Euro šalininkų gretos Latvijoje, likus pusmečiui iki euro įvedimo, gerokai retesnės nei euroskeptikų. Kad ir kaip Latvijos vyriausybė ir centrinis bankas žmones įtikinėtų euro nauda, visuomenės apklausos rodo, kad net 62 procentai žmonių naujos valiutos pranašumais netiki ir jos nenori.
Verslui atpigs kreditai
Latvijos vizitine kortele kartais vadinamos, jau 165-erius metus veikiančios parfumerijos ir kosmetikos gamintojos bendrovės „Dzintars“ darbuotojai atlyginimus latais gaus tik iki metų pabaigos. Nuo sausio nacionalinės lavių valiutos vietą užims euras.
Ir mūsų kaimynai galės džiaugtis rankose turėdami daugiau kupiūrų bei monetų, mat euro kursas mažesnis už lato. Pavyzdžiui, pagal fiksuotą kursą 7 latus pakeitus į naują valiutą bus jau 10 eurų.
Bendrovės „Dzintars“ direktorius, ekonomikos mokslų daktaras Ilja Gerčikovas euro išskėstomis rankomis laukia ne dėl to, kad mokės 400 šimtams darbuotojų atlyginimus eurais. Jo teigimu, nauja valiuta įmonei duos apčiuopiamos naudos.
„Pirmiausia - nereikės konvertuoti valiutos. Tai nemažai kainuoja. Antra, mes šiuo metu produkciją parduodame trimis valiutomis: doleriais, eurais ir latais. Kai lato nebeliks, mums bus lengviau dirbti. Ir trečia, svarbiausia, mes gausime pigesnius kreditus.
Dabar du didžiausi bankai iš mūsų plėšia beprotiškas palūkanas. O Europoje galima gauti paskolą kad ir už 2 proc. Tai itin svarbu bet kokiam verslui. Pavyzdžiui, neseniai gavome kreditą iš SEB banko už 8 proc. Ar galima lyginti tuos dalykus?“, - klausia Latvijos verslininkas.
Latvijoje gerai žinomo verslininko teigimu, valdžia, pasakiusi „a“ apie euro įvedimo svarbą šalies ekonomikai, nepasakė „b“ — kad Latvija pagaliau atsikratys lato, kurio kursas kitų valiutų atžvilgiu gerokai per didelis. Kaip tik tai, anot direktoriaus, pridarė šalies ūkiui bėdos.
„Latvijos bankas ir Vyriausybė euro svarbą aiškina labai prastai. Silpnai ir sakyčiau, infantiliai. Bijoma pripažinti, kad kito šanso neturime, tik šį vienintelį - įstoti į euro zoną ir devalvuoti latą. Todėl aš tik už eurą, nes niekas kitas lato nedevalvuos.
Latvija padarė didžiulę klaidą įvesdama latą, nes jo kursas buvo dirbtinai paaukštintas. Kiek bandėme diskutuoti, įtikinėti, niekas mūsų neklausė. Nors jau iškart buvo aišku, kad tai uždelsto veikimo bomba. Kas į Latviją veža prekes? Lietuva ir Estija. Kur vanduo prateka, ten ir teka. Nes Latvija puiki šalis eksportui iš kitų šalių. Faktas, kad importas į Latviją kur kas didesnis nei eksportas. Kam nuo to blogiau? Mūsų verslininkams, nes pagrindinė bėda — valiutų kursas“, - dėsto įmonės vadovas.
Rygos gyventojai euro nelaukia
Tačiau daugeliui latvių, nekapstančių taip giliai kaip ekonomikos mokslų daktaras, lato gaila. Prieš 20 metų įvesta nacionalinė valiuta žmonėms tapo nepriklausomybės simboliu, kaip vėliava ar latvių kalba. Todėl gyventojams sunku susitaikyti, kad lato nebeliks. Be to, išvarginti ekonominės krizės, kuri Latvijai smogė itin skaudžiai, žmonės baiminasi išaugsiančių kainų ir prieš eurą stoja piestu. Euro šalininkų gretos Latvijoje, likus pusmečiui iki euro įvedimo, gerokai retesnės nei euroskeptikų
„Nežinau, ar jis mums reikalingas. Mums ir su latu buvo gerai“, - „Lietuvos ryto“ televizijos laidai24/7” teigė Rygos gatvėse sutikta moteris.
„Valdžia tikina, kad kainos nedidės. Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad visuomet, vieną valiutą keičiant kita, kainos kyla. Tokia tendencija. Man, Latvijos gyventojui, to išvengti nepavyks, nes viskas jau nuspręsta“, - tvirtino darbininkas.
„Mums būtinai to reikia. Ekonomiškai bus daug geriau“, - kitaip nei daugelis latvių mąsto sostinės senamiestyje sutiktas pensininkas.
Tačiau daugelis sako kad nereikia?
„Kvailiai taip kalba. Todėl, kad jie nesupranta, kaip gerai bus euras“, - euroskeptikams nenusleidžia senukas.
