Kodėl šįkart negavote darbo ir kaip jį gauti kitą kartą

A. Leighas yra parašęs per dešimtį populiarių knygų apie vadybą, lyderystę, veiklos rezultatų pateikimą viešojoje erdvėje. Knyga „Charizma“ jau išversta į 17 kalbų.

Charizma – paslaptingas dalykas, dominęs žmones nuo seniausių laikų. Šis žodis senąja graikų kalba reiškia „dovana“. Charizma dažniausiai siejama su galia paveikti žmones – sužadinti jiems norą sekti paskui jus.

Knygos autorius mano, kad charizmos tam tikra prasme išmokstama. Kaip? Tai Andrew Leighas ir aiškina knygoje paprastai ir įtaigiai. Jis nagrinėja charizmos ugdymosi būdus, padedančius peržengti tai, ką vadiname „būti savimi“, ir sukurti asmeninę trauką.

Skaitydami apie šypsojimąsi, akių kontaktą ir kūno kalbą, išmoksite paprastų, bet veiksmingų dalykų, padėsiančių bet kokioje draugijoje pasirodyti taip, kad jūsų dar ilgai nepamirš. Žmonės ims sekti paskui jus, bet tik tuomet, kai patys to panorėsite.

***

O dabar Andrew Leighas – apie charizmą ir pokalbį dėl darbo...

Taigi, negavote darbo. Nieko nuostabaus, buvo didelė konkurencija. Jūs – ne visai tas žmogus, kurio jie ieškojo. Kiti kandidatai atrodė ne tik labiau patyrę, bet iš tikro turėjo daugiau patirties. Kad ir kaip būtų, vis tiek netikėjote, kad jį gausite, tik norėjote išbandyti save ir įgauti šiokios tokios patirties pokalbiuose dėl darbo. Tiesiog nepavyko užmegzti kontakto su darbdaviu. Be jokios abejonės, jie ieškojo žmogaus, atitinkančio itin specifinius reikalavimus.

Prisipažinkite, po pokalbio šmėstelėjo galvoje panašių minčių? Jeigu taip, didelė tikimybė, kad priklausote vienam iš dviejų žmonių tipų. Perskaitykite jų apibūdinimus ir pasistenkite būti sąžiningas su savimi.

Kaltintojas, kaip skelbia ir pavadinimas, visada dėl savo nesėkmių randa ką apkaltinti. Jis verčia kaltę sunkiai vaikystei, prastai mokyklai, skundžiasi, kad pasitaiko per mažai progų, aiškina, kad su juo kalbėjusiai darbuotojai akivaizdžiai buvo PMS, arba suranda kitų nepalankių veiksnių.

Kaltintojas nesugeba prisiimti atsakomybės ir pripažinti fakto, kad gyvenimas nebūtinai turi klostytis taip, kaip nori jis. Jis visada turi ką apkaltinti dėl savo klaidų, todėl nesimoko iš jų ir tokiu būdu praleidžia progą ką nors pakeisti į gerąją pusę.

Savigailos meistras yra įsitikinęs, kad jei viskas būtų kitaip, jo gyvenimas būtų geresnis. Kas tas „viskas“? Ogi VISKAS! Pavyzdžiui, jis vis teisinasi: „Aš iš prigimties drovus“, „Man ne itin gerai sekasi bendrauti su žmonėmis“, „Žmonės tiesiog nemato, koks aš malonus žmogus“, „Aš per tyliai šneku“.

Jis amžinai nori būti nors truputėlį žemesnis, aukštesnis, gražesnis, sumanesnis ir t.t. nei yra. Esminis savigailos meistro bruožas – jis išties tiki, kad dėl nesėkmių kaltos būtent tos trūkstamos savybės, dar daugiau, jis tvirtai įsitikinęs, kad nieko negalima pakeisti.

Savigailos meistro sąmonėje, o gal ir pasąmonėje, giliai įsišaknijęs tikėjimas, kad jis negali pasikeisti ir jam visą gyvenimą teks vargti su tuo, kas duota. Todėl tokiems žmonėms sunku priimti kritiką, jie netgi mano, kad neteisinga juos kritikuoti. Dažniausiai pastabas jie supranta kaip priešiškumą jų atžvilgiu.

