„Bazaras su Kovaldu“ – taip vadinasi šalia Kauno Rotušės jau du mėnesius rengiamas vadinamasis blusų turgus.
Mažas senamiesčio kavinės kiemas savaitgaliais nustatomas stalais su prekėmis. Čia daugiausia prekiaujama arba mainomasi mados prekėmis: drabužiais, papuošalais, rankinėmis, laikrodžiais, skrybėlėmis ar peteliškėmis. Pasitaiko prekiautojų staltiesėmis, servetėlėmis. Kartais pardavinėjami žaislai.
Besišypsantys prekeiviai kviečia pirmiausia pabendrauti ir tvirtina, jog jiems pinigai nėra svarbiausia, rašo „Lietuvos rytas“.
Renkasi meniški žmonės
Renginio organizatorė Justina Michnevičiūtė pasakojo, jog mintį organizuoti blusų turgų jai pakišo Ryšių kiemelio žmonės.
Šis blusturgis išsiskiria iš kitų.
„Išskirtinis jis pirmiausia tuo, kad įsikūrė ne miesto pakraštyje. Senamiestis – kultūros centras, kur lankosi daugybė žmonių. Kitaip nei Aleksoto turguje, čia galima ko nors išgerti, papietauti, pabūti su draugais, o kartu blusturgyje ką nors įsigyti“, – renginio privalumus vardijo J. Michnevičiūtė.
Senuosiuose turguose esą renkasi didesni prekybininkai, jie suveža visus savo senovinius daiktus ir mėgina juos parduoti, o senamiestyje buriasi mažesni prekiautojai ir meniški žmonės. Tai labiau mados turgelis originaliems žmonėms. Renginys taip pat skatina mažąjį kauniečių verslumą.
Smagiai praleidžia laiką
Prekybininkai senamiesčio blusturgyje nėra įkyrūs ar landūs, nebruka savo prekių. Atvirkščiai. Jie veikiau atrodo kaip smagiam savaitgaliui susirinkę bendraminčiai ar bičiuliai, nei užsidirbti ar pasireklamuoti besistengiantys žmonės.
Rankų darbo papuošalais prekiaujanti Ramunė teigė esą vartotojiškumo kultas jau praėjo, ir pirkėjai atidžiau renkasi, ko nori ir kas jiems prieinama.
„Girdėjau ir apie Urmo bazėje vykstantį „Bagažinių turgų“, ir apie Aleksotą, tačiau atėjau būtent čia. Man atrodo, jog blusturgiai turėtų būti tokie, kaip šis: mažulyčiai ir jaukūs. Ir vieta jam parinkta šauni – kiemelis“, – kalbėjo mergina.
Siūlo turgų dar išplėsti
Senamiesčio blusturgio privalumus vardijo ir kita prekiautoja.
„Norėjau išsivalyti savo spintą. Pinigai man nėra labai svarbūs, daug įdomiau pabendrauti. Kitose turgavietėse daugiau žmonių, visi lipa per galvas. Čia skamba gyva muzika. Niekur kitur taip nėra. Esu prekybininkė, prekiauju visą gyvenimą, o čia atėjau dėl malonumo“, – čiauškėjo Rūta prisistačiusi moteris.
Jai antrino ir Gabrielė. Mergina prekiavo dėvėtais, tačiau dar puikios būklės drabužiais. Sakė, jog dalyvauja šiame renginyje pirmą kartą.
„Visi didžiausi pasaulio traukos centrai turi blusturgių pačiuose miestų širdyse. Kur daugiau, jei ne senamiestyje, rengti mainų ir prekybos turgelį. Reikėtų jį išplėsti ir taip pritraukti turistus. Jiems tokie turgūs patinka“, – tikino Rūta.
Prekiautojos siūlė renginio organizatoriams pamąstyti, kaip būtų galima apsisaugoti nuo lietaus, nes blusturgis vyksta po atviru dangumi.
Senienų nesibodi
Senamiestyje sutikti turistai vokiečiai Johanas ir Marta sakė, kad labai mėgsta lankytis blusturgiuose Vokietijoje, nes ten gali surasti netikėčiausių ir rečiausių daiktų.
„Mūsų namuose nemažai senovinių daiktų. Aišku, jie atnaujinti, tačiau nepraradę autentiškumo, tad jei ne sendaikčių turgūs, niekada nebūtume jų įsigiję“, – prisipažino turistai.
Užsieniečiai teigė nemanantys, kad blusų turgus kaip nors neigiamai atspindėtų miesto įvaizdį. Nebent jame vyktų nusikaltimai ir žmonės negalėtų jaustis saugūs.
Ispanas Gabrielis blusų turgų pavadino paprastesnių žmonių rojumi. Jis mano, kad turgelis galėtų nepatikti nebent stambiesiems verslininkams, kurie valdo didžiuosius prekybos centrus.
