Ypač griežta šios ligos stebėsena Lietuvoje vykdoma nuo 2000
metų, teigia VMVT. Nuo to laiko Nacionaliniame maisto ir
veterinarijos rizikos vertinimo institute ištirta beveik 800 tūkst.
mėginių šiai ligai nustatyti. Tiriami ne tik Lietuvoje užauginti,
bet ir iš kitų šalių atvežti gyvūnai.
Pasak VMVT direktoriaus Jono Miliaus, per 12 stebėsenos metų
nebuvo nustatyta nė vieno teigiamo šios užkrečiamosios ligos
atvejo.
„Viena svarbiausių galvijų kempinligės plitimo priežasčių -
galvijams skirti pašarai, jei į jų sudėtį įeina užkrėstų
gyvūnų audinių dalys, pavyzdžiui, kaulų miltai. Todėl Lietuvoje
uždraustas mėsos kaulų miltų, kraujo miltų, pašarų priedų,
kurių sudėtyje yra šių medžiagų, importas, jų naudojimas
gyvulių, paukščių ir žuvų pašarų gamyboje.
Dėl to kiekvienais
metais atliekama keli šimtai pašarų tyrimų. Todėl esame visiškai
tikri, kad Lietuvoje prekiaujama saugia jautiena ir įtarti, kad
pavojinga liga galėjo būti užsikrėsta dėl nesaugios jautienos,
nėra jokio pagrindo“, - VMVT pranešime cituojamas J.Milius.
Šiuo metu tiriama, ar Vilniaus universiteto ligoninės
Santariškių klinikose šią savaitę mirusi moteris nebuvo
užsikrėtusi kempinlige. Įtariant šią ligą, atliekami detalūs
tyrimai. Jų rezultatai turėtų paaiškėti po dviejų mėnesių, BNS
informavo klinikose.
VMVT savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad oficiali diagnozė kol
kas nėra paskelbta, ir ragina susilaikyti nuo nepagrįstų išvadų
bei panikos skleidimo.
