Tokia išvada konstatuojama Lietuvos banko parengtoje Mokėjimo paslaugų įkainių apžvalgoje.
„Swedbank“ įkainiai pasikeitė šių metų liepos 1 dieną, kai nuo 3 iki 5 litų pabrango banko skyriuje inicijuojami kredito pervedimai litais. Po šio banko žingsnio vidutinis įkainis už litų pervedimą į kito asmens sąskaitą tame pačiame banke pasiekė 2,14 lito ir buvo 9,2 proc. didesnis nei metų pradžioje. Analogiško pervedimo litais į sąskaitą kitame banke, kredito unijoje ar elektroninių pinigų įstaigoje vidutinis įkainis per pusmetį padidėjo 3,6 proc. - iki 3,5 lito.
Reikšmingiau rinkos vidurkį paveikė „Swedbank“ sprendimas nuo 3 iki 8 litų padidinti mokestį už banko skyriuose grynaisiais pinigais atliekamas įmokas už paslaugas. Po šio žingsnio banko skyriuje grynaisiais pinigais inicijuotų įmokų už paslaugas vidutinis įkainis rinkoje išaugo net 37 proc.
Tuo tarpu internetu inicijuotų įmokų už paslaugas vidurkis bankuose ir elektroninių pinigų įstaigoje per pusmetį sumažėjo iki 0,53 lito (16 proc.). Tai lėmė „Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus sprendimas įkainį už tokius mokėjimus sumažinti nuo 1 iki 0,5 lito ir elektroninių pinigų įstaigos „EVP International“ sprendimas šią paslaugą teikti nemokamai.
„Swedbank“ sumažinus kredito pervedimų eurais internetu įkainius nuo 40 iki 30 litų, o kitiems bankams jų nekeitus, šiek tiek sumažėjo ir šios paslaugos įkainių vidurkis rinkoje - jis pasikeitė nuo 37,24 iki 36,72 lito.
Pirmąjį šių metų pusmetį augo atotrūkis tarp mokėjimų, inicijuojamų internetu, ir klientų aptarnavimo vietose. Internetu inicijuoti kredito pervedimai bankų ar elektroninių pinigų įstaigos viduje į kito kliento sąskaitą vidutiniškai kainuoja apie 3,5 karto mažiau negu inicijuoti bankų skyriuose, o į kitą Lietuvoje veikiantį banką, kredito uniją ar elektroninių pinigų įstaigą - apie 3 kartus mažiau negu bankų skyriuose.
„Vienas iš įkainių už mokėjimus grynaisiais pinigais didinimo tikslų yra siekis, kad bankų klientai naudotųsi pažangiais ir pigesniais elektroniniais mokėjimo būdais. Kyla abejonių, ar tai yra tiesiausias kelias šio tikslo link. Mokėjimo įpročiai yra inertiški, todėl prognozuojame, kad, esant tokiam įkainių lygiui, dalis kainai jautrių bankų klientų tiesiog pereis į kitas mokėjimo paslaugas teikiančias įstaigas. Juoba, kad jau dabar kai kurios iš jų siūlo pigesnius mokėjimus grynaisiais pinigais nei kai kurie bankai internetu“, - teigia Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.
Mokėjimo įstaigų įmokų už paslaugas grynaisiais pinigais vidurkis šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo nuo 0,76 iki 0,78 lito (3 proc.). Šį pokytį lėmė tai, kad mokėjimo įstaiga UAB „Viena sąskaita“ nuo 0,42 iki 0,55 lito padidino įmokų už paslaugas grynaisiais pinigais įkainį.
Kredito unijų skyriuose atliekamų įmokų už paslaugas vidutinis įkainis buvo 0,19 lito, o jų teikiamų internetu inicijuotų įmokų už paslaugas vidurkis sudarė 0,04 lito.
Bankuose pigiausias būdas sumokėti už paslaugas yra tiesioginis debetas. Beveik visi Lietuvoje veikiantys bankai tiesioginio debeto paslaugą teikia nemokamai.
Bendras išlaidų palyginimas rodo, kad vidutinės metinės išlaidos už mokėjimo paslaugas gali siekti nuo 49 iki 117 litų, tačiau mažiausi ir didžiausi įkainiai skiriasi du tris kartus.
