Nuo liepos 1 dienos „Swedbank“ gerokai padidino savo paslaugų įkainius.
Tačiau tai padaryti tame pačiame banke galima ir dešimteriopai pigiau – naudojantis elektronine bankininkyste. Grynųjų pinigų atsisakyti neskubančius klientus suskubo vilioti „Šiaulių bankas“, paskelbęs, jo ši paslauga kainuos pigiausiai rinkoje – vos 70 centų.
Grynųjų pinigų išėmimą iš bankomatų pabrangino ir Medicinos bankas. Nuo liepos 1-osios nemokamai per vieną dieną išmokama suma sumažėjo iki 2 tūkst. Lt, o nuo rugpjūčio ši suma sumažės iki tūkstančio litų.
Pavasarį pradžioje grynųjų pinigų operacijas brangino ir DNB bankas. Bankai vis labiau brangina savo paslaugas susijusias su grynaisiais pinigais ir tai jau tampa tendencija.
Nors 2011 m. Lietuvos banko atliktas tyrimas parodė, kad bankų surenkami įkainiai viršija patiriamas sąnaudas, maždaug trečdalį visų sąnaudų reikalaujantis grynųjų aptarnavimas bankams neatrodo pelningas. Jie savo klientus ragina naudotis elektronine bankininkyste.
„Įmokas už komunalines ir kitas paslaugas interneto banke mes sumažinome 2012 metais. Pristatydami „Įmokų ir mokėjimų krepšelį“ 5 įmokas už komunalines paslaugas įkainojome kaip vieną, tai yra faktiškai atpiginome vienos įmokos kainą 5 kartus.
Tad interneto banku besinaudojantys „Swedbank“ klientai už 80 centų gali apmokėti net iki 5 sąskaitų už komunalines paslaugas“, – „Swedbank” komunikacijos projektų vadovė Orinta Barkauskaitė pirštu baksnojo į elektroninę bankininkystę.
„Swedbank“ atstovė pasakojo, kad jų duomenimis, jau šiuo metu žmonės vis dažniau kasdieninius finansinius reikalus susitvarko savarankiškai be banko specialisto pagalbos.
19 iš 20 pervedimų ir mokėjimų atliekama naudojantis interneto banku. Palyginti su 2010 metais, pinigų įnešimo operacijų padaliniuose šiandien atliekama 38 proc. mažiau, o pinigų išgryninimo operacijų sumažėjo trečdaliu.
Sprendimas padidinti įkainius už grynųjų pinigų operacijas, anot „Swedbank“, buvo nuoseklus žingsnis siekiant sutelkti banko padalinių veiklą į finansines konsultacijas, paskatinti elektroninių bankininkystės įrankių naudojimą ir subalansuoti operacijų, fiziškai atliekamų banko skyriuose ir kituose banko kanaluose, įkainius.
„Kasdien į banko padalinius vis dar užsuka apie 14 tūkstančių klientų, kurie pageidauja atlikti paprastas operacijas, o ne gauti finansinę konsultaciją.
Palyginti – interneto bankas per dieną aplankomas beveik 110 tūkstančių kartų. Nors banko padaliniuose atliekamų kasdienių operacijų dalis yra nežymi, banko specialistai joms skiria net iki trečdalio savo darbo laiko. Todėl bankas klientus skatina kasdienes operacijas atlikti savarankiškai, naudojantis elektroniniais įrankiais“, – aiškino O. Barkauskaitė.
Šiaulių bankas plaukia prieš srovę
Tačiau čia išsiskiria neseniai bankrutavusį Ūkio banką prarijęs Šiaulių bankas. Jis praneša, kad kurį laiką įmokoms už komunalinius mokesčius taikyta įkainių akcija buvo visai ne akcija ir nuo šiol galios visą laiką. Tipinis banko įkainis mažinamas daugiau kaip triskart – nuo 2,50 Lt iki 0,70 Lt.
Šiaulių banko Marketingo ir ryšių su visuomene departamento direktore Daiva Grikšienė sakė, kad sprendimas sumažinti įkainius įmokoms už komunalinius mokesčius buvo priimtas, nes tai pasirodė esanti populiari akcija, kurios reikėjo klientams ir jų banke padaugėjo. Ji tikisi, kad sumažinti įkainiai ir toliau vilios naujus klientus į Šiaulių banką.
D. Grikšienė paaiškino, jog įkainių mažinimas yra banko strategijos ir rinkodaros dalis, tai yra – būti klientams patogiu banku. Ji taip pat priminė, kad internete už tokias pat paslaugas galima atsiskaityti nemokamai.
Ar tikėtinas atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimas?
Anksčiau kalbėta, kad Lietuvos verslą ir vartotojus reikia skatinti vis daugiau savo atsiskaitymų perkelti į virtualią erdvę – taip butų mažinama šešėlinė ekonomika, šiek tiek prisidedama prie aplinkos apsaugos.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas yra sakęs, kad šalyje įvedus atsiskaitymo grynaisiais ribojimą bankai svarstytų galimybę piginti atsiskaitymo elektroniniais kanalais įkainius.
Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas galvoja, kad didinant įkainius už grynųjų pinigų operacijas ir taip atsiranda prielaida mažinti elektroninių kanalų kainas, tačiau, kadangi bankų įkainių jis nereguliuoja, tai išliko tik pozicija.
Lietuvos bankas tikisi didesnio skaidrumo iš įkainius nustatančių bankų, o Šiaulių ir „Swedbank“ bankų galinėjimąsi dėl klientų jis vertina teigiamai – konkurencijos reikia visada.
Kiek kainuoja paslaugos?
Šiuo metu, Lietuvos banko duomenimis pavedimas grynaisiais pinigais „Swedbank“ banko skyriuje į sąskaitą tame pačiame banke kainuoja 5 litus, SEB – 3 litus, Šiaulių, „Citadele“, DNB banke – 2 Lt, „Danske Bank“ – 1,5 Lt, „Nordea“ – nemokamai.
Įmokos už paslaugas grynaisiais pinigais „Swedbank“ kainuoja 8 Lt, SEB – 5 Lt, DNB banke – 4 Lt, „Citadele“ – 3 Lt, „Danske Bank“ ir Medicinos banke – 0,8 Lt, Šiaulių banke – 0,7 Lt.
"Danske Bank", Šiaulių, DNB banke išsigryninti pinigus kainuoja 1 litą už operaciją. SEB banke 0,4 proc. nuo sumos, bet ne mažiau nei litą (išsigryninti 1000 Lt kainuoja 4 Lt), jeigu suma neviršija 30 tūkst. Lt. "Citadele" bankas nemokamai išsigryninti leidžia iki 5000 litų per mėnesį, o "Swedbank" - 2000 Lt per mėnesį nemokamai, po to pinigų išgryninimas kainuoja 0,4 proc. - 4 Lt už kiekvieną tūkstantį litų.
