Pritrūko vos 16 mln. litų, tačiau to užteko, kad išsiveržtų politinių intrigų lavina: ar reikia Lietuvai tokio brangaus statinio, rašo "Lietuvos rytas".
„Kalti niekada nesijautėme, bet nuoskaudų liko iki šiol“, – likus kelioms dienoms iki iškilmingo Valdovų rūmų atidarymo sakė vienos didžiausių Lietuvoje statybos grupių Panevėžio statybos tresto (PST) generalinis direktorius Dalius Gesevičius.
Jo vadovaujamos bendrovės įvairių specialybių statybininkai čia darbavosi vienuolika metų – nuo 2002-ųjų.
O šią savaitę Valdovų rūmuose susitiks Lietuva ir Europa – ir tai, kad sutapo muziejaus atidarymas ir pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai, istorikai greičiausiai pavadins simboliniu ir reikšmingu faktu. Juk Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija visuomet buvo valstybės centras, vieta, kurioje virė diplomatinis ir politinis šalies gyvenimas.
Greičiausiai ir tai, kiek įtampos teko atlaikyti šimtmečio statinio sumanytojams ir statytojams, liks tik jų pačių atmintyje, nes įkurtuvių šampano taurę kels visi. „Tegu, – nė nebando pykti D. Gesevičius. – Tiesiog atlikome savo darbą ir toliau judame į priekį.“
Apgalvota kiekviena detalė
„Nuo statybų pradžios ne vieną kartą perdarinėjome jau atliktus darbus. Tai archeologai, tai istorikai ar architektai prašydavo ką nors pataisyti. Kaip sakoma, kuo daugiau kasi, tuo daugiau randi.
Buvo rasta net apie 250 tūkst. autentiškų eksponatų. O kone kiekviena rūmų atstatoma detalė buvo grindžiama radiniais ar istorine medžiaga“, – prisiminė PST bendraturtis Gvidas Drobužas. Tarp radinių – langų apvadai, palangės, grindų plytelės, tūkstančiai krosnių koklių, sudarančių didžiausią visoje Europoje kolekciją.
Kaip atrodė to laiko rūmų menės, remdamiesi negausiais istoriniais šaltiniais ir aplankę šiandien veikiančius panašius muziejus, sprendė istorikai bei Paminklų restauravimo projektavimo instituto architektai.
Buvo remtasi ir labiausiai žinomu iš išlikusios medžiagos Valdovų rūmų vėlyvojo Renesanso pavidalu, matomu Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėse, jos labiausiai padėjo atkuriant fasadų proporcijas.
Bendrovė pelnė pasitikėjimą
Bendrą statybos kainą iškėlė tai, kad naujojo Valdovų rūmų pastato sienos nesiremia į senuosius pamatus, o juos tarsi apžergia. Taip daryta specialiai, kad rūsio patalpose būtų galima eksponuoti įvairių statybos laikotarpių mūrą. Beje, dabartinis rūsys nėra originalus Valdovų rūmų rūsys, nes kultūrinio sluoksnio lygis Pilių teritorijoje per amžius yra pakilęs net kelis metrus, be to, šie rūmai ne kartą buvo perstatomi.
Dabar rūmų langai ąžuoliniai, stogas varinis, plytos keraminės, visos grindų plytelės – rankų darbo, o sienas tinkuotojai turėjo tinkuoti ne taip, kaip įpratę – lygiai it stiklas, o priešingai – duobėtai. Juk nebuvo specialaus tinko.
Tuo metu Panevėžio statybos tresto vadovai pristigo net įkainių – daug kas buvo nauja.
„Bet įdomu, – pridūrė G.Drobužas. – Jautėme didžiulę atsakomybę už kiekvieną atliktą darbą.“
Matyt, dėl šios savybės būtent šiai bendrovei prieš daugiau nei dešimtmetį buvo patikėtos vadinamosios amžiaus statybos.
„Algirdas Brazauskas šiam darbui rinkdamas statybos bendrovę peržiūrėjo visas tuo metu veikusias – mus, kaip vėliau sužinojome, pasirinko dėl to, kad nebuvome išsidraskę, išsilakstę, o daug metų dirbome vieningai. Greičiausiai tai jam buvo labai svarbu, tai jam reiškė, kad esame atsakingi žmonės“, – svarstė D. Gesevičius.
Pasirengę reprezentuoti šalį
„Vargu ar rastume Europoje nors vieną muziejų, kuris būtų įrengtas per tokį rekordiškai trumpą laiką“, – džiaugiasi Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja Jolanta Karpavičienė.
Po to, kai Panevėžio statybos trestas sėkmingai baigė darbus ir perdavė juos rūmų vadovybei, 4000 kvadratinių metrų ploto muziejaus salėse ekspozicijos bus visiškai parengtos per šešias savaites.
Valdovų rūmų pirmosios dalies užbaigimo darbus pagreitino Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai – tam skirti renginiai čia prasidės vos keliomis dienomis anksčiau, nei numatytas iškilmingas rūmų atidarymas.