Taigi, kas esate? Kaltintojas ar savigailos meistras?

Jei tikrai radote save šioje kompanijoje, teks susiimti. Dabar atskleisiu Jums žiaurią tiesą: darbo negavote dėl vienos, labai paprastos priežasties – jūs susimovėte. Liaukitės purtęs galvą ir murmėjęs, kad padarėte viską, ką galėjote, kad pokalbis iš principo praėjo gerai. Taip nebuvo, kitaip būtumėte gavęs tą darbą. Ir dar – jūsų žiniai, šansai jums gauti tą darbą buvo ne mažesni nei kitų į pokalbį pakviestų pretendentų.

Firmos nekviečia į pokalbį šiaip sau, jei jau pakvietė, vadinasi, įžvelgė galimybę suteikti darbą. Vadinasi, tai tiesa – jūs visiškai susimovėte.

O dabar įsikalkite į galvą, einšteine, – daugiau tai nepasikartos. Kitame pokalbyje jūs juos priblokšite!

Jau galite būti tikras, kad turite reikiamos patirties, jūsų kvalifikacija atitinka reikalavimus, keliamus potencialaus darbdavio, juk būtent todėl jus ir pakvietė į pokalbį. Dabar viskas priklauso nuo to, kokį įspūdį padarysite žmogui, su kuriuo kalbėsitės.

Andrew Leighas, knygos „Charizma“ autorius, išskiria 7 esminius veiksnius, lemiančius jūsų asmenybės poveikį kitiems žmonėms.

Iškalba – gebėjimas sklandžiai ir aiškiai kalbėti.

Pasitikėjimas savimi – gebėjimas geranoriškai priimti kitokią nuomonę, būti atviram iššūkiams, nesiteisinti, veikti spontaniškai.

Aktyvi laikysena – gebėjimas tinkamai įvertinti padėtį, išlaikyti orumą bei akių kontaktą, pabrėžti savo buvimo svarbą, demonstruoti tvirtumą.

Nuoširdumas, atvirumas – gebėjimas būti ištikimam sau, neišsišokti, patikimumas.

Drąsa – savybė, implikuojanti pasirengimą keistis, būti kitokiam, atvirumą naujovėms, pasiryžimą rizikuoti, gebėjimą priimti iššūkius.

Aistra – gebėjimas atvirai kalbėti apie savo vertybes ir patraukti kitus, energingumas, atsidavimas tikslui, entuziazmas.

Elgesys – tiesi laikysena, geros manieros, gebėjimas tinkamai save pateikti.

Nuosekliai lavindami savyje šias savybes, išmoksite kurti charizmos efektą – t.y. daryti stiprų, ilgalaikį poveikį kitiems žmonėms ir galiausiai gauti norimą darbą.

Iškalba – tai ne tik gebėjimas parinkti tinkamus žodžius. Bendravimui ir informacijos perdavimui svarbi visuma – turinio bei įvairių verbalinių ir neverbalinių elementų dermė. Verbaliniams elementams priskirtina: dikcija, balso tembras, kalbėjimo tonas, greitis, garsas, o neverbaliniams – kūno kalba, gestai, veido išraiška, laikysena ir t.t.

Iškalbai ugdyti reikia daug laiko, bet kol kas siūlau skirti visą dėmesį vienam tikslui – išmokti kalbėti garsiai ir aiškiai. Tai reiškia, kad turite pasirinkti tinkamą balso stiprumą, kalbėjimo tempą, reikiamose vietose daryti pauzes. Įsidėmėkite: jeigu jie kažko neišgirdo, vadinasi, jūs to nepasakėte.

Taip – atsakomybė dėl to tenka jums, pelės balseliu cypsinčiai personai. Jūs turite pasistengti, kad jūsų žinia pasiektų klausytojus, nes jie visai neprivalo dėti antžmogiškas pastangas, kad ją išgirstų.

Iškalbą smarkiai pagerina tinkamas pasiruošimas pokalbiui dėl darbo. Pasiruoškite pateikti pavyzdžių, kokiuose projektuose dalyvavote, kurie projektai buvo sėkmingi, o kurie ne, kokių rezultatų pasiekėte ir ką dabar darytumėte kitaip – tokių dalykų darbdaviai klausia dažniausiai. Aiškiai, garsiai ir ramiai papasakokite apie savo pasiekimus.

