Tai yra ketvirtoji interviu ciklo „Bankininkai: ne apie pinigus“ dalis. Šia rašinių serija atskleisime kitą, ne finansinių institucijų, bet žmonių kuriamos ekonomikos pusę.
Su G. Galvanausku taip pat kalbėjome apie krizės pamokas, banko pelno didinimą, reputacijos valdymą, švietimo svarbą Lietuvai, humoro jausmą ir laisvalaikį.
– Bankų sektoriuje dirbate 18 metų, kokių didžiausių pokyčių per tą laikotarpį esate pastebėjęs?
– Pokyčių buvo visą laiką. Jeigu mes pradėtume nuo 1995-ųjų, kai aš pradėjau dirbti, pati bankininkystė formavosi nuo pat pradžių, lietuviškų bankų buvo daug, o užsienietiškų – nė vieno.
Nebuvo jokių standartų, net Lietuvos banko priežiūra tada tik formavosi. Po 1995 m. matėme istorinių pokyčių, viena krizė buvo pakankamai nedidelė, palyginti su tuo, kokia buvo paskutinioji. Manau, kad ji buvo didžiausia pamoka, kurią viso pasaulio bankų sektorius išmoko.
– Ar krizė kaip nors pakeitė „Danske Bank“ atsakingo skolinimo politiką?
– Visų pirma, reikia pabrėžti, kad tiek mūsų klientų, tiek mūsų pačių lūkesčiai prieš krizę buvo visiškai kitokie. Negalima sakyti, kad tuo metu atsakingo skolinimo nebuvo, bet mes skolinome tikrai vadovaudamiesi kitais principais. Galbūt principai ir tie patys buvo, bet mes mažiau žvelgėme į riziką, tuometinę rinką.
Tuo metu sparčiai augo statybų sektorius, galime prisiminti, kokius atlyginimus gaudavo jo darbuotojai – beveik dešimtis tūkstančių litų. Taip, mes neteisingai įvertinome tas aukštas pajamas, kurios kai kuriuose sektoriuose buvo netvarios.
Pasaulis pasikeitė, tvarumas išnyko ir kai mes dabar kalbame apie atsakingą skolinimą, jis bankuose buvo įvestas netgi prieš Lietuvos banko priimtus sprendimus, tai mano manymu yra svarbu ir teisinga. Tai ypač svarbu fiziniams asmenims, kurie yra mažiau finansiškai išprusę.
– 2010 m. jūsų banko pelnas buvo 5,68 mln. Lt, o 2011 m. jau 87 mln. Tai yra, jis padidėjo 15 kartų. Kaip jums tai pavyko?
– Kaip visada, viskas priklauso nuo to, nuo ko atsispiri. Tas 5 mln. pelnas buvo sąlygotas 2010 m. rezultatų ir jis buvo tikrai pakankamai mažas, bet iš tikro bankas padarė daug strateginių pokyčių. Peržiūrėjome savo verslo strategijas, ėmėmės savo banko efektyvumo didinimo procesų, tai davė rezultatų. Pakeitėme tikslus, orientavomės, kaip bankas turėtų veikti, kad mūsų pagrindinis tikslas – nauda klientui ir pelningumas.
Tas šuolis 15 kartų šuolis susijęs su žema baze 2010 m. ir tais veiksmais, kuriuos atlikome, be to, 2011 m. pradėjome susigrąžinti kai kuriuos padarytus atidėjimus blogoms paskoloms.
– Esate sakęs, kad bankas turi bendrauti su klientais ir jiems patarti. Kodėl tai yra svarbu?
– Manau, kad pati banko prigimtis yra būti ne tik saugia vieta, kur gali laikyti savo pinigus, bet ir konsultantu. Žmonės valdo savo finansus, o tam reikia patirties, todėl jiems reikia patarimų. Todėl bankas turi būti arti kliento, jam patarti ir tai daryti atvirai bei teisingai.
Visada turime vadovautis principu, kad duodami patarimus klientams, jie būtų naudingi būtent klientams, o ne būtinai visada bankui. Klientas yra pirmoje vietoje.
– Ar bendravimas su klientais ir banko reputacijos valdymas yra tarpusavyje susiję?
– Jeigu jūs klausiate, ar kliento būvimą pirmoje vietoje mes deklaruojame vien dėl reputacijos gerinimo, tai aš pasakyčiau, kad visa banko veikla turi būti aukštos reputacijos ir visi žingsniai daromi banke niekada neturi jai pakenkti.
– Ką galvojate apie paniką kilusią dėl gandų apie „Swedbank“? Ar ji pakenkė banko reputacijai?
– Manau, kad tai kas įvyko, tikrai nepakenkė to banko reputacijai. Man keista, kaip žmonės taip paprastai priima informaciją, kuri yra tiesiog neteisinga.
Nežinau detalių, kas ten per kokius kanalus paleido taip vadinamas antis, tačiau tai ne pirmas kartas, kai tas pats „Swedbank“ ir kiti skandinaviški bankai labai paprastai išsprendžia šitas problemas – aiškiai pasakydami tiesą ir lygiai taip pat elgdamiesi.
Nors banką ir užgriuvo nemaža masė žmonių, tačiau prašau – visi gavote tai, ko norėjote ir tai bankui visiškai nepakenkė. Manau, tokios situacijos tik padeda to banko reputacijai ir viso bankų sektoriaus reputacijai.
