„Taip kai kurie išties mano, kad pas mus viskas blogai ar bent jau blogiau nei jų šalyje. Yra manančių, kad mes vis dar priklausome Sovietų Sąjungai. Tačiau tokių turistų kasmet vis mažiau“, - portalui lrytas.lt aiškino Kauno turizmo informacijos centro (TIC) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Žiedelis.
Kur kas dažniau turistus vis dėl to nustebina, kad mieste tiek daug žalių erdvių ir tai, kad jiems netenka mojuoti rankomis norint susikalbėti su lietuviais, mat šie šneka angliškai.
Gražių atsiliepimų dažnai girdi ir Vilniaus turizmo informacijos centro darbuotojai. O kartais turistai paprašo iškviesti taksi į Gedimino kalną, mat šis esantis labai status.
Dažniau girdi rusų kalbą
Kauno gatvėse šiemet padaugėjo rusakalbių. Paprastai rusai, baltarusiai ar ukrainiečiai antrajame pagal dydį Lietuvos mieste lankydavosi metų pabaigoje – važiuodavo Kaune sutikti Naujųjų metų, o po jų dar likdavo papramogauti kelias dienas.
„Dabar rusakalbiai atvažiuoja ir kitu metų laiku. Ne vieną jų į Kauną atveda nostalgija. Tarkim, kai kurie kadaise yra gyvenę Lietuvoje“, - pasakojo M.Žiedelis.
Tiesa, vienas dalykas Kaune nesikeičia – pirmuoju smuiku vis tiek griežia suomių turistai. Todėl kauniečiai itin džiaugiasi vėl atnaujintu „Ryanair“ tiesioginiu skrydžiu į Tamperę.
„Yra tokių, kurie ne kartą jau buvę Lietuvoje, tad dabar atskridę paprašo surasti jiems nakvynę pajūryje ir patarimų kur ten skaniai pavalgyti“, - pasakojo M.Žiedelis.
Didelės suomių grupės mielai eina ir į nuo šios vasaros reguliariai rengiamas ekskursijas po Kauną.
Tiesa, turistai jau išrankesni – vien pasižvalgyti po Laikinąją sostinę nepakanka. Todėl Kauno TIC jiems siūlo drauge išmėginti vyno, sūrio ar alaus degustaciją. Taip pat rengiamos ir lietuviško maisto ruošimo pamokos. Žinoma, populiariausias patiekalas, kurį ruošti siūloma išmokti užsieniečiams, - didžkukuliai. Turizmo specialistams per tokias pamokas atveju gelbsti Kauno restoranai.
Į Gedimino pilį - taksi
„Gal galėtumėte iškviesti taksi į Katedros aikštę, kuris mus užvežtų ant Gedimino pilies kalno – labai jau jis status“, - yra prašę Vilniaus TIC darbuotojų užsieniečiai. Atvykėliams teko paaiškinti, kad automobiliai ant kalno nevažinėja.
„Kartais, kai išgirsta apie Užupio respubliką, svečiai sunerimsta, kad reikės vizos norint patekti į šį Vilniaus mikrorajoną“, - pasakojo Vilniaus TIC darbuotoja Joana Mikulska.
Kartą jai teko galvą palaužyti, ką pasakyti turistui, ieškančiam Europos vartų.
„Jam netiko nei Europos centras, nei Europos aikštė ar Aušros vartai, nei „Vilniaus vartai“, - pasakojo J. Mikulska.
Šią vasarą itin populiarus naujas objektas – Sėkmės pilvas. Šį Europos namų sienoje įtaisytą Romo Kvinto bronzos bareljefą paglosčius turėtų aplankyti sėkmė. Užsieniečiai klausinėja ir apie „Stebuklo“ plytelę prie Katedros, ant kurios apsisukus pildosi norai. Taip pat turistai ieško obuolio skiltelės, simbolizuojančios Ievos ir Adomo meilę, S. Moniuškos skvere.
Vilniuje vasarą kur kas daugiau prancūzų ir vokiečių – šitai pastebėjo Vilniaus turizmo informacijos centro darbuotojai.
Tačiau atvykėliai iš Europos vis dar nenurungia skaičiumi lankytojų iš Rusijos ar Lenkijos.
Kol kas dar retai, tačiau pasitaiko, kad pasitarti ką pažiūrėti į TIC užsuka brazilai, australai, svečiai iš Naujosios Zelandijos, Indijos ar Kinijos bei Japonijos.
„Daug atvykėlių mano, kad Vilnius primena Rusijos miestą, ir labai nustemba, kai išvysta europinę sostinę“, - sakė J. Mikulska.
Neretai turistai domisi lietuviškais papuošalais. Tačiau kartais turizmo konsultantus apstulbina ieškodami ne gintaro dirbinių, o medinių papuošalų, mat turistai tikina girdėję, kad mūsų šalis jais garsėja.
