Daugiausia siekiančių bankroto fizinių asmenų -
didmiesčiuose, tačiau teismai yra sutikę nagrinėti kur kas mažiau
bylų - daugelis prašymų dėl bankroto grąžinama papildyti.
Bankrutavusiais jau paskelbti 7 gyventojai, tarp kurių yra
vienintelė Stankų šeima iš Kauno. Šios šeimos atstovas yra
vienintelis bankrutavęs vyras, kitos yra moterys.
Iš viso jau bankrutavo po tris Kauno ir Klaipėdos rajono
gyventojus bei viena vilnietė. Dar dėl dviejų bankrotų teismo
nutartys neįsiteisėjusios.
Kol kas daugiausia ieškinių sulaukė Vilniaus miesto apylinkės
teismas - čia gauta 19 prašymų iškelti bankroto bylą, iš jų 10
ieškinių atsisakyta priimti, o iškelta viena bankroto byla, dėl
likusių 8 prašymų dar neišspręstas priėmimo klausimas.
Klaipėdoje gauta 14 pareiškimų, iš jų du atsisakyta priimti.
Kaune gauti 26 pareiškimai, iš jų vienas ieškinys paliktas
nenagrinėtas, 5 - grąžinti ieškovams, dar vieną atsisakyta
priimti.
Kaip BNS informavo Kauno apylinkės teismo atstovė Jomilė
Juškaitė-Vizbarienė, teismas prašymą bankrutuoti atsisakė
priimti, nes asmuo apie tai raštu nepranešė vienam iš kreditorių.
Vienu atveju pareiškimą pateikę sutuoktiniai jį po kurio laiko
atsiėmė, dar vienas asmuo nepašalino teismo nurodytų trūkumų.
Panevėžio miesto apylinkės teisme gauti 8 pareiškimai, vieną
atsisakyta priimti. Likusiose bylose dar nepriimti sprendimai.
BNS nepavyko gauti informacijos, kiek tokių bylų gali būti
Šiauliuose.
Takų, Širvintų, Palangos teismuose taip pat yra prašymų
bankrutuoti.
Tarp pageidaujančių „nusimesti“ skolas kol kas tik viena
pramogų pasaulio atstovė - Andželika Petrikytė, kuri nori
atsikratyti įsiskolinimų keliems bankams. Teismas galutinį
sprendimą planuoja priimti rugpjūčio 14-ąją.
Palangos miesto apylinkės teismo pirmininkės padėjėja Aurelija
Markutė informavo, kad ši asmens bankroto byla kurorte yra pirmoji
ir kol kas vienintelė.
„Teismas išklausė pareiškėjos poziciją, paklausė, kas, jos
manymu, sukėlė bankrotą. Pareiškėja nedalyvavo, atvyko jos
advokatė“, - BNS sakė teismo atstovė.
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė
BNS teigė, kad kol kas nėra teisminės praktikos, kaip nagrinėti
šeimos narių bankrotus - atskirai ar kartu.
„Aš išnagrinėjau juos abu vienoje byloje. O ten (Klaipėdoje -
BNS) išskyrė bylas... Taip ir formuojama praktika. Mano byla
apskųsta apeliacine tvarka, pamatysime, ką Apeliacinis teismas
pasakys“, - BNS sakė D. Zeniauskaitė.
Dažniausiai fiziniai asmenys siekia bankrutuoti, nes nemokiais
tampa nebegalėdami išmokėti būsto ar kitų kreditų, vartojamųjų
paskolų arba yra sudaręs laidavimo sutartis.
Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado,
priėmus Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuris leidžia nuo
šių metų kovo nemokiems gyventojai bankrutuoti, kai jų skolos
viršija 25 tūkst. litų. Savo iniciatyva bankrutuoti norintis
gyventojas turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam
paskirs bankroto administratorių. Fizinis asmuo bankrutuoti gali kas
dešimt metų.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos
Sąjungos šalyse.