Šaliai reikalingi savi pinigai. Kai išvykstu į užsienį, moku valiutos keitimo mokestį ir esu pasiruošęs mokėti toliau. Tai ne problema. Kalbos, kad įmonės patiria nuostolių dėl valiutos keitimo, yra kvailystė. Juk įmonės nekeičia pinigų kasdien, o tik tada, kai reikia“, - sako kitas Rygos gyventojas.
Kainos neturėtų didėti?
Kad ir kaip Latvijos vyriausybė ir centrinis bankas žmones įtikinėtų euro nauda, visuomenės apklausos rodo, kad net 62 proc. žmonių naujos valiutos pranašumais netiki ir jos nenori. Tiesa, įdomu ir tai, kad euro įvedimui besipriešinantys latviai net 80 proc. kreditų ir sąskaitų bankuose turi būtent šia valiuta.
Euro įvedimo projekto vadove Dacė Kalsonė viliasi, kad pradėjus kainas parduotuvių lentynose rašyti latais ir eurais, žmonės nusiramins, nes įsitikins, kad niekas jų apgauti neketina. Latvijos vyriausybė su verslininkais, prekybininkais ketina pasirašyti memorandumą dėl sąžiningų kainų.
„Jeigu kaina buvo 45 santimai (1 latas lygus 5 litams – red.), tai konvertavus į eurus bus 64 euro centai. Kiekvienas turėtų suprasti, kad perėjimas prie euro yra neutralus, tai matematika ir tiek. Pagal kitų šalių statistiką matyti, kad euro įvedimas kainas padidina vos dviem dešimtosiomis procento. Ir tai tik tuomet, kai verslininkai elgiasi nesąžiningai ir kainas apvalina savo naudai“, - pasakoja D. Kalsonė.
Panašu, kad didelės dalies latvių nenoras keisti lato į eurus nesukliudys šaliai tapti 18 euro zonos nare. Kad įvykdytų šį siekį, Valdžio Dombrovskio vadovaujama vyriausybė padarė daug. Latvijai pavyko įgyvendinti visus eurui įvesti būtinus kriterijus: sumažinti biudžeto deficitą, nedidinti valstybės skolos iki leistinos ribos ir svarbiausia — suvaldyti infliaciją.
Latvijoje kalbama, kad stoti į euro zoną tokiu metu, kai neaišku, ar jis išliks, - tai tas pats, kas pirkti bilietą į Titaniką, tačiau valdžios ryžto tokios kalbos nesumažino. Visuomenės ir ekonomikos ekspertų siūlymai palaukti geresnių laikų taip pat nebuvo išgirsti.
„Mes manome, kad nėra logiško pagrindo delsti ir stumti euro įvedimą į ateitį. Atidėliodami negalėsime naudotis bendrosios valiutos teikiamais pranašumais jau nuo kitų metų. O pranašumai, mūsų skaičiavimu, daug svaresni nei trūkumai, kuriuos šalies ūkis neišvengiamai patirs dėl naujos valiutos. Euro nauda akivaizdi. Tai ir augantis bendrasis vidaus produktas, naujos darbo vietos, eksportas, investicijos, galų gale mažesnės valstybės skolos tvarkymo išlaidos. Tai reikšmingi dalykai, kurie taps postūmiu mūsų ekonomikai toliau augti“, - tvirtina Latvijos banko ekonomistė Aleksandra Bambalė.
Kentėjo tie, kas gyvena sunkiausiai
Tačiau kai kurių Latvijos politikų teigimu, valdžios siekis žūtbūt įvesti eurą jau nuo kitų metų Latvijos žmonėms kainavo labai brangiai. Ir tai, kad euras visuomenei brukamas per prievartą, neleidus surengti referendumo, rodo atsainų valdžios požiūrį į eilinius gyventojus.
„Mes sumažinome pensijas, atlyginimus mokytojams, policininkams, gydytojams. Iš šalies emigravo 300 tūkst. žmonių — 10 proc. gyventojų, nes čia nebuvo darbo, paprasti žmonės negalėjo išgyventi, išmokos buvo karpomos be gailesčio. Tai ir yra tikroji kaina, kurią mokame, kad Latvija atitiktų būtinus euro kriterijus. Klausėme finansų ministro, kodėl kilo tokia panika: arba kitais metais arba niekada? Negi po dvejų metų euro nebus? Ir ministras atvirai atsakė, kad po dvejų metu mes jau nesugebėsime atitikti Mastrichto kriterijų, netilpsime į rėmus“, - tvirtina Latvijos parlamento deputatė Iveta Grigulė.
Anot opozicinės Žaliųjų ir valstiečių partijos atstovės, jei Latvija po poros metų neatitiks Mastrichto kriterijų, ji sulauks rimtų priekaištų ir netgi sankcijų už fiskalinės drausmės sutarties pažeidimus.
