„Ar rankos nedreba jį laikant?“ – paklausė lrytas.lt fotografas Vidmantas Balkūnas. Tačiau E. Ganža buvo ramus, patikino apie tai negalvojantis ir tiek.
Buteliuke telpa 1000 filgrastimo ampulių, tai – vienas iš dviejų „Sicor Biotech“ gaminamų produktų, skirtas baltųjų kūnelių skaičiui žmogaus organizme atstatyti po chemoterapijos. Jų reikia, kad žmogus, kurio imuninė sistema yra nusilpusi, nenumirtų nuo virusų ar infekcijų. Šių vaistų gamyba sudaro maždaug 90 proc. visos fabriko darbo.
Vilniaus Santariškių mikrorajone įsikūrusiame biofarmacinės įmonės „Sicor Biotech“ gamybos centre taisyklės labai griežtos. Prieš patenkant į vaistų gaminimo patalpas turėjome apsirengti sniego baltumo kombinezonus, apsimauti specialias kojines, apsiauti guminius batus, užsidėti antveidžius, plaukų tinklelius ir akinius.
Gamybos sales vieną nuo kito skiria dar viena sterilumą užtikrinanti patalpa, kurios vienos durys atsidaro tik kitoms užsidarius, o grindys prie slenksčių yra lipnios. Be to, einant gilyn į fabriką palaikomas vis aukštesnis slėgis. E. Ganža pasakojo, kad kai kuriems svečiams tai gali sukelti nemalonių pojūčių, jis juokavo, kad taip galima pasitikrinti sveikatą. Patys darbuotojai prie spaudimo pokyčių pripratę.
Greit pamačiau ir kitą „Sicor Biotech“ pusfabrikatį, atrodantį kaip šokolado plytelė. Tai biomasė, iš kurios vėliau gaminamas interferonas alfa-2b, naudojamas virusinėms ligoms, hepatitams B, C ir kitoms onkologinėms ligoms gydyti.
Prieš ekskursiją po fabriką gamyklos direktorius Giedrius Žunda sakė, kad tai jau atgyvenęs produktas, sukurtas dar 1989 m.
Šiuo metu „Sicor Biotech“ gamina tik du produktus, tačiau biofarmacija ir nepasižymi plačiu spektru. Tai ir yra didžiausia šio verslo grėsmė, nes jeigu kuris nors jų būtų pripažintas nesaugiu ar neatitiktų kurios nors rinkos reikalavimų, gamyklai tektų imtis reikšmingų pokyčių.
Dirba jaunimas
Apžiūrinėjant „Sicor Biotech“ patalpas dėmesį patraukė labai daug čia dirbančių jaunų žmonių. Pasak G. Žundos, fabriko darbuotojų amžiaus vidurkis yra apie 30 m. Iš viso šiuo metu čia dirba 150 žmonių, iš kurių 30 yra visai nauji, o iki metų pabaigos planuojama priimti dar 20.
Anot direktoriaus, fabrike dirba universitetą baigę bakalaurai arba magistrai, kurių išsilavinimas yra gamtos mokslai – biologija, chemija, biochemija, molekulinė biologija.
Jie paprastai neturi darbo patirties, nes rinka Lietuvoje yra ribota, farmacijos kompanijų nėra daug, todėl darbuotojų mainų tarp įmonių beveik nevyksta. Jie turi teorinių, bet ne praktinių žinių.
Nuo 2011 m. darbuotojų „Sicor Biotech“ padaugėjo daugiau nei dvigubai – nuo 80 iki 170, būtėnt todėl dauguma jų yra jauni.
G. Žunda pastebi, kad ką tik diplomą gavusius jaunuolius reikia mokyti.
„Gudresnis savarankiškai pradeda dirbti jau po 3 mėnesių, o kitam prireikia ir 6“, – paaiškino jis.
Šiuo metu fabrike statoma trečia gamybos linija – jos prireikė dėl išaugusio pardavimo. 2013 m. į naujus prietaisus, įrengimus, bendrą modernizavimą, atnaujinimą ir pertvarkymą „Sicor Biotech“ jau investavo apie 20 mln. Lt, dar 51 mln. bus skirta iki metų pabaigos.
