Jo manymu, su sovietų teroru nesusidūrusi jaunoji karta skulptūras suvokia visiškai kitaip ir gali jas panaudoti žaidimui.
Maždaug prieš dešimtmetį skulptūrų nuotrauka yra tapusi leidinio apie homoseksualių darbuotojų teises viršeliu. 2012 m. ant kelių paminklų buvo užmaukšlintos į Rusijos feminisčių pankroko grupės „Pussy Riot“ vilkimas panašios kaukės.
„Galbūt aš klystu, tačiau, mano galva, taip praeitis būtų demistifikuota“, – savo pasiūlymą ant tilto atvežti daugiau sovietinės simbolikos aiškino J. Bonderas, Lietuvoje lankęsis kritinės minties instituto „DEMOS“ kvietimu.
Netikėtas pasiūlymas Vilniui dera su šio architekto pasaulėžiūra, kad žmogaus ir praeities santykis yra abipusis. Iš vienos pusės, istorija yra žmogaus suvokimo objektas, iš kitos – ji reikalauja etinės atsakomybės, gebėjimo mąstyti.
Vienas garsiausių J. Bondero kūrinių - Memorialas vergovės panaikinimui Nante (Prancūzija).
Vakarų Prancūzijoje, prie Luaros upės įsikūrusiame Nanto mieste pastatytą memorialą as J. Bonderas kūrė beveik 10 metų. Ant per miestą tekančios upės kranto pastatytas unikalus 350 metrų paminklas pelnė tarptautinį pripažinimą ir buvo įvertintas apdovanojimu.
Architektas sakė, kad memorialų statybą yra reikšminga, nes verčia žmones juos lankyti ir mąstyti būnant ten. Nors dažnai jie būna tampriai susieti su ideologija, Nanto memorialas, pasak jo autoriaus, nėra toks. Jis skirtas žmogaus teisėms – visiems tiems vergams, kurie neturėjo galimybės pasakyti, ką galvoja.
Galbūt, tai ir politinė deklaracija. Atidarydamas memorialą Nanto meras priminė, kad vergovė dar nėra panaikinta absoliučiai.
J. Bondero sukurtos ekspozicijos pabaigoje jos lankytojai gali perskaityti, kad šiandien pasaulyje yra 27 milijonų vergų, kasmet apie pusę milijono moterų tampa žmonių prekybos aukomis. Išeinant iš J. Bondero memorialo pro langą atsiveria vaizdas į pagrindinį Nanto teismo pastatą.
Lietuvoje jis skaitė paskaitą apie šį projektą.
Anot J. Bondero, viešoji erdvė yra vieta, kur žodžio teisę turi visi, gali kalbėti laisvai ir tiesą. Be to, architektūra padeda žmonėms prisiminti.
„Kas atsitiktų, jeigu kiekvieną dieną jums tektų iš naujo prisiminti viską ką žinote, – retoriškai klausė architektas, – Jeigu kasdien atsibudę turėtumėte iš naujo išmokti rąžytis?“
Jo manymu, architektūra susijusi su atminties ir užmaršties problemomis. Ji padeda prisiminti, tačiau kartu yra ir selektyvi, nes visko tiesiog nepastebime. Pastatai kuria istorijos tęstinumą, mezga dialogus tarp laiko ir erdvės.
Šiuo metu Vilniaus savivaldybė yra paskelbusi konkursą dėl skulptūrų remonto, jo laimėtojai per dvejus metus turės jas sutvarkyti nenukeldami nuo tilto, nes to neleido paveldosaugininkai.