„Mes ką tik išsiropštėme iš duobės ir dabar užsikarsime ant kaklo didžiulius įsipareigojimus. Pirmiausia, mums reikės mokėti į bendrą ES fondą, turėsime suteikti garantiją beveik 4 milijardams eurų, nes iškilus pirmai būtinybei, iš mūsų šių pinigų pareikalaus. Iš kur mes jų imsime? Teks skolintis, mokėti palūkanas, kad gelbėtume kitus. Be to, kainos išaugs. Taip buvo visose šalyse, kurios pakeitė savo valiutą į eurą. Tai faktas. Kalbama, kad euras pritrauks į Latviją daugiau investicijų. Kokių investicijų?! Juk ne valiuta lemia investuotojų susidomėjimą. Investuotojams svarbi ne ji, o šalies stabilumas“, - įsitikinusi opozicijos atstovė.
Latvijos Vyriausybė ir centrinis bankas euro priešininkų argumentus mėgina atremti rodydami pirštu į kaimynus estus. Jie eurą turi jau trečius metus ir dabar atlyginimai Estijoje auga sparčiausiai, o ekonomikos augimas pirmaisiais metais viršijo 7 proc. Kroną pakeitus euru, kainos Estijoje pakilo 0,3 proc. Euro įvedimo projekto vadovė D. Kalsonė teigia, kad įvedus eurą Latvijoje, skaičiai rašant kainas bus didesnis. Tai veikiau pliusas nei minusas.
„Mums pasisekė labiau nei estams, nes mūsų vartotojams naujos kainos atrodys didesnės: Pavyzdžiui, prekė kainuojanti 52 santimus kainuos 74 euro centus - jau kaina skaičiais didesnė. Todėl verslininkai turės galvoti: jeigu dar labiau padidinsiu kainą, žmonės išsigąs. Manome, kad tai irgi sulaikys verslininkus nuo mėginimų užsidirbti apvalinant kainas. Taip pat buvo Maltoje - ten taip pat jų vietinės valiutos kursas buvo didesnis ir šis faktas pristabdė verslininkus“, - teigia už euro įvedimą atsakinga valdininkė.
Latvija eurui nepasiruošusi?
Tačiau, anot Latvijos universiteto docento, žurnalisto Jurio Paiderso, visa tai smulkmenos. Blogiausia, pasak jo, kad Latvija į euro zoną tempiama neparuošta. Įrodymas, kad šalis realiai neatitinka Mastrichto kriterijų dėl infliacijos - Vyriausybės ketinimai nuo kitų metų sausio didinti minimalų darbo užmokestį net 12 proc. iki 225 latų.
Anot J. Paiderso, tai reiškia, kad Latvijoje yra ne defliacija, kaip skelbia centrinė Latvijos statistikos valdyba, o infliacija, kuri niekaip netelpa į euro įvedimo rėmus.
„Latvijos Vyriausybė nupiešė labai gražų makroekonomikos rodiklių vaizdelį. Tačiau realiai šalyje - infliacija, kuri pristatoma kaip defliacija. Taigi, nepasiruošusi šalis stumiama į euro zoną. Tačiau ypač nemalonu, kad ir Europos Komisija aklai tiki mūsų Vyriausybe. Kaip ir Graikijos atveju.
Kai Graikija stojo į euro zoną, visi ja tikėjo. Kad ir kokius rodiklius graikai pateikdavo, buvo plojama per petį ir teigiama: šaunuoliai vaikinai, viskas pas jus gerai, tik stokite! Lygiai tas pats ir su Latvija. Komisijai rodomi iš piršto laužti rodikliai ir jais vėl aklai tikima! Sakoma - taip, šaunuoliai! Stokite!”, - kalbėjo ekonomistas.
J. Paiderso manymu, būtent nepasiruošusių šalių stūmimas į bendrosios valiutos zoną ir pridarė didžiausios žalos.
“Euro zona labai naudinga išsivysčiusioms valstybėms, tačiau bendroji valiuta kelia didžiulių problemų silpnos ekonomikos šalims. Todėl klausimas, kada silpnoms šalims stoti į euro zoną, yra principinis. Mano nuomone, atsižvelgiant į tai, kokie ekonominiai svertai šiuo metu veikia ES, skurdžioms, silpnoms šalims būtina labai rimtai pasiruošti. Negalima euro įvesti nepasiruošus. Nebent norima dar kelių graikijų. Tada taip - galim tęsti, ką šiuo metu ir daro Europos Komisija“, - dėsto ekonomistas.
Latvija - trečia pagal neturtingumą ES šalis. Anot finansų analitikų, jos ekonomika sudaro vos 0,2 proc. visos euro zonos narių ekonomikos. Įstojusi į euro klubą, Latvija dar labiau padidins problemiškų narių skaičių.
Šiaip ar taip, ilgai ir kruopščiai planuotas Latvijos žingsnis euro link tampa realybe. Tiesa, galutinį sprendimą liepos 9-ąją priims euro zonos šalių finansų ministrai, tačiau teigiama, kad tai bus tik formalumas. Centrinis Latvijos bankas jau pasirašė sutartį dėl naujų banknotų ir monetų gamybos. Senieji latai bus sunaikinti. Per paskutinį lato gyvavimo pusmetį Latvijos laukia dar vienas išbadymas. Reikės užtikrinti, kad euro įvedimas būtų sklandus.