Naujos gamybos linijos statybos baigsis kitų metų pirmąjį ketvirtį, ir norint, kad darbas prasidėtų iškart darbuotojai priimami jau dabar, kad iki tada jie jau būtų apmokyti ir pasiruošę.
Rūpinasi bendruomene
„Sicor Biotech“ deklaruoja, kad jie yra socialiai atsakingi – remia talentus, palaiko ryšį su bendruomene, ją šviečia sveikatos klausimais, rūpinasi gamtosauga.
G. Žunda neigia anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusius kaltinimus, esą jie yra žydų, amerikiečių kompanija, kad viskas, ką jie daro, vis tiek išvyksta iš Lietuvos.
„Mes norime pasakyti, kad yra visiškai atvirkščiai – nei pinigai, nei protai nenuteka. Viską, ką darome Lietuvoje, mes darome būdami lietuviais. Nė vienas darbuotojas nėra užsienietis.
Mokame mokesčius, taip padėdami Lietuvos ekonomikai, manau, tai didžiulė atsakomybė“, – aiškino jis.
Be to, jaunieji įmonės darbuotojai yra šiek tiek kitokie nei senieji. Jiems labai įdomi „užklasinė“ veikla, svarbu dalyvauti.
„Pavyzdžiui, Rygoje vyko farmacijos įmonių bėgimo maratonas – visi norėjo važiuoti į Rygą. Vyko krepšinio turnyras – gyvenime nebūčiau pagalvojęs, kad atsiras tiek jame dalyvauti norinčių darbuotojų, tai reikėjo daryti konkursą, kad nuspręstume, kas važiuos. Vyko „Darom“ talkos, tai patys žmonės ėmėsi iniciatyvos, norėjo dalyvauti, norėjo padėti“, – savo darbuotojais džiaugėsi G. Žunda.
Jis galvoja, kad socialinė atsakomybė yra įmonės veidas, tai – kaip dirbi su aplinka, kaip reaguoji, ar padedi, ar ne.
Per dešimtmetį daug kas pasikeitė
G. Žunda „Sicor Biotech“ dirbti pradėjo 2002 m. Tada įmonė buvo JAV korporacijos „Sicor Inc.“ dalis, šiandien priklauso Izraelio tarptautinei farmacijos įmonei „Teva“.
2002 m. buvo ką tik pastatytas fabrikas su viena gamybos linija, šiandien jų yra jau dvi, statoma trečia.
Per 11 metų beveik 100 mln. Lt investuota į gamybą, dar tiek pat į mokslą. Sukurtas antras produktas.
Tada „Sicor Biotech“ eksportavo į 15–16, o dabar – į daugiau nei 50 rinkų. Be to, kryptys dažniausiai buvo orientuotos į Rytus, o šiandien tai yra pirmoji Lietuvos įmonė, savo vaistais prekiaujanti JAV ir Japonijos rinkose, taip pat ji prekiauja Europos Sąjungoje (ES).
Turbūt geriausiai įmonės plėtrą atspindi pardavimas, jis nuo 2002 m. išaugo 50 kartų.
Korporacijos dalis
„Teva“ priklausanti „Sicor Biotech“ yra tik vienas didžiulės mašinos sraigtelis. Nors dabar gaminamus vaistus ji sukūrė nuo A iki Z, jeigu ateityje bus pradėtas gaminti naujas vaistas, jis, greičiausiai, bus sukurtas „Teva“ mokslininkų. Naujų produktų vystymo stadijoje, anot G. Žundos, yra iki dešimties.
Taip pat Vilniaus fabrike negaminamos nei vaistams laikyti reikalingos ampulės, nei švirkštai. Ruošiama tik veiklioji medžiaga, kuri gydo. Į talpas ji supilstoma kituose „Teva“ fabrikuose.
„Veiklioji medžiaga nuvežama į fabrikus Izraelyje ar Meksike, iš ten grįžta jau buteliukuose ir švirkštuose – taip pigiau“, – apie amerikiečių ekonomisto Miltono Friedmano aprašytą rinkos jėgą primena „Sicor Biotech“ gamybos direktorius.
Paruošti vaistai atkeliauja į ES sandėlius, o iš ten ir į Lietuvą. Baltijos šalyse veikia mokslo, gamybos ir komercijos „Sicor Biotech“ padaliniai. Komercinis padalinys prekiauja visais „Teva“ gaminamais vaistais. Taip pat ir gaminamais Vilniaus fabrike. Tačiau Lietuvoje lieka tik 1 proc. čia pagaminamų produktų.