– Kiek žinau, „Danske Bank“ darbuotojams patinka jūsų charizma. Ar humoro jausmas naudingas dirbant banke?
– Gana dažnai tenka bendrauti su darbuotojais įvairiose kritinėse situacijose. Manau, kad optimizmas ir pozityvumas svarbūs ne tik bankininkystėje, bet visur. Tačiau mes kartu turime labai realiai vertinti, kokia yra situacija, ypač priimdami atsakingus sprendimus.
– Esate finansų vadybos magistras, turite inžinieriaus matematiko kvalifikaciją, priklausote Kauno technikos universiteto tarybai. Kokį vaidmenį Jūsų gyvenime atlieka švietimas?
– Pagrindinė investicija, kurią šiandien turėtų daryti mūsų visuomenė, yra į jaunimą ir į švietimą, nes tai mūsų ateitis. Matau, kad to Lietuvoje yra per mažai. Pavyzdžiui, švietimo reforma buksuoja, priklausomai ir nuo politinių vėjų. Man džiugu, kad pastaruoju metu yra postūmis ir aukštosios mokyklos imasi permainų.
Investicija į švietimo sistemą yra didžiausia vertybė, kurią visuomenė turi puoselėti. Prie universitetų labai daug prisideda verslas. Pavyzdžiui KTU taryboje yra penki verslo atstovai, ISM universitete dalyvauja mūsų bankas – organizuojame 100 talentų programą ir suteikiame stipendijas pačiam talentingiausiam jaunimui studijuoti prestižiniame universitete.
Ryšys tarp verslo ir universitetų yra visiškai natūralus, nes suprantame, kad mums visada reikės talentų ir išsilavinusių žmonių. Vis daugiau reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų, dažnai vienos specialybės net neužtenka, reikia universalių ir plataus profilio žmonių – to reikalauja dabartinė situacija.
– Esate naujų idėjų šalininkas ir skatinate darbuotojų iniciatyvą, tačiau daugelį vadovų galima būtų taip apibūdinti. Ar galėtumėte papasakoti, kaip tai pasireiškia kasdieniame darbe?
– Jei pažiūrėtume į mūsų organizaciją ir darbuotojus – ypatingai svarbu dalintis patirtimi. Banko struktūra yra pakankamai griežta, bet vis tiek visada reikia tobulėti ir keistis. Šiuo metu labai stengiamės visus darbuotojus įtraukti į banko procesų tobulinimą, kad tai taptų jų kasdienybe.
Į šį procesą įsitraukė begalė žmonių, juos skaičiuoju šimtais. Tai yra žavu, kai žmonės pamato, kad jų idėjos yra priimamos ir pritaikomos.
Aišku, visada reikia atsižvelgti į visus reguliavimus, bet mes jau dabar esame šioje srityje pasiekę daug šaunių rezultatų.
– Jeigu jums reikėtų apibūdinti bankininką, kokius būdvardžius parinktumėte?
- Teisingas, profesionalus, suprantantis, atsakingas, numatantis.
– Kaip manote, ar visuomenė parinktų tokius pat būdvardžius? Ypač prisiminus pastaruosius ketverius metus.
– Jūs čia truputėlį mane provokuojate. Taip, bankų reputacija šiuo metu yra kritusi, ne vien Lietuvoje. Viskas nukreipta į tai, kad mokesčių mokėtojams daugiau nebereikėtų gelbėti bankų.
Paskutiniai ketveri metai mums sudavė smūgį, bet mes atsitiesėme ir krizės universitetą praėję dabar tas žinias taikome. Visi pradėjo atsargiai žiūrėti į skolinimą, ne tik bankai, bet ir verslas.
– Žinau, kad dirbate po 11 valandų per dieną, o kiek valandų miegate? Ar lieka laiko šeimai laisvalaikiui?
– Miegu iki 6 valandų. Šeimoje dabar esame dviese, mano dvi dukros gyvena atskirai.
Su žmona stengiamės kiek galima daugiau laiko praleisti kartu, galbūt ne kasdien tai pavyksta, bet savaitgalius, šventes ir atostogas – visada praleidžiame prasmingai. Prie mūsų labai dažnai prisijungia dukros. Turime šeimos tradicijas, kurias saugojame ir puoselėjame. Anūkų dar neturime. Tačiau reikia pripažinti, kad daugiau energijos skiriu bankui.
– „Danske Bank“ remia Vilniaus maratoną. Ar dėl to, kad mėgstate sportuoti?
– Na, ji remiame turbūt ne dėl to, kad aš mėgstu sportuoti. Atvirai pasakius, aš nesu maratono prabėgęs. Mes žiūrime į tai, kaip į sveiką gyvenimo būdą. Manau, kad bėgančių žmonių kiekis yra didžiulis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, JAV ir kitur.
– Esate banko generalinis direktorius, ar dažnai pasitaiko, kad sąmoningai suvokiate esantis protingiausias žmogus kambaryje?
- Klausimas geras, bet aš galvoju, kad geras vadovas yra tas, kuris turi ir nebijo turėti aplink save protingesnių žmonių, o mūsų banke jų yra tikrai nemažai. Esu ne tiek protingiausias, kiek daugiausiai prisiimantis atsakomybės.
– Nejaugi sakote, kad nesate protingiausias „Danske Bank“ darbuotojas?
– Galiu drąsiai teigti, kad tikrai ne.
