„Lietuviška“, - anksčiau nė nemirksėdami vartotojus mulkindavo prekybininkai. Dabar apgaudinėti vengia. Nes gudresnis pirkėjas netruks paprašyti sertifikato. Arba tą padarys koks netikėtai išdygęs rinkos prievaizdas.
Lenkiška mėsa, tad ir kalakutiena turguje pigesnė už lietuvišką. Kilogramo kaina skiriasi dviem trim litais. Pavyzdžiui, lenkiškos kalakutienos krūtinėlės kilogramas turgavietėse kainuoja apie 18-20 litų, lietuviškos – apie 23-25 litus.
O ar skiriasi skonis? Šiek tiek. Neišvengiamai tam įtakos turi lesalų sudėtis, auginimo sąlygos. Juk skiriasi ir Lietuvoje užaugintų kalakutų mėsos skonis. Vienoks – užaugusių pramoniniuose paukštynuose, kitoks – smulkių ūkių paukštidėse.
Pieno produktų perka vis daugiau
Nerūgstantis – apdorotas itin aukštoje temperatūroje pienas „Margė“ ir „Mū“. Tai du konkuruojantys prekių ženklai, kuriuos lietuviai seniai laiko saviškiais. Nors pieną „Margė“ kone septynerius metus į Lietuvą iš Lenkijos gabena kooperatyvas „Mlekpol“, o „Mū“ gamina bendrovė „Pieno žvaigždės“.
Lietuviai seniai įsidėmėjo „Turek“ pelėsinių sūrių pavadinimą. Juos, kaip ir „President“ pelėsinius sūrius ar sviestą, lenkai dažniausiai gamina pagal prancūziškus receptus, mat įmonė „Mleczarnia Turek“ priklauso prancūzų pieno perdirbimo koncernui.
Lietuviai apskritai vis atlaidžiau skaito lenkiškų pieno produktų etiketes. Iš pradžių ne vienas vartotojas suko galvą, kaip „Mlekoma“ kooperatyvas sutraukia „Emilki“ varškę ne iš rauginto pieno, bet pieno miltelių.
„Modernios technologijos“, - atsako lenkai.
Vis daugiau pirkėjų Lietuvoje iš piniginės traukia 6 litus, kad į pirkinių krepšį įsidėtų lenkų bendrovės „Piątnica“ gaminamos grūdėtos varškės puskilogramį. Nes jos kaina, palyginti su lietuviškos, gerokai kuklesnė. O ir skonis mūsų liežuviams, išlepintiems gardžių lietuviškų pieno produktų, yra priimtinas.
Pigesnis ir lenkiškas „Extra“ sviestas. 82 proc. riebumo, 200 g tokio sviesto pakuotė be nuolaidos kainuoja apie 5 litus (su nuolaida - 3,50 Lt), tik tiek, kad jį anaiptol ne visi prekybos tinklai įsileido. Analogiškas lietuviškas gaminys – maždaug litu brangesnis.
Kaktomuša – dėl kainų
Nors pieno produktų lenkai Lietuvoje parduoda vis daugiau, susitarti su mūsų prekybininkais jiems nėra paprasta.
Pasak didžiausio Lenkijoje pieno kooperatyvo „Mlekpol“ direktoriaus Lecho Karendžio, akistata su mūsų šalies prekybininkais neseniai įvyko, bet susitarti su jais nepavyko.
„Vienas iš didžiausių jūsiškių prekybos tinklų kol kas puoselėja gerokai per didelius lūkesčius, gerokai per didelius, - L. Karendys šyptelėjo į ūsą. - Bet dar derėsimės.“
„Norėdami klientams pasiūlyti ne tik didelį produktų pasirinkimą, bet ir gerų kainų, nuolat ieškome galimybės bendradarbiauti ne tik su Lietuvos, bet ir užsienio tiekėjais”, - derybinės diplomatijos nepristigo ir „Maxima“ atstovė Renata Saulytė.
Jos teigimu, „Maxima“ suinteresuota bendradarbiauti su Lenkijos pieno gamintojais, nes jie gali pasiūlyti išties geras šviežio pieno ir jo produktų kainas. O Lenkijos kooperatyvas „Mlekpol“ išties yra vienas tų tiekėjų, su kuriuo ketinama dar pasiderėti dėl bendradarbiavimo.