G. Žunda drąsiai sakė, kad nebūdami korporacijos dalimi „Sicor Biotech“ nebūtų pasiekę tiek, kiek turi dabar, – dėl to, kad farmacijos pramonėje investicijos yra didžiulės.
Vien produktų registravimas Europos, JAV, Japonijos rinkose kainuoja didžiulius pinigus.
„Įsivaizduokite, ateinu į banką su verslo planu ir sakau, kad man reikia 100 mln. dolerių investuoti į klinikinius tyrimus ir dar 50 mln. fabriko statyboms, tai kas patikėtų?“ – retoriškai klausė G. Žunda.
Tik vienas iš dešimties bandomų vaistų klinikiniuose tyrimuose pasiekia sėkmę. Dažniausiai visi kiti atkrenta ir yra neregistruojami. Todėl tuo užsiima tik didžiulės privačios įmonės, bet ne bankai.
Prieš ateidamos į rinką korporacijos žiūri, ar yra protinga darbo jėga, kiek tai kainuoja ir kokie yra mokesčiai. Lietuva yra gana palankioje vietoje, kadangi dabar visa Vakarų Europa ir pasaulis juda į rytus.
G. Žunda neatmeta galimybės, kad ateityje Lietuvoje gali atsirasti daugiau korporacijoms priklausančių fabrikų, nebūtinai farmacijos.
„Tačiau kol kas negirdėjau, kad kas nors ateitų. Žinau, kad eina dar toliau – į Rusiją, Indiją, Kiniją“, – pasakojo jis.
Žmogiškųjų išteklių panašaus pobūdžio farmacijos kompanijoms Lietuvoje pakaktų. Per metus paruošiama daugiau nei 1000 gamtos mokslų specialistų, „Sicor Biotech“ jų reikia tik apie 30, todėl jų trūkumo, net ir atėjus naujiems rinkos dalyviams, įmonė nepajaustų.
Taip pat naujas vaistus gaminantis fabrikas netaptų tiesioginiu „Sicor Biotech“ konkurentu.
Dirba dėl eksporto
„Kitų įmonių atsiranda, bet jų nepavadinčiau konkurentėmis, nes mes nesame lietuviškos rinkos dalyviai“, – rinkos padėtį įvertino G. Žunda.
Šiemet „Sicor Biotech“ jau septintą kartą Lietuvos pramonininkų konfederacijos buvo tituluota „Metų eksportuotoju“.
Tačiau fabriko direktorius negalėjo duoti konkrečių patarimų, kaip tokių rezultatų pasiekti: „Universalaus recepto tikrai nėra, reikia kurti, turėti ir įgyvendinti strateginius planus. Jeigu gyveni vien šia diena ir galvoji, kaip išgyventi 2013 m., bet neplanuoji, kas bus 2014 m., tada nieko gero nelauk.“
Šiandien Lietuvoje geriausiai gyvena eksportuojančios įmonės, jos ne tik realiai nepajautė krizės, bet ir kitiems padėjo iš jos išlipti greičiau. Taip yra todėl, kad nebūnant prisirišus prie Lietuvos rinkos, verslo galimybės keistis, adaptuotis prie ekonominės situacijos yra žymiai didesnės.
Bene vienintelis krizės požymis, palietęs „Sicor Biotech“, buvo atsiskaitymų strigimas Lietuvoje ir Europoje. Kartais tekdavo laukti net po 6 mėnesius, kol bus atsiskaityta už atvežtą produkciją.
G. Žunda taip pat pasakojo, kad įmonei atsiliepė minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimas, nes jie užsako daug paslaugų – valymo, pristatymo, vežimo, apsaugos.
„Kai kas nors sako, kad gera mums dabar kalbėti apie eksportą, kai turime 50 rinkų, tai aš jiems atsakau – tai 10 metų įdirbis, rezultatas, kurio link mes ėjome nuo 2002 m., – sakė „Sicor Biotech“ gamybos centro direktorius G. Žunda. – Labai abejoju, ar per artimiausiu 4–5 metus atsiras dar viena lietuviška įmonė, kuri Japonijoje ar JAV užregistruos savo vaistus.“
