Per didelio prašyti nesinori – gali palaikyti atitrūkusiu nuo realybės ir parodyti į duris. O per daug pasikuklinus galima likti su gerokai mažesne nei kolegų alga.
Tad dažniausia išsisukti bandoma skaičius suapvalinant: „na, norėčiau pusantro tūkstančio...“
Nors gali atrodyti, kad tai – gudri derybų taktika, iš tikro tai yra klaida.
Kolumbijos verslo mokyklos (JAV) tyrėjai nustatė, kad tiksliau įvardytas skaičius lemia tvirtesnę poziciją derybose, rašo naujienų portalas businessinsider.com.
Taigi žmogus, paprašęs pusantro tūkstančio, greičiausia derybų metu praras gerokai daugiau, nei tas, kuris paprašė 1 560 litų.
Tyrimo vadovė Malia Mason portalui businessinsider.com sakė, kad tikslūs skaičiai palieka įspūdį, kad yra gerai susipažinta su rinkos pasiūlymais, savomis galimybėmis.
Kaip pavyzdį tyrėja pateikė gyvenimišką situaciją: jei pamatote didelį būrį žmonių ir jų paklausiate, kiek jų yra, kokiu atsakymu labiau pasitikėsite – kad jų yra 100, ar kad jų yra 103?
Antras variantas palieka įspūdį, kad kiekvienas būryje esantis žmogus buvo suskaičiuotas, o atsakymas „šimtas“ palieka paviršutiniško nustatymo „iš akies“ įspūdį.
„Žinoma, nereikia stengtis atsikratyti visų nulių, bet reiktų stengtis bent vieną iš jų pakeisti kitokiu skaičiumi“, - tvirtino M. Mason.
JAV gyventojai, kuriems ir buvo taikytas šis tyrimas, turi daugiau progų pasinaudoti tyrėjos patarimu – valstijose yra įprasta derėtis dėl metinio atlyginimo, tad pokalbis su darbdaviu sukasi apie šešiaženkles ar net septynženkles sumas.
Tačiau pagrindinę taisyklę – savo būsimą atlyginimą apibrėžti aiškiai ir argumentuotai – galima taikyti visame pasaulyje.
Parengė Aurimas Abišala
