„Amazon.com“ įkūrėjas ir vadovas 135 metų istoriją turintį žurnalistikos flagmaną įsigijo už 250 mln. JAV dolerių (daugiau nei 646 mln. Lt). Daugeliui dar didesnę nuostabą už netikėtą dienraščio pardavimą sukėlė tai, kad interneto verslo magnatas investuoja į spaudą.
J.Bezosas iš viso valdo daugiau nei 25 mlrd. JAV dolerių, tad naujausias pirkinys jam atsiėjo tik vieną šimtąją savo turto. Kai kas net palygino dienraščio įsigijimą su nauja trofėjine žmona.
Tačiau pats J.Bezosas sakė, kad jis laikraštį nusipirko ketindamas jį atgaivinti. Pastaraisiais metais „The Washington Post“, kaip ir daugelis kitų spausdintų leidinių, susidūrė su finansinėmis problemomis – reklamai keliantis į internetą smuko laikraščio pajamos.
Taip pat mažėjo skaitytojų, ypač jaunų, skaičius. 2012 m. laikraščio tiražas šiokiadieniais sumažėjo 8,6 proc., iki 471,8 tūkst., o sekmadieniais 6,2 proc., iki 687,2 tūkst.
Išvystė elektroninę prekybą
49-erių metų J.Bezosas laikomas vienu sėkmingiausių interneto verslininkų pasaulyje, vaidinusiu kertinį vaidmenį vystant elektroninę prekybą. 1994 m. įkurta „Amazon.com“ interneto vartotojams iš pradžių pasiūlė pirkti knygas, o vėliau ir daugybę kitų produktų.
Vadovaujama J. Bezoso įmonė tapo didžiausia interneto prekiautoja pasaulyje ir pavyzdžiu visiems kitiems tuo užsiimti norintiems verslams. Būtent dėl to daugelis tikisi, kad J.Bezosas galės surasti būdą laikraščiams atgaivinti ir sukurti interneto amžiuje veikianti pelningą žiniasklaidos verslo modelį.
Naujasis „The Washington Post“ savininkas taip pat garsėja tuo, kad nesistengia pasiekti kuo didesnių trumpalaikių pelnų, vietoje to jis koncentruojasi į ilgalaikę įmonės vertę. „Amazon.com“ šiuo metu vertinama 140 mlrd. JAV dolerių (beveik 362 mlrd. LT), tai yra daugiau nei 500 „The Washington Post“ arba 10 metinių Lietuvos biudžetų.
Vertinant dar kitaip „Amazon.com“ kainuoja daugiau nei visi pasaulio laikraščiai kartų sudėjus.
Užaugo fermoje
Pirmą kartą savo Teksase gyvenančio senelio fermoje J.Bezosas apsilankė, kai jam buvo 4-eri. Nuo tada būsimasis interneto magnatas visas vasaras praleisdavo ten. Vieno interviu metu jis prasitarė, kad gyvenimas fermoje jį išmokė, jog pasikliauti galima tik pačiu savimi.
„Ten žmonės viską daro patys. Mano senelis man buvo didžiuliu pavyzdžiu. Jeigu kažkas sulūždavo, jis tai pataisydavo. Norėdamas ko nors pasiekti privalai būti užsispyręs ir susikaupęs iki tokio lygmens, kuri kas nors gali palaikyti beprotišku“, - „The Wall Street Journal“ sakė J.Bezosas.
Toks požiūris į darbą vėliau jam labai pravertė. „Amazon.com“ pradžia buvo labai kukli, įmonė įkurta J.Bezoso garaže, tačiau išpopuliarėjo labai greitai. Jau pirmųjų metų pabaigoje jie sulaukdavo virš 100 knygų užsakymų per valandą.
Turėdamas mažai darbuotojų J.Bezosas labai daug padaryti turėdavo pats – atsakinėdavo į elektroninius laiškus, pakuodavo knygas. Žinoma, vėliau darbuotojų priimta buvo daugiau. Šių metų birželį įmonėje dirbo 97 tūkst. žmonių.
Libertaras
Nors pats J.Bezosas savo politinių pažiūrų atvirai atskleidęs nėra, jo draugai jį vadina libertaru. Tai tokia politinių pažiūrų kryptis, kuri individo laisvę iškelia aukščiau bet kokios valdžios ar autoritetų (vyriausybių, visuomenėje priimtų normų ar tradicijų, korporacijų ir taip toliau).
Tai nėra išbaigta ideologija, o tik tam tikrų su asmens teisėmis ir laisvėmis susijusių pažiūrų bei principų rinkinys, todėl yra suderinama su daugybe skirtingų politinių ideologijų. Libertarizmas galimas tiek kairėje, tiek dešinėje politinėje kryptyje.
J.Bezosas ne kartą yra pasisakęs už tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimą ir interneto prekybos mokesčio įvedimą, tačiau prieš pajamų mokestį Vašingtono valstijoje.