Antrajame ir trečiajame rūmų aukštuose baigiamas įrengti istorinis XV–XVIII amžių interjeras. Vėlyvosios gotikos, Renesanso ir ankstyvojo baroko interjeras papildomas nuo muziejaus įsteigimo pradžios sukauptais eksponatais. Didingą rūmų atmosferą sukurs net 700 eksponatų – baldai, paveikslai, gobelenai, vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai.
Teks paisyti reikalavimų
Per Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį Valdovų rūmuose bus rengiamos oficialios vakarienės, vyks kiti renginiai.
Salės, kuriose vyks ES atstovų priėmimai, bus puoštos visų šios rezidencijos laikų Lietuvos valdovų portretais, gobelenais ir istoriniais baldais. Tačiau garbingiems svečiams teks paisyti tam tikrų taisyklių – pasieniuose stovinčiais baldais jie negalės naudotis, tik gėrėtis jais iš tam tikro atstumo.
Prie iškilmingos vakarienės stalo jie neišvys ir ypatingą nuotaiką sukuriančių žvakių liepsnos – atvira liepsna muziejuje draudžiama.
Dauguma istorinių rezidencijų pasaulyje yra pritaikytos šiuolaikinėms reikmėms – valstybės reprezentacijai.
Taigi mūsiškiai Valdovų rūmai – jokia išimtis ir ši jų funkcija buvo apgalvota dar prieš pradedant projektuoti visas 30 muziejaus menių.
„Jei to reikalaus protokolas, bus ir raudonas kilimas, aukščiausio rango svečiams bus atveriami reprezentaciniai stikliniai vartai. Žodžiu, visos valstybės reprezentavimo renginių detalės yra apgalvotos“, – užtikrino J. Karpavičienė.
Panevėžiečiai tęs darbus?
Atkuriamų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų statybos darbai pradėti 2002-ųjų gegužės mėnesį.
Lygiai po 11 metų bendrovė Panevėžio statybos trestas sėkmingai baigė darbus Valdovų rūmų A dalyje ir perdavė juos rūmų vadovybei tolesniems pasirengimo darbams, susijusiems su Lietuvos Respublikos pirmininkavimu Europos Sąjungai.
Rūmus sudaro keturi korpusai su uždaru kiemu.
Bendras rūsių, trijų aukštų ir palėpės plotas viršija 10 tūkst. kvadratinių metrų. Kiemo plotas – apie 2500 kvadratinių metrų.
Atkurta Valdovų rūmų A dalis sudaro 53 proc. viso pastato ploto.
Iki šių metų gegužės mėnesio atkuriant šią dalį buvo atlikta 261 mln. litų vertės darbų. Užbaigta kiek daugiau nei pusė visų Valdovų rūmų statinio. Po projekto atskyrimo buvo suformuota A dalis, kurioje gali veikti muziejus.
„Jei nebus trukdžių, antrąją rūmų dalį galėtume baigti per penkerius metus“, – žada D.Gesevičius. Atstatymo darbams yra numatyta skirti apie 60 mln. litų.
Per dieną – 5000 lankytojų
Nuo liepos 6-osios dienomis čia bus rengiamos ekskursijos, kultūriniai renginiai, o vakarais rūmai priims ES Tarybos pirmininkavimo renginių dalyvius. Jie bus supažindinami su Lietuvos kultūra ir jos praeitimi.
„Visuomenė nesuprastų, jei ką tik atidaryti Valdovų rūmai būtų tuoj pat uždaryti dar pusei metų ir juose vyktų vien renginiai, susiję su pirmininkavimu ES Tarybai. Pasistengėme taip suderinti savo planus su Užsienio reikalų ministerija, kad galėtume ir priimti lankytojus, ir sudaryti sąlygas svarbiausiems kultūriniams pirmininkavimo renginiams.
Lankytojų antplūdžio nesibaiminame, nes rūmai yra erdvūs. Kai bus atidaryti visi rūmų korpusai, per dieną juos galės apžiūrėti 5 tūkstančiai žmonių. Liepos mėnesį bus atidaryta šiek tiek daugiau nei pusė rūmų, todėl per dieną muziejus galės priimti apie 2,5 tūkst. lankytojų“, – „Lietuvos rytui“ sakė Valdovų rūmų muziejaus vadovas Vydas Dolinskas.
Tai bus ne proginės, o nuolatinės ekspozicijos. Bus atidarytos didžiosios dviejų pagrindinių maršrutų dalys, apie 70 procentų erdvių.
Bilietas į muziejų kainuos 10 litų. Ekskursijos kaina – 50 litų, užsienio kalba – 70 litų. Bus galima pasirinkti apie 10 užsienio kalbų.
Kol kas muziejuje bus tik kavos aparatai. Kavinė ir restoranas įsikurs po kelerių metų, kai bus atstatyti ir įrengti visi rūmai.
Valdovų rūmai pritaikyti neįgaliesiems, jie net ir kildami į kitą aukštą nebus atskirti nuo gidų ar kitų lankytojų grupės.
