Reketas ar sumani konkurentų ataka? Tokią mįslę bando įminti arčiau jūros esančios kaimo turizmo sodybos. Vasarą, kai prie Baltijos jūros suplūsta poilsiautojų minios, jos vis dažniau sulaukia sukčių viešnagės.
Išmonė, kaip pavalgius nesumokėti, nebestebina ir pajūryje esančių kavinių arba restoranų savininkų. Jie skaičiuoja nuostolius, bet nesileidžia reketuojami, rašo „Lietuvos rytas”.
Grasina ir pabėga
„Jeigu tai būtų pirmas kartas, numočiau ranka ir pamirščiau.
Tačiau ir pernai vasarą, ir šiemet būta tikrai ne vienos sukčių atakos”, – sakė Žemaitijoje, netoli jūros, esančios kaimo turizmo sodybos savininkė.
Moteris prašė neminėti jos pavardės dėl vienintelės priežasties – konkurencija kaimo turizmo versle yra didelė ir bet kokia žinia gali būti panaudota piktam.
Sodyboje maitinami ne tik joje apsigyvenę žmonės. Pavalgyti į ją suvažiuoja ir kiti svečiai.
Pietauja daugybė žmonių, valgo tuos pačius patiekalus, išvažiuoja padėkoję. Bet staiga sodybos šeimininkę elektroniniu paštu užgriūva grasinimai.
„Paprastai tokį laišką suraito du žmonės – vyras su žmona ar motina su dukra. Esame sulaukę ir tokio, kurį moteris pasirašė kaip vienos įmonės vadovė.
Laiškų turinys būna panašus – esą jie apsinuodijo valgydami mūsų kavinėje, visą naktį vėmė, kreipėsi į gydytojus.
Po to klausiama, kaip atlyginsime jiems neva padarytą žalą.
Jeigu nereaguosime, kreipsis į maisto ir veterinarijos tarnybą. „Tada geruoju jums tikrai nesibaigs”, – dar pagrasina laiško pabaigoje”, – pasakojo pašnekovė.
Paprastai pora žmonių, pietaujančių sodybos kavinėje, pravalgo 60–100 litų. Tačiau laiškų autoriai, anot verslininkės, neprašo grąžinti to, kas sumokėta, bet reikalauja daugiau. Tai jie daro šantažuodami savininkus – grasindami, kad viešai paskleista žinia apie „nuodingą” maistą išbaidys sodybos klientus.
Ieško kvailių
Anot sodybos savininkės, kaskart, perskaičius tokį laišką, apima nerimas. O gal išties kas nors nutiko, nors tą patį maistą valgė daugybė žmonių? Kad atremtų kaltinimus, žaliavas, iš kurių buvo gaminami patiekalai, ji skubiai veždavo ištirti į laboratoriją.
„Nė karto iš laboratorijos nesulaukėme blogos žinios.
Kiek kartų tyrėme produktus, tiek kartų tyrimų atsakymai buvo neigiami. Produktai buvo kokybiški ir apie apsinuodijimą negalėjo būti nė kalbos.
Klientams išsiuntėme atsakymus su laboratorinių tyrimų rezultatais – priekabiautojai dingo kaip į vandenį. Nė vienas iš jų nenuėjo skundų keliu iki pat galo. Nė vienas jų nepateikė nė gydytojų pažymos, kad iš tikrųjų apsinuodijo”, – kalbėjo moteris.
Ji įsitikinusi: sukčiai tokiu būdu mėgina išpešti iš verslininkų finansinės naudos.
Jų taikiklyje dažniausiai atsiduria arčiau jūros esančios, kaime besidarbuojančios kavinės.
Gal jie mano, kad kavinių savininkai baikštūs, neišprusę ir nežinodami, kaip apsiginti nuo šantažuotojų, sumokės pinigus?
„Būna ir tokių atvejų, kai klientai nesumoka už tai, ką suvalgė, tyčiojasi iš padavėjų.
Nemanau, kad blogai dirbame, todėl klientams nevalia taip elgtis. Tokiais atvejais mes kviečiame policiją”, – sakė pašnekovė.
Šilalės rajone esančios kaimo turizmo sodybos savininkas Kęstutis Tarvydas šiame versle sukasi jau šeštus metus.
„Per tą laiką pasitaikė klientų, kurie bandė vaidinti, kad pavalgius pasidarė blogai.
Bet toks apgavystės būdas niekam tikęs. Juk valgo ir daugiau svečių, ypač per renginius”, – kalbėjo K. Tarvydas.
Savo kailiu jis patyrė ir tai, kokie aštrūs yra konkurentų nagai. Ratus į sodybą įsuka ir žmonės, atsiųsti iš to paties verslo pasižvalgyti. Jie prie svečių bando šeimininkus sumenkinti, o savo krašto ar bičiulių kaimo turizmo sodybas išaukštinti.
Pajūryje – neramu
Pasak Palangoje esančios kavinės „Lietuvos rytas” savininko Audroniaus Maciaus, žmonės prasimano įvairiausių priežasčių, kad tik nereikėtų mokėti už tai, ką suvalgė.
Sukirtę didžiulį kepsnį jie vis dar nesugalvoja nieko gudriau, kaip baksnoti į lėkštėje atsiradusį plauką ar neva iš sriubos ištrauktą musę.