Kiti interesai žurnalistikai netrukdys
Po pirmadienio popietę paskelbtos naujienos apie naują dienraščio savininką, J.Bezosas savo būsimiems pavaldiniams išplatino atvirą laišką, kuriame pareiškė suprantantis, jei kai kas pokyčius sutinka būgštaudami.
„Kai viena šeima daug dešimtmečių valdo įmonę, kai ta šeima visada elgiasi teisingai ir principingai, tiek gerais, tiek blogais laikais rūpinasi svarbiomis vertybėmis, kai ta šeima yra padariusi tokį gerą darbą, tiesiog natūralu nerimauti dėl pokyčių“, – rašė jis.
J. Bezosas pabrėžė, kad „The Washington Post“ vertybės jam tapus savininkų tikrai nesikeis ir pagrindinė pareiga ir toliau bus tarnauti skaitytojams, o ne kokiems nors verslo interesams.
Taigi „Amazon.com“ liaupsinančių straipsnių dienraštyje greičiausiai neišvysime, be to, oficialiai pagrindinė J. Bezoso įmonė šiame sandoryje net nefiguruoja. Verslininkas žiniasklaidos priemonę nusipirko asmeniškai ir po sutarties įsigaliojimo taps vieninteliu „The Washington Post“ savininku. Teigiama, kad tai turėtų įvykti per 60 dienų.
Tačiau pokyčių artimiausiais metais tikrai bus. Pasak J. Bezoso, tai būtų neišvengiama nepaisant to, ar laikraštis priklausys jam, ar ne, nes internetas keičia beveik kiekvieną naujienų verslo dalį – nuo trumpėjančių naujienų ciklų, nykstančių ilgalaikių pajamų šaltinių iki naujų konkurencijos formų, kurios pagrįstos labai maža arba apskritai niekine žinių rinkimo kaina.
„Žurnalistika vaidina lemiamą vaidmenį laisvoje visuomenėje ir „The Washington Post“ – kaip gimtasis JAV sostinės leidinys – yra ypač svarbus“, – pirmadienį „The Washington Post“ žurnalistams sakė J.Bezosas.
Gavo patarimų
Vienas ilgametis „The Washington Post“ žurnalistas sutikdamas naują savininką taip pat parašė atvirą laišką ir pasiūlė J.Bezosui keletą patarimų.
Dviejų Pulicerio premijų laureatas Gene'as Weingartenas pareiškė suprantantis, kad naujasis J. Bezoso pirkinys verslininkui finansiškai reiškia tiek pat, kaip jam reikštų naudota 2003 m. „Honda Civic“. Tačiau jis tikisi, jog „Amazon.com“ įkūrėjas į laikraštį žiūrės rimtai.
G.Weingartenas rašė, jog tiki, kad naujasis „The Washington Post“ valdytojas pasiraitos rankoves ir atras būdą, kaip tradicinę žurnalistiką vėl paversti pelningu verslu.
Visgi, žurnalistikos veteranas paprašė per daug nesikišti į kasdienius redakcijos reikalus, leisti jiems dirbti patiems ir eksperimentuoti, o prireikus palaikyti užnugarį. Būtent tai praeityje „The Washington Post“ leido tapti visame pasaulyje gerbiamu dienraščiu, kurio skelbiamomis naujienomis pasitiki visi.
Jis taip pat pabrėžė, jog J.Bezosas nusipirko ne laikraštį, o vietą, kupiną be galo talentingų ir savo darbui pasišventusių žurnalistų, kurie šią akimirką yra išsigandę pokyčių, kurių iki galo nesupranta, galimybe.
„Akivaizdu, kas esate geras verslininkas, kai kas jus vadina vizionieriumi. Tikiuosi, kad turite aiškią viziją, kur šią nuostabią vietą norite nuvesti“, – savo laišką užbaigė G. Weingartenas.
Nuvertė Richardą Nixoną
„The Washington Post“ pasaulinės šlovės susilaukė po Watergate'o skandalo, per kurį paaiškėjo kad Respublikonų partijos komiteto nurodymu buvo įsibrauta į Demokratų partijos būstinę Vašingtone, „Watergate“ viešbutyje, ir mėginama įrengti klausymosi aparatūrą.
Vėliau išaiškėjo ir kiti rinkimų įstatymų pažeidimai – papirkimas, melagingi parodymai – dėl kurių buvo kaltinami kai kurie vyriausybės nariai.
Watergate'o byla buvo svarstoma Kongrese. Paaiškėjant vis naujiems faktams, didėjo JAV visuomenės piktinimasis teisėtvarkos pažeidimais. Vis daugiau faktų rodė, kad su Watergate'o skandalu susijęs ir prezidentas R. Nixonas . Galiausiai jam teko atsistatydinti.
Tačiau tai toli gražu ne vienintelis „The Washington Post“ laimėjimas, laikraštis juos skina nuolat. Pavyzdžiui, jis taip pat buvo vienas pirmųjų pranešusių apie buvusio JAV Centrinės Žvalgybos Valdybos darbuotojo Edwardo Snowdeno atskleistą visuotinio interneto vartotojų sekimo programą PRISM.
