Beveik trejus metus užtrukę darbai pagaliau baigti. Bendrovės „Smiltynės perkėla“ vadovai džiaugiasi, jog laukti kelto keleiviams bus patogu bet kokiu oru. Šaltuoju metų laiku krantinėje be užuovėjos tekdavo kęsti šaltį ir pajūrio vėtras.
Išskirtinės formos ir konstrukcijos statinį suprojektavo klaipėdietis architektas Aurimas Baužys. Apie 300 kv. m ploto pastate įrengta keleivių laukimo salė, aptarnavimo kasos, kavinė.
Naujas traukos centras
Bene įspūdingiausias pastato elementas – terasa ant stogo, nuo kurios atsiveria nuostabi Kuršių marių, Klaipėdos uosto ir Smiltynės panorama. Visą parą atvira terasa, tikimasi, taps viena lankomiausių uostamiesčio vietų ir patrauklia erdve netradiciniams renginiams.
Keleivių terminalas po stogu turėjo pradėti veikti dar pernai, tačiau statybos konkursą apskundus vienam iš dalyvių bendrovė įsivėlė į ilgai trukusius teisminius ginčus, kuriuos galiausiai laimėjo.
Statant terminalą prireikė sutvarkyti ir aplinką. Senasis grindinys pakeistas naujomis granito plokštėmis, įrengtas apšvietimas, išasfaltuota aikštelė automobiliams statyti, įrengtos 4 automatinės bilietų kasos ir nauja praėjimo kontrolės sistema.
Keleivių terminalo statybą, kuri kainavo apie 4 mln. litų, savo lėšomis finansavo bendrovė „Smiltynės perkėla“.
Bendra statybų kaina apie 4 mln. Lt. Statyba finansuota iš bendrovės lėšų.
Veikia jau pusę amžiaus
Pirmoji įmonė, pradėjusi gabenti keleivius per Kuršių marias, įkurta dar 1945 metų gegužę. Ji užsiėmė ne tik keleivių, bet ir krovinių pervežimu – baržomis gabeno maisto prekes iš Kauno, vilkikais plukdė sielius Nemunu į Danės upės pakrantėse įsikūrusias medienos apdirbimo įmones.
Upių laivyną perėmus įmonei „Nemuno laivininkystė“, Senoji perkėla tapo atskira institucija, turėjusi užtikrinti susisiekimą su Kuršių nerija. Pėsčiuosius per Kuršių marias kėlė 4 upiniai keltai.
1986 metais atidaryta Naujoji perkėla – dar 4 keltai pradėjo gabenti per marias ir transporto priemones, krovinius.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, „Smiltynės perkėla“ tapo akcine bendrove.
Neseniai įmonė atnaujino savo keltus – vietoj senųjų įsigijo keletą naujų ir ekonomiškų. Šiuo metu pėsčiuosius kelia „Nida“ ir „Kintai“, galintys vienu metu perkelti nuo 500 iki 700 keleivių, automobilius ir krovinius gabena keltai – „Baltija“, „Neringa“ ir „Žalgiris“. Vasaros savaitgaliais, kai prie keltų susitelkia daugiau laukiančiųjų, abiem kryptimis kartais kelia ir visi trys keltai – po 40 automobilių kiekvienas.
Prieš kelerius metus Klaipėdos miesto savivaldybė priėmė sprendimą iškelti Senąją perkėlą iš Danės upės. 2011 metais Šiauriniame rage baigta statyti nauja prieplauka, prie kurios atsirado galimybė vienu metu švartuotis dviem bendrovės keltams.
Keleivių daugėja kasmet
Pastaraisiais metais keleivių ir transporto srautai pastebimai augo. 2012 metais perkelta 1,7 mln. keleivių, tai 56 tūkst. daugiau nei užpernai. Transporto priemonių perkelta taip pat šiek tiek daugiau – iš viso per 615 tūkst.
Pirmojo vasaros mėnesio rezultatai leidžia prognozuoti itin pelningą vasarą. Birželį perkelta 272 tūkst. keleivių – trečdaliu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Tokia pat dalimi daugiau perkelta ir transporto priemonių - iš viso daugiau kaip 131 tūkst.
Skaičiuojama, jog pirmasis pusmetis bendrovei atneš daugiau kaip pusę milijono litų pelno.
Į kitą vasarą teko nukelti planus paleisti greitaeigį keltą į Nidą. Iš pradžių įmonė ketino laivą statyti, tačiau galiausiai apsisprendė jį įsigyti. Bendrovė ieško ne mažesnio kaip 130 vietų katamarano, kuriame būtų įrengtos ir vietos dviračiams laikyti.
Greitaeigis keltas vasarą plaukiotų į Nidą ir atgal, kelionėje užtrukdamas porą valandų. Neabejojama, jog ši nauja paslauga bus itin patraukli poilsiautojams, vis dažniau į Kuršių neriją keliaujantiems dviračiais.
