Nors šiuo metu šiaudų namai jau nebevadinami pigiais, o tik ekologiškais, norinčių juose apsigyventi nesumažėjo. Tiesa, nemažą dalį apie šiaudinį būstą svajojančių žmonių apima baimė vien pagalvojus apie statybas, šios srities specialistų Lietuvoje yra labai nedaug, jų paslaugos kainuoja itin brangiai.
Namą statant savo jėgomis susiduriama su specifinėmis problemomis – kadangi tai nėra plačiai paplitęs metodas, reikia gerai išmanyti šiaudų paruošimo technologiją, o eksperimentuojant neišvengiama elementarių klaidų, kurių taisymas gali nemažai kainuoti ateityje.
Kaune veikianti bendrovė „Ecococon“ sukūrė ir ištobulino analogų pasaulyje neturinčią šiaudinių skydų gamybos technologiją. Įmonėje pagal būsimo namo projektą pagaminami skydai, medžio rėmai, kurių viduje – supresuojami rinktiniai šiaudai.
Sienos „nuo nulio“ pastatomos per vieną dieną
Šiuos modulius atvežus į statybų aikštelę, sienos ant pamatų sumontuojamos vos per dieną. Kitas etapas – šiaudinių skydų išorės padengimas kvėpuojančia medžio plaušo plokšte arba specialiu molio tinku. Sienoms nereikia jokios papildomos šiltinimo medžiagos.
Bendrovės projektų vadovas, Lietuvos šiaudinių namų statytojų asociacijos vadovas Domantas Surkys lrytas.lt pasakojo, kad idėja sukurti šiaudinių modulių technologiją kilo galvojant apie tuos žmones, kurie nori gyventi šiaudiniame name, tačiau patys neturi laiko bei galimybių užsiimti statybomis.
„Statybos būdas, kai šiaudai naudojami kaip šiltinamoji medžiaga, gyvavo visą laiką. Tačiau patenkinti rinką, kai statomi namai į tarpus prikišant šiaudų, tiesiog neįmanoma. Procesas labai ilgas, o statybininkų, kurie išmanytų šią metodiką, yra labai mažai. Šį sprendimą sukūrėme orientuodamiesi į žmones, kurie nori ekologiško, sveiko namo“, – lrytas.lt pasakojo bendrovės rinkodaros ir pardavimų vadovas Marius Tarvydas.
Verslininkai sakė turintys daug užsakymų, tačiau dairosi ir į kitų šalių rinkas. Gavusi visus reikiamus gaminamos produkcijos sertifikatus bendrovė planuoja šiaudų skydų eksportą į užsienį.
Gamybai naudojami tik rinktiniai šiaudai
„Kalbant apie šiaudų panaudojimą namų statyboje, mūsų visuomenėje dar gausu stereotipų. Reikia laiko, kad žmonės suvoktų, jog iš skydų pastatytas šiaudinis namas yra visiškai kitos kokybės, nei statytas kitu būdu“, – sakė M. Tarvydas.
Šiaudų moduliai gaminami pramoniniu būdu, kiekviename etape vyksta kokybės kontrolė. Įdomu ir tai, kad gamintojai pasirenka ūkininkus, iš kurių perka šiaudus ir prižiūri, kaip auginamos grūdinės kultūros.
Modulių gamybai naudojami tik gerai išdžiovinti, kruopščiai atrinkti sausi šiaudai. Vėliau jie presuojami ir įspraudžiami į medinius rėmus.
Nei prieš presavimą, nei po jo šiaudai nėra apdorojami jokiomis medžiagomis. Pasak gamintojų, antiseptinių savybių turi patys šiaudai. Sausas šiaudas – labai skurdi maistinė medžiaga, todėl ant jo nesiveisia pelėsis, neauga grybinės kultūros.
„Šiaudinių modulių gamybai visiškai netinka „roundapu“ prieš derliaus nuėmimą purkštos grūdinės kultūros. Ši cheminė medžiaga suardo šiaudo struktūrą, jis tampa trapus, praranda pluošto tvirtumą“, – pasakojo D. Surkys.
Statybos darbus siūlo patikėti profesionalams
Bendrovės atstovas minėjo, kad namo iš šiaudų modulių statyba nėra sudėtingas procesas. Tereikia laikytis tam tikrų saugumo reikalavimų. Vienas jų – proceso metu apsaugoti šiaudus nuo lietaus ar kito tiesioginio kontakto su vandeniu.
Modulių gamintojai pateikia ir instrukcijas, kaip ir kokiu būdu juos sujungiant vieną su kitu pastatyti sienas.
„Pagrindiniai mūsų klientai – sveiko, šilto ir ekologiško namo norintys, inovatyvioms idėjoms atviri žmonės. Mūsų gaminamas produktas pakankamai naujas, todėl žmogus turi įveikti savo vidinius barjerus ir nuspręsti statyti šiaudinį namą. Nes toks namas nėra pigesnis ar brangesnis už kitą, gerai pastatytą namą“, – sakė „Ecococon“ rinkodaros ir pardavimų vadovas M. Tarvydas.
Bendrovės atstovai sakė, kad kalbos, jog pačiam savo rankomis statant namą galima nemažai sutaupyti, tėra mitas. Realybėje tokia statyba kainuoja bene du kartus brangiau.
„Taip yra todėl, kad dirbant padaroma begalę klaidų, o jas vėliau būtina taisyti. Be to, žmogus, kuris pats stato namą, dažniausiai neskaičiuoja išlaidų medžiagoms, jas perka ir perka. Nesu matęs žmogaus, kuris pats statydamas namą preciziškai rinktų čekius, visas išlaidas rašytų į sąsiuvinį“, – sakė M. Tarvydas.