„Svarstome galimybę iš Lenkijos gamintojų pirkti pieną ir jo produktus, pažymėtus privačiais mūsų prekės ženklais. Tokie produktai – tai alternatyva vartotojams, ieškantiems kokybiškų maisto prekių už nedidelę, jiems priimtiną kainą”, - sakė R. Saulytė.
Nusigręžė nuo rūkytos mėsos
Lenkijos Ūkio ministerijos duomenis, žemės ūkio ir maisto produktų importas iš Lenkijos į lietuvą auga greičiau nei kyla bendra importo vertė.
Per šių metų sausį-balandį, palyginti su tuo pat laiku 2012-aisiais, žemės ūkio ir maisto produktų importas iš Lenkijos Lietuvoje padidėjo 4 proc.
Labiausiai, 22 procentais, pasistiebė lenkiškų pieno produktų eksportas į Lietuvą. Lenkiškos mėsos, žuvies ir konditerijos gaminių šiemet per sausį-balandį lietuviai nupirko maždaug 18 proc. daugiau, nei per nurodytą laiką pernai.
„Šie duomenys rodo, kad rinka mumis pasitiki, - kad žmonės Lietuvoje perka vis daugiau lenkiškų prekių,” – sakė Lenkijos ambasados Lietuvoje Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovas Henrykas Szymańkis.
Jo nuomone, prekybos tarp Lietuvos ir Lenkijos statistikos duomenys perša išvadą, kad kokybę garantuojantys gamybos standartai ir griežta Lenkijos maisto pramonės kontrolė pagaliau padėjo įgyti pirkėjų Lietuvoje pasitikėjimo.
Eksporto kelias - platėja
Apskritai bendras gaminių importas iš Lenkijos šių metų pradžioje, palyginti su 2012-ųjų pradžia, padidėjo 1 proc.
Pastaruoju metu smuko tik rūkytų mėsos gaminių pardavimas. Jis per nurodytą laiką susitraukė 17 proc. Galbūt įtakos tam turėjo per Europą nuvilnijęs techninės druskos lenkiškuose mėsos gaminiuose skandalas, galbūt tai ir Europoje kilusio arklienos skandalo atgarsis.
Anot H. Szymańskio, Lenkijos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė 2012 m. sudarė 17 mlrd. eurų (apie 59 mlrd. litų).
„Nuo Lenkijos įstojimo į ES, 2004-ųjų, maisto produktų eksporto vertė išaugo daugiau nei trigubai. Vartotojai noriai perka lenkiškus maisto produktus Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Prancūzijoje, nors šiose valstybėse jie yra ypač išrankūs.
Lenkijos maisto gaminiai, eksportuojami į ES ir trečiųjų šalių rinkas, atitinka visus maisto produktų reikalavimus ir standartus, todėl jie yra saugūs. Tai, kaip ir jų gerą skonį, vertina ES bei kitų pasaulio šalių vartotojai“, - tikino H. Szymańskis.
x x x
Prekyba su Lietuva
Lietuvoje daugiausiai parduodama lenkiškų chemijos pramonės gaminių. Pernai kaimynai jų į Lietuvą atgabeno už 262 mln. eurų (kone už 904 mln. litų).
Lenkijos Ūkio ministerijos duomenimis, šiemet sausį -balandį taip pat daugiausia į Lietuvą buvo eksportuota chemikalų, - už 192 mln. eurų (662 mln. litų).
Importuotų elektros mašinų ir įrenginių vertė sukosi apie 144 mln. eurų (497 mln. litų).
Žemės ūkio ir maisto produktų importo vertė sudarė 127 mln. eurų (438 mln. litų).
Didžiausią neigiamas prekybos balansas (skirtumas tarp importo ir eksporto) yra prekių kategorijoje „elektros mašinos ir įrenginiai“, - Lietuva Lenkijai nusileidžia 129 mln. eurų (445 mln. litų). Per metus šių prekių pardavimas padidėjo 54 proc.
Ypač sparčiai didėja ir kitokių lenkiškų prekių importas į Lietuvą. Baldų, patalynės, čiužinių importas per metus padidėjo 47 proc., higienos prekių – 30 proc., farmacijos gaminių – 39 proc., organinės chemijos gaminių – 58 proc.
