Pataisas parengusi Vidaus reikalų ministerija teigia, kad
pastaruoju metu daugėja užsieniečių, kurie deklaruoja ketinimą
Lietuvoje užsiimti verslu, tačiau siekia ne realiai vykdyti veiklą,
o gautus leidimus panaudoti kaip pateikimo į Šengeno erdvę
priemonę.
Anot pataisos autorių, užsieniečiai deklaruoja gyvenamąją
vietą tais pačiais adresais, todėl galima manyti, kad šių
gyvenamųjų būstų savininkai pelnosi teikdami šią „paslaugą“
užsieniečiams.
Parengtose pataisose numatoma, jog užsieniečiui leidimas gyventi
būtų išduodamas, jei jis turėtų tokias gyvenamąsias patalpas,
kuriose kiekvienam, deklaravusiam čia gyvenamąją vietą, tektų ne
mažiau kaip 14 kvadratinių metrų.
Įstatyme taip pat siūloma numatyti, kad išduoti leidimą būtų
atsisakoma nustačius, jog įmonė, kuriai ketina vadovauti
užsienietis, yra fiktyvi, taip pat jog užsieniečio buvimas
Lietuvoje nėra būtinas siekiant įmonės tikslų ir vykdant veiklą.
Projektu taip pat ketinama nustatyti palankesnes atvykimo sąlygas
užsieniečiams, kurie atkeliauja dirbti aukštos profesinės
kvalifikacijos reikalaujančio darbo.
Jiems norima numatyti ilgesnį išduodamo leidimo terminą,
atsisakyti reikalavimo vertinti darbo atitiktį Lietuvos darbo rinkos
poreikiams, jeigu darbdavys įsipareigoja mokėti tris kartus didesnį
nei vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.