Pasak verslininko, žmones imtis statybininko amato ir patiems ręsti namus verčia dar gajūs mitai, bandymai sutaupyti ir, ko gero, ne be pagrindo kilęs nepasitikėjimas nežinia kur surastais statybininkais.
„Žmogus galvoja: „Jeigu viską darysiu pats, manęs tikrai neapvogs. Nusipirkau varžtą ir esu tikras, kad jį įsuksiu.“ Tai daugiau psichologinis nepasitikėjimo aspektas. Tačiau tokiu būdu medžiagoms ir eksperimentams išleidžiama kur kas daugiau pinigų, nei pasamdžius profesionalus“, – tikino M. Tarvydas.
Ar šiaudinė statyba kainuoja labai daug?
Vis populiarėjančią šiaudinių namų statybos metodiką lydi visuomenėje susiformavę stereotipai. Pradžioje tikėta, kad tai itin pigus būdas pasistatyti nuosavą būstą, tačiau dabar jau kalbama tik apie ekologiškumą bei galimybę susikurti unikalų mikroklimatą. Vertinant statybos išlaidas, ne vieną gąsdina nuomonė, kad tokio namo statyba kainuoja labai daug.
„Žmonės neretai skaičiuoja, kiek kainavo pamatai, kiek stogas, sienos ir taip toliau. Tai neteisingas požiūris, nes vertinti reikia visą namo sąmatą. Jeigu pasistatote polistirolu apklijuotą ir gerai užsandarintą namą, būtina investuoti į rekuperavimo ir vėdinimo sistemas.
Statant šiaudinį, kvėpuojantį namą vėdinimo sistemos jau nebereikia. Gal kvadratinis metras kainuoja ir brangiau, tačiau atsisakius kai kurių inžinerinių tinklų bei mazgų, galutinė sąmata išeina tokia pati“, – lrytas.lt konstatavo M. Tarvydas.
Pasak šiaudinių sienų modulių gamintojų, vienas svarbiausių iš natūralių ir ekologiškų medžiagų pastatytų „kvėpuojančių“ namų privalumų – puikus mikroklimatas, kurio neįmanoma pasiekti naudojant nenatūralias medžiagas.
Žengia į užsienio šalių rinkas
Gamybos pajėgumus didinanti bendrovė šiuo metu gali patenkinti tik labai mažą rinkos dalį, per metus šiaudinių skydų pagamina apie trims dešimtims namų. Nišą statybos rinkoje užėmę verslininkai pripažįsta, kad jų sukurta technologija dar tik embrioninėje, vystymosi stadijoje, turi praeiti laiko, kol ji išpopuliarės. Kada įvyks vartojimo bumas, sunku prognozuoti.
Po penkerių metų, kai buvo sukurta šiaudinių modulių gamybos technologija, šiais metais kauniečiams savo produkciją pavyko sertifikuoti.
„Nors užsienyje šios produkcijos poreikis yra nemažas, iki šiol eksportas nebuvo galimas, nes iki galo nebuvo sutvarkyta kliento apsaugos juridinė pusė“, – sakė „Ecococon“ atstovas.
Gamintojai susidurdavo su sunkumais, architektai, kurie pasirašo ir namą projektuodami, ir jį priduodami, vengdavo naudoti oficialiai dar nesertifikuotas medžiagas.
Tiesa, iš kauniečių pagamintų šiaudinių skydų užsienyje jau suręsti trys namai – Slovakijoje bei Austrijoje. Pastatus projektavęs architektas puikiai žinojo Kaune pagamintą produkciją, todėl asmeniškai prisiėmė atsakomybę pasirašydamas namų pridavimo dokumentus.
„Tikimės, kad pagaliau sutvarkius visus juridinius dokumentus ir atlikus tyrimus eksportas sudarys didžiąją mūsų pardavimų dalį. Nes Europos Sąjungoje poreikis ekologiškoms prekėms ir rinkų mokumas yra nepalyginamai didesnis nei Lietuvoje. Čia mūsų gaminamus skydus perka į ekologinę statybą įsigilinę, mumis, kaip lietuviškais gamintojais, pasitikintys žmonės“, – sakė M. Tarvydas.
Būtina įveikti psichologinį barjerą
Kalbėdamas apie padėtį Lietuvos statybų rinkoje bendrovės „Ecococon“ projektų vadovas, Lietuvos Šiaudinių namų statytojų asociacijos vadovas D. Surkys pabrėžė, kad lietuvius vis dar kausto stereotipai, egzistuoja naujovių baimė.
„Labai dažnai apie šiaudinį namą žmonės būna susiformavę išankstinę nuomonę, lygina jį su lūšnele, tvartu ar laikinu pastatėliu. Kai imu bendrauti, atsivežu pas save į namus ar kitus jau baigtus objektus, matau, kaip akyse keičiasi žmogaus supratimas ir nuomonė“, – sakė D. Surkys.
Tačiau apie ketinimą statyti namą iš šiaudinių konstrukcijų draugams bei artimiesiems vėliau prasitaręs žmogus neretai būna morališkai sužlugdomas.
„Kai kurie žmonės atsisako idėjos ne dėl to, kad nebetiki šiuo produktu, bet tiesiog nenorėdami tarp savo draugų būti pašaipų objektu. Todėl kaip gamintojai savo klientams linkime patiems įsitikinti savo sprendimu, turėti tvirtą nuomonę ir mažiau klausyti kitų. Išklausyti reikia, tačiau būtina turėti vidinį filtrą, atsirinkti tai, kas sakoma“, – minėjo bendrovės atstovai.