„Paprastai paprašoma kompensuoti žalą – esą geriau susitarti akis į akį negu skųstis maisto ir veterinarijos tarnybai.
Jei plaukas būtų išties įsikibęs į cepelinų tarkius ar į maltinį, mūsų kaltė, nenuginčysi. Bet ar įmanoma patikėti tokiu žmogumi, kuris viską suvalgo ir tada baksnoja į plauką sausoje lėkštėje?” – klientų sąžine abejojo A. Macius.
Apie tokius veikėjus kurorto svečių maitintojai akimirksniu informuoja vieni kitus, ypač dirbantys Palangos centre, J.Basanavičiaus gatvėje.
Vis dėlto ir A.Macius pats yra ištraukęs litą iš kišenės, kad tik kuo greičiau atsikratytų smulkiojo reketininko.
„Mano kavinėje neseniai valgė šeima. Vyras užsisakė lydekos kepsnį, moteris – bulvinių blynų su mėsa.
Tuos pačius blynus valgė daug žmonių, o ir mėsą jiems malėme patys. Ji buvo kuo šviežiausia.
Tačiau tas vyriškis rytą pradėjo suktis apie duris, priekaištauti, kad mūsų maistas blogas, kad žmona apsinuodijo blynais ir visą naktį vėmė. Ir prašyti nuolaidų. Reketas tai ar ne?” – svarstė A. Macius.
Jis grąžino vyriškio už patiekalus sumokėtus pinigus. Grąžino ne todėl, kad suabejojo savo teisumu. Viena, jis matė, kad pietavusi moteris augina kūdikį. Kas ten žino, kaip į patiekalus reaguoja žindančių moterų skrandis.
Antra, nei jis, nei joks kitas kurorte dirbantis verslininkas nenorėtų vasaros mėnesiais sulaukti maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių vizito.
Ledai ir žuvies kvapas
Pasitaiko ir tokių kuriozų, kurie šeimininkams ilgai kelia karčią šypseną.
„Pora klienčių, prisivalgiusios mūsų pačių gaminamų ledų, ėmė priekaištauti, kad jie smirdi žuvimi.
Virtuvėje ledų likučius pačios išragavome – jokio kvapo”, – pasakojo Palangoje esančio restorano „Žuvinė” savininkė Rūta Sakalauskienė.
Atrėmusi vieną klienčių priekaištą, ji išgirdo kitą. Esą žuvimi smirdi indas, į kurį sukrauti ledai.
„Apuostėme ir tą indą. Nieko.
Supratau, kad pasisotinusioms moteriškėms pagailo 14 litų už ledų porciją, kurios nei viena, nei kita neįveikė.
Nepaėmiau už juos pinigų. Bet ir nesileidau pažeminama. Kam tuomet pietauti žuvies restorane, kur žuvies kvapas ir taip visur tvyro?” – šyptelėjo pašnekovė.
Konkurencijos ir įtampos – į valias
Linas Žabaliūnas
Lietuvos kaimo turizmo sodybų asociacijos prezidentas
„Yra buvę sukčiavimo ar konkurentų šmeižto atvejų. Paprastai asociacijos nariai tuos sunkumus įveikia savarankiškai, be mūsų pagalbos.
Prielaidų tokiems dalykams yra užtektinai. Įtampos šiame versle pakanka ir ji vis dar didėja. Kaimo turizmo paslaugas teikia apie 600 sodybų, tad konkurencija tarp jų yra didelė. Juolab kad paslaugų sezonas trumpas, o poilsiautojų skaičius nebedidėja.
Įtampai augant, panašių situacijų gali atsirasti vis daugiau. Savo ruožtu asociacija nori jiems užbėgti už akių. Kartu su kitų šalių kaimo turizmo asociacijomis vykdome tarptautinį projektą – atliekame vartotojų nuomonės apie kaimo turizmo paslaugų saugą tyrimą.
Žiūrėsime, kur dar yra trūkumų. Kai jų neliks, ir sodybos teiks tik kokybiškas paslaugas, neliks ir galimybės joms šantažuoti.”
Svarbiausia – taisyklės
Arūnas Elijošius
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos skyriaus vadovas
„Pasitaiko atvejų, kai išties nepagrįstai žmonės grasina viešojo maitinimo įstaigoms. Įtardamas, kad klientai jį reketuoja, verslininkas turėtų kreiptis į mūsų tarnybą.
Kavinių ar restoranų savininkai produktus gali ištirti ir patys, kaip yra numatę savikontrolės programoje. Tačiau tarnyba atlieka ypač nuodugnų, kompleksinį tyrimą ir laboratoriniams tyrimams paima visus būtinus mėginius. Gavęs atsakymus verslininkas gali jaustis visiškai ramus.
Pavyzdžiui, ir prieš savaitę skundėsi man vartotojas, Šventojoje sukirtęs brangų patiekalą. Esą baigdamas valgyti jis pajuto, kad kepsnys dvokia. Patariau geriau iš karto kalbėtis su šeimininku. Ginčijosi, kol išsiaiškino, kad kepsnys kuo puikiausias.
Svarbu, kad verslininkai deramai atliktų savikontrolę, kad visos žaliavos patiekalams gaminti būtų tinkamai paženklintos, suregistruotos. Kai viskas atliekama nepriekaištingai, netrunka paaiškėti, kad klientų skundai yra nepagrįsti.”
