Marijampolės kultūros centre šia proga buvo atidaryta paroda-konkursas „Architektūra: Kaunas 2013“, diplomais apdovanoti geriausių darbų autoriai.
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras
Prikockis pirmiausia pakvietė tylos minute pagerbti anapilin
iškeliavusių kolegų Alfredo Paulausko,
Albino Bielskaus ir Henriko Bronušo atminimą.
Šiemet profesoriui Vladui Stauskui buvo įteikta Vyriausybės Kultūros ir
meno premija; Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklą ir Nacionalinę
kultūros ir meno premiją gavo Eugenijus Viktoras Miliūnas; praėjusiais
metais Architektūros riterio ordinais buvo įvertinta Jurgio Rimvydo
Palio bei Alvydo Prano Steponavičiaus veikla.
Konkurse „Architektūra: Kaunas 2013“ buvo septynios nominacijos.
Už geriausią pramoninio pastato architektūrą buvo apdovanoti Dalius
Šarakauskas ir Kristina Burdulytė, projektavę gamyklą „Ryterna“ (Kauno
rajone, laisvojoje ekonominėje zonoje).
Geriausiu visuomeninio pastato projektu vertinimo komisija pripažino
marijampoliečių Gintauto Vieversio, Tomo Eidukevičiaus, Andriaus
Byčenkovo ir Simonos Vyšniauskaitės projektuotą Palaimintojo Jono
Pauliaus II-ojo bažnyčią Marijampolėje.
Marijampoliečiai architektai G. Vieversys, Reda ir Algirdas
Marcinkevičiai, Arvydas Bekeris, T. Eidukevičius, A. Byčenkovas bei
Donatas Valiukas nugalėjo nominacijose „Už geriausią miesto parką“
(Marijampolės poezijos parkas) bei „Už meilę ir meną Marijampolės
kiemuose“.
„Už kraujo upę (pagal „Eglę Žalčių karalienę“). Taip vadinosi
nominacija, kurioje nugalėjo architektas Marius Ivaškevičius,
projektavęs Nemuno ir Neries upių maksimalių vandens lygių užliejamas
teritorijas Kauno mieste.
Už nesavanaudišką rūpinimąsi architektūros ateitimi diplomą pelnė
Jaunųjų architektų klubas.
Ypatingų statinių kategorijoje geriausiu buvo pripažintas jaunų
architektų Ryčio Račiūno ir Viktoro Mažeikio projektuotas lauko
tualetas.
Retokai į vieną būrį susibėgantys architektai Marijampolėje diskutavo
apie šio miesto viešųjų erdvių dabartį bei ateitį, apsilankė Poezijos ir
Vytauto parkuose, dairėsi po rekonstruotą J. Basanavičiaus aikštę,
vertindami kolegų marijampoliečių darbą.
Įgyvendintus miesto architektų projektus puikiai vertina ir gyventojai,
gausiai lankantys Poezijos parką, besidžiaugiantys sutvarkytu
senamiesčiu, atgijusiu Vytauto parku.