Jeigu nemanote, kad esate pasitikintis savimi žmogus, teks pakeisti šį tą daugiau nei kelis punktus, bet yra dvi gudrybės, kuriomis galima pasinaudoti einant į pokalbį dėl darbo.

Viskas turėtų prasidėti dar prieš pokalbį. Įsivaizduokite, kaip atrodysite eidamas pro duris: draugiškas, žavingas, pasitikintis savimi, nepriekaištingos išvaizdos ir visais atžvilgiais idealus pretendentas į darbo vietą.

Šiltas pasisveikinimas su kiekvienu kambaryje esančiu pokalbio dalyviu, apsikeitimas šypsenomis – ir jūs jau paliksite puikų pirmą įspūdį. Jūsų kūno kalba atitinka visus reikalavimus ir nekelia abejonių, kad pasitikite savimi, o tai savo ruožtu patvirtina, kad jūs – tinkamiausias žmogus šiam darbui.

Jūs pasitinkinčiai atsakinėjate į klausimus ir net pats keletą jiems užduodate. Kai interviu baigtas, atsisveikindamas paspaudžiate rankas ir išeinate žinodamas, kad po vienos ar dviejų dienų jie paskambins ir praneš gerą žinią. Didelė tikimybė, kad gausite darbą.

O dabar įsivaizduokite tai, apie ką čia perskaitėte, dar kartą. Ir dar kartą. Įsidėmėkite detales. Įsidėmėkite, kaip jaučiatės. O tada išsaugokite šiuos pojūčius galvoje. Net nemėginkite kvestionuoti šios vizijos. Viskas, ką jums reikia žinoti, – kad šis pasirengimas teigiamai paveiks jūsų pasirodymą.

Antroji užduotis – būkite iniciatyvus. Didelė tikimybė, kad pokalbiui baigiantis jūsų bus pasiteirauta, ar turite klausimų, tad iš anksto pasiruoškite keletą protingų klausimų. Tada, nenuleisdami akių, aiškiai pateikite savo klausimus – tokiu būdu parodysite, kad tikrai domitės jų bendrove. Pasistenkite, kad klausimai nebūtų visiškai paprasti, kad nesukurtumėte įspūdžio prastai atlikęs namų darbus.

Aktyvi laikysena – tai budrumas, atidumas tam tikroje situacijoje ir gebėjimas tiksliai suvokti savo pojūčius. Tokia laikysena skatina kitus atkreipti dėmesį, jūs įsiminti. Štai čia aktyvios laikysenos „eismo taisyklės“:

Sustokite. Stabtelėkite – neskubėkite pradėti kalbos. Pauzė suteikia galimybę tiek protui, tiek emocijoms apsiprasti ir prisitaikyti, o jei nerimaujate, drebulys pamažu praeis.

Kvėpuokite. Keliskart giliai įkvėpkite, kaskart sulaikykite kvėpavimą ir lėtai suskaičiuokite iki penkių. Taip sulėtinsite širdies plakimo ritmą, sumažinsite adrenalino kiekį. Juk būtent jis sukelia nerimą ir susijaudinimą.

Žiūrėkite. Prieš pradėdamas kalbėti kiekvienam asmeniui pažvelkite į akis.

Tylėjimas ir akių kontaktas gali sustiprinti aktyvią laikyseną. Iš visų dalyvių pasirinkite kelis žmones, su kuriais palaikysite akių kontaktą per visą pokalbį. Paklauskite savęs, ką matote šią akimirką. Besišypsančius, paniurusius ar išsiblaškiusius žmones? Gal jie baksnoja savo telefonus, šiurena popierius? Ką šie ženklai jums byloja apie pokalbio dalyvių pasirengimą?

Klausykite. Išgirskite žmonių skleidžiamus garsus, nes jie gali suteikti naudingos informacijos apie tuos žmones.

Jauskite. „Įjunkite“ visus jutimus – reikės pastebėti viską, kas vyksta aplinkui, net mažiausius ženklus, nes jie padės pasirinkti tinkamiausią bendravimo būdą.

