbuotojai.
Daugiau nereikia, nes ir juos dar tenka išleisti pailsėti”, – sakė A.Baliutavičius.
Anot ūkininko, derliui nuimti tenka samdyti žmones be jokios kvalifikacijos, dažniausiai – iš darbo biržos.
Per dieną jie užsidirba apie 50 litų – mažiau nei nuolat triūsiantys šiame ūkyje.
„Norinčių dirbti pačiame kaime žmonių nėra.
Tie, kurie neišsilakstė, gauna pašalpas, jas prageria ir į darbus nesidairo”, – kalbėjo A.Baliutavičius.
Darbymetis – porą savaičių
Tiesa, smulkesni ūkininkai padieniams darbininkams neatsuka nugaros, tad dažniau naudojasi ir naujosiomis kvitų knygelėmis.
Antai Panevėžio rajone ūkininkaujanti ir įvairias daržoves auginanti Milda Mikelionienė jiems darbo duoda ir tuomet, kai reikia nuravėti daržoves laukuose, nuimti derlių.
Per darbymetį savaitei ar kitai ji pasamdo iki poros dešimčių žmonių. Vidutinis tokio darbininko uždarbis per dieną sukasi apie 40 litų.
Pasak ūkininkės, iki šiol jai dar neteko pagalbininkų ieškoti darbo biržoje.
„Patys žmonės siūlyte siūlosi priimami į darbą. Ir telefonas netyla, ir patys į kiemą atvažiuoja”, – gyrėsi M.Mikelionienė.
Nelegalų vis dar nestinga
Nors įdarbinti padienius darbininkus žemdirbiams dabar paprasčiau, pasitaiko, kad jie triūsia nelegaliai.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, žemės ūkis ir maisto produktų gamyba – dvi sritys, kuriose dažniau nei kituose sektoriuose dirbama neteisėtai.
Darbo inspektoriai pirmąjį šių metų pusmetį patikrino apie 2290 darbdavių, iš jų 223 – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje.
Patikrinę 25 žemės ūkio subjektus, juose aptiko 35 nelegalius darbininkus, iš jų trys – nepilnamečiai.
Ūkininkų įnašas į biudžetą – svaresnis
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiemet sausį–liepą ūkininkai sumokėjo kone 242,8 mln. litų mokesčių – 2,4 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.
Šiemet sausį–liepą mokesčius mokėjo 88 955 ūkininkai, o tai – net 18 405 žemdirbiais (26 proc.) daugiau nei tuo pat metu pernai.
VMI teigimu, didžiausios įtakos mokesčių šuoliui turėjo didesnis mokėtino ir grąžintino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) skirtumas, kurį, tikėtina, lėmė geras 2012-ųjų javų derlius.
Mat ūkininkai teikia pusmetines PVM deklaracijas: 2013 metų sausį jie sumokėjo 58 mln. litų PVM – kone dvigubai daugiau nei prieš metus.
Šiemet daugiau mokesčių ūkininkai sumokėjo ir dėl to, kad jiems teko mokėti didesnį gyventojų pajamų mokestį (GPM) už įdarbintus žmones. Šiemet sausio–liepos mėnesiais, palyginti su tuo pat laiku 2012-aisiais, ūkininkų sumokėtas GPM padidėjo 1,516 mln. litų – 57 proc.
Jei pajamos už žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitą per metus yra didesnės nei 6 tūkst. litų, viršijanti dalis yra apmokestinama 15 proc. GPM, mažesnė – neapmokestinama.
VMI yra nustačiusi atvejų, kai ūkininkai deklaruoja mažesnes apmokestinamąsias pajamas ir PVM, nei nurodo, pavyzdžiui, jų produkcijos pirkėjai.
