Tai vienas brangiausių projektų uosto istorijoje, kuris dar labiau padidins jo konkurencines galimybes Rytų Baltijos regione. Tačiau džiaugsmą dėl laiku vykdomų darbų temdo nesklandumai. Iki šiol nepradėta rekonstruoti Baltijos prospekto ir Minijos gatvės sankryža, turinti tapti pagrindiniu keliu, vedančiu iš būsimojo terminalo į miestą. Klaipėdos valdžiai teko nelengvas galvosūkis – kaip sureguliuoti transporto srautus ir nepabloginti gyvenimo miestiečiams.
Sparčiai besiplečiantis Klaipėdos uostas didina krovos apimtis, taip dosniai papildydamas valstybės biudžetą. Tačiau vis didėjantys tempai kelia nerimą vietos gyventojams – jie baiminasi dėl didėjančio triukšmo, aplinkos taršos ir nuolat augančių transporto srautų.
Prireikė laikino kelio
Anksčiau planuota, kad šį rudenį kartu su terminalo statybos darbais bus užbaigta ir Baltijos-Minijos gatvių rekonstrukcija. Tačiau terminalas netrukus atvers duris, o gatvė net nepradėta tvarkyti. Terminalo statytojams teko ieškoti galimybių įrengti laikiną išvažiavimo kelią, kuris užtikrintų sklandų transporto judėjimą miesto gatvėmis.
Klaipėdos miesto savivaldybei pateikti svarstyti keturi variantai – Dubysos, Merkio gatvės arba vienas iš dviejų išvažiavimų Baltijos prospekte.
„Iššūkis mums ir statytojams – kaip suvaldyti transporto srautus. Svarbu, kad terminalas galėtų veikti sklandžiai, o jo veikla nekenktų miesto gyvenimui. Manau, jog tai įmanoma suderinti. Laikinas išvažiavimas yra neišvengiamas. Tik jis ir turi būti laikinas, o ne tapti pastoviu, kaip kartais nutinka“, - atkreipė dėmesį Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Dirbs puse jėgos
Nuogąstavimus dėl galimų eismo trikdžių mieste bandė išsklaidyti ir Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo generalinis direktorius Benediktas Petrauskas.
„Kadangi mes neturime normalaus išvažiavimo, tik laikiną, o jis nebus toks, kokio reikia, terminalas galės dirbti daugiausiai 50 proc. pajėgumu. Tad galiu nuraminti, kad baisių transporto srautų tikrai nebus, nes mes jų tiesiog negalėsime priimti“, - tikino B. Petrauskas.
Dirbti pilnu pajėgumu terminalas negalės mažiausiai dvejus metus. Baltijos-Minijos gatvių rekonstrukcijos projektą vykdanti Klaipėdos miesto savivaldybė šiuo metu dar tik rengiasi skelbti konkursą statybos darbų rangovui parinkti.
Atsiras naujų keltų krypčių
Naujasis keleivių ir krovinių terminalas kyla buvusioje uosto rezervinėje teritorijoje – 20 hektarų plote. Čia iškilo nauji pastatai, tiesiamos naujos inžinerinės komunikacijos, statomos automobilių aikštelės, sandėliai. Uosto direkcijos lėšomis statomos krantinės laivams švartuoti.
Naujasis terminalas turi pradėti veikti šį lapkritį. Jis pritrauks naujų krovinių vežėjų, kruizinių laivų, atvers naujas tarptautinių keltų linijas.
Prie krantinių vienu metu galės švartuotis iki 3 keltų, kurie per metus aptarnaus apie 5 mln. tonų krovinių, perveš apie 0,5 mln. vienetų autotransporto ir iki 1 mln. keleivių.
Terminalas statomas atsižvelgiant į panašių terminalų Baltijos jūroje veiklos patirtį ir laivybos linijų reikalavimus.
Tam, kad jis galėtų sėkmingai konkuruoti regiono rinkoje, teks į Klaipėdos uostą pritraukti dar bent vieną keltų kompaniją, nes šiuo metu Klaipėdoje veikia viena – „DFDS Seaways“.
B. Petrauskas prasitarė, kad jau pasirašytos sutartys ir kitų metų liepą į terminalą atplauks keturi kruiziniai laineriai, kurių iki šiol Klaipėdos uoste nebuvo. Kaip sekasi derėtis su laivybos kompanijomis, vadovas kol kas nepanoro atskleisti. Anksčiau jis yra minėjęs, jog pagrindinės keltų kryptis liks tos pačios kaip dabar - Vokietijos ir Švedijos uostus, esą turėtų atsirasti ir dar viena nauja kryptis į šiaurę.
Terminalo statyba, be privažiuojamųjų kelių ir sankryžų rekonstrukcijos, kainuos daugiau kaip 200 mln. litų valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų ir privačių lėšų.