Žinojimas, kas vyksta aplinkui, kiekvienos detalės bei sensorinio signalo fiksavimas, komfortabilumo pojūtis esamoje situacijoje ir aktyvus dalyvavimas pašnekesyje smarkiai sustiprina gerą įspūdį. Ir visa tai galite lavinti kasdien – bet kada ir bet kur – ypač jeigu artėja kitas pokalbis dėl darbo.

Gyvename pasaulyje, kuris dideliu greičiu tolsta nuo visko, kas autentiška. Net ir pati interaktyvaus bendravimo koncepcija skatina mus pamiršti, kas yra tikri žmogiški santykiai. Kas yra autentiškumas? Tai labai paprasta – gauni tai, ką matai, pastebi. Pokalbiuose dėl darbo turite atkreipti darbdavio dėmesį į savo įgūdžius ir gebėjimus, bet tai darydamas turite būti tikras, kad žodžiai atitinka tikrovę. Būkite pasiruošęs pripažinti, kad darbą galėjote atlikti geriau, sąžiningai prisipažinkite, kai jums kas nors padėjo.

Dar vienas būdas būti autentiškam, nuoširdžiam – stengtis perteikti savo vertybes. Per pokalbį galite panaudoti tokias frazes kaip „tai svarbu, nes...“. Paprastai darbdaviams vertybės būna svarbios. Daugumos bendrovių vertybės orientuotos į klientus ir jos ieško žmonių, kurie joms pritaria. Iš dalies, būti autentiškam – tai ne mėginti tapti autentiškesniam, o savo elgesiu ir žodžiais perteikti tas vertybes, kurios tau tikrai svarbios.

Turėti drąsos – tai būti pasiruošusiam prieštarauti, išsakyti konstruktyvias abejones, deramai pateikti savo požiūrį. Pokalbiuose dėl darbo nereikėtų persistengti su drąsa, nes taip galite pasirodyti arogantiškas. Visada egzistuoja du būdai ką nors pasakyti – tinkamas ir netinkamas.

Pavyzdžiui, jeigu pasakysite: „Jūsų klientų aptarnavimas niekam tikęs“, tai nebus tinkamas būdas. Verčiau sakykite: „Turiu keletą sumanymų, kaip būtų galima pagerinti klientų aptarnavimą“.

Retas atvejis, kad darbdavys ieškotų darbuotojo, pritariančio viskam, ką jis sako. Organizacijai visada naudingesni žmonės, pastebintys, ką galima būtų patobulinti, ir siūlantys būdus tai padaryti.

Kas yra aistra? Viskas labai paprasta: žinokite, ko siekiate; diskutuodamas rūpimu klausimu būkite entuziastingas ir kalbėkite aistringai, nes taip galėsite sujaudinti ir klausytojus; pasitikėkite savimi, tuomet jūsų žinia pasieks kiekvieną žmogų ir jį stipriai paveiks.

Pokalbyje dėl darbo aistrą gali demonstruoti dviem būdais: fiziniu – t.y. gestais ir verbaliniu: kalbėkite iš širdies apie tai, kas jums iš tikrųjų rūpi ir žadina entuziazmą.

Suprantama, reikia išlaikyti pusiausvyrą – entuziazmas, apimantis kalbant rūpima tema, neturėtų kelti įtarimų, kad ryte perdozavote kofeino. Bet jeigu jums išties rūpi aptariamas klausimas, greit suprasite, kad nesunku apie tai kalbėti pasitikinčiai, sklandžiai ir aistringai, bet neperlenkiant lazdos. Tuomet jūsų aistringumas jiems pasirodys kaip žavingas skiriamasis bruožas, išskiriantis jus iš būrio kitų, ne tokių energingų, pretendentų.

Prieš kitą pokalbį dėl darbo įsitikinkite, kad teisingai supratote visus čia išdėstytus pagrindus. Galite turėti kad ir Richardo Bransono charizmą, bet jeigu netinkamai apsirengsite arba pavėluosite į pokalbį, visos pastangos nueis vėjais.

Dar kartą pasikartokite viską, kas buvo paminėta, ir nusiteikite panaudoti siūlomas gudrybes. O dar geriau – čiupkite Andrew Leigho knygą „Charizma“, jos dėka galėsite žingsnis po žingsnio pakeisti save. Tik 232 puslapiai, ir geibus, sienas ramstantis nevykėlis virs žaviu, savimi pasitikinčiu žmogumi.