Šiuo metu per televiziją transliuojama greituosius kreditus teikiančios įmonės „SMS Credit“ reklama vadinasi „Populiariausia, todėl geriausia“. Joje jauna mergina dėsto savo pasirinkimo naudotis įmonės paslaugomis motyvus. Akivaizdu, kad reklamos tikslinė auditorija yra jaunimas.
„SMS Credit“ direktorius Gediminas Velička neslepia, kad reklama orientuota į jaunimą, tačiau jis nesutinka su Lietuvos banko kritika, kad tai išskirtinis jų klientų segmentas. Lietuvos banko duomenimis, daugiau nei trečdalis visų tokiomis paslaugomis besinaudojančiųjų yra iki 25 metų.
„Mūsų paslaugomis naudojasi ne tik jaunimas, jo gali būti daugiau tik todėl, kad mes dirbame internete. Lietuvos bankas, išskirdamas tik vieną paskolų portfelio pusę, elgiasi nekorektiškai. Iš tikro visų amžiaus grupių yra po lygiai“, – komentavo G. Velička.
Kalbėdamas apie „SMS Credit“ reklamą įmonės vadovas į Lietuvos banko kritiką atsakė kritika. Esą jie patys nežino, ką turi mintyje ir nėra paaiškinę, ką reiškia bloga reklama.
G. Velička tikino netgi siuntęs savo įmonės reklamą peržiūrėti Lietuvos bankui, tačiau pastarojo atstovai nieko neatsakė.
Su šia problema susiduria ir reklamų kūrėjai, nes jie nežino, kas yra gerai, o kas blogai. Todėl prieš perduodama reklamas transliuotojams „SMS Credit“ jas parodo teisininkams, kurie, anot G. Veličkos, jokių pažeidimų neįžvelgia.
„Tiesiog norima apjuodint rinką, o ne pateikiami konkretūs pasiūlymai“, – kontrole piktinosi „SMS Credit“ direktorius.
Jis teigė, jog sutiktų, kad greitųjų kreditų reklamas prižiūrėtų Lietuvos bankas, ir visi reikalavimai būtų pateikiami viešai ir aiškiai.
Įmonės vadovui pabodę vos ne kiekvieną mėnesį taikytis prie naujų reikalavimų, kuriems reikia atitinkamų investicijų.
„Mums labai sunku dirbti vis kintančiomis sąlygomis“, – skundėsi G. Velička.
Verslas klesti
Dar anksčiau greitųjų kreditų dalintojus pažaboti siūlęs Drąsos kelio frakcijos atstovas Povilas Gylys sakė, kad dėl kintančių sąlygų skųstis nėra ko – verslas klesti. Verčiau būtų laikas pradėti kalbą apie socialinę atsakomybę.
Lietuvos banko duomenimis, nuo 2011 metų vartojimo kredito teikėjų, kurie daugiausiai teikė mažuosius kreditus, bendras paskolų portfelis išaugo nuo 83,18 mln. iki 206,91 mln litų – 2,5 karto.
P. Gylio manymu, didžiausia problema ta, kad greitieji kreditai nebuvo kontroliuojami nuo pat pradžių, tai bent tiek gerai, kad sistemiškai į problemą buvo pradėta žiūrėti dabar.
Ekonomistas apskritai neigiamai vertina greitųjų kreditų verslo modelį. Jis sakė, kad tai lupikiško kapitalo verslai, kurie pelnosi iš žmonių nesuvokimo.
„Daug kas galvoja, kad žmonės yra labai racionalūs, tačiau tai ne visai tiesa. Yra labai daug situacijų, kai galvojame neracionaliai“, – greituosius kreditus imančius lietuvius apibūdino P. Gylys.
Jis sakė, kad nebūna taip, kaip sakoma vienoje reklamoje „Tu nesuki sau galvos dėl bobutės paskolos“ - palūkanas vis tiek reikia mokėti.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto, kuriam Lietuvos bankas ir pateikė savo siūlymus, pirmininkas Bronius Bradauskas pritaria savo kolegai. Nors šis klausimas dar nėra apsvarstytas, jo manymu, kažkokią tvarką įvesti reikia, idant žmonės nebūtų apgaudinėjami klaidinančiomis reklamomis.
Trūksta finansinio išprūsimo
Tuo metu V. Šapoka dėl neatsakingo elgesio kaltina abi puses.
„Vieni neatsakingai skolino, kiti, nepagalvoję ir neįvertinę savo galimybių skolą grąžinti, skolinosi. Todėl svarbus ne tik kreditų gavėjų informavimas, bet ir visų gyventojų finansinis švietimas“, – dėstė Lietuvos banko atstovas.
Jis sakė, kad bankas šioje srityje dirba. Pavyzdžiui, balandžio pradžioje startavo nauja Lietuvos banko finansinio švietimo iniciatyva – tinklalapis www.pinigubite.lt.
Gegužės mėnesį Lietuvos bankas ir Švietimo ir mokslo ministerija pasirašė bendradarbiavimo dėl finansinio ir ekonominio mokinių švietimo susitarimą. Institucijos bendradarbiaus rengdamos mokomąją medžiagą ir organizuodamos mokymus, taip pat atlikdamos finansinio raštingumo tyrimus ir keisdamosi informacija apie pažangius ekonominio švietimo metodus.
„Svarbu stiprinti suaugusiųjų žmonių įgūdžius, dar geriau tai pradėti daryti nuo mažens. Tuo keliu su partneriais ir eisime“, – apibendrino V. Šapoka.
