Ruošdamasi viešnagei „Auskos“ viešbutyje jo praeitimi specialiai nesidomėjau. Neskaičiau visų tų istorijų ir legendų, kurių gausu internete ir kurios norint susidaryti kuo tikslesnį įspūdį, greičiausiai, labiau trukdytų, nei padėtų.
Penkių žvaigždučių viešbučio pavadinimas daugeliui nesukelia jokių asociacijų, o štai buvusią Sovietų Sąjungos vadovo Leonido Brežnevo vilą žino kiekvienas palangiškis. Tačiau prie išskirtinėje vietoje pastatytos ir po kelių dešimtmečių visuomenei atvertos rezidencijos būrio smalsuolių neišvysi. Tiems, kas nebespėjo paragauti sovietmečio gyvenimo, šios vietos istorija mažai ką sako, vyresniems - vargiai norisi ją prisiminti. Tad nieko keisto, jog dažniau čia apsistoja svečiai iš Rusijos.
Dabartiniai pastato šeimininkai tikina esantys atviri ir svečių laukia ištisus metus. Jie pripažįsta, kad sunkiai sekasi nusimesti tą paslapties skraistę ir įrodyti, jog ši vieta skirta ne vien rusų milijonieriams.
Kelią pastoja užtvaras
Viešbučio link veda siauras duobėtas kelias, iš abiejų pusių tankiai apsodintas medžiais. Šalikelėje pastatyta iškaba neleidžia apsirikti – atvykau į „Auską“. Prabangios vasaros rezidencijos statytojai nesuklydo – ši vieta tikrai išskirtinė. 22 ha pajūrio ruožo atriekta tam, kad aukščiausi to meto valdžios asmenys galėtų ilsėtis netrikdomi nei miesto triukšmo, nei smalsių akių. Dabartinė Vytauto gatvė 8-9 dešimtmečiais pašaliniams buvo užtverta ir iš abiejų pusių akylai saugoma pareigūnų. Dabar gatve mašinos rieda netrukdomai, čia nutiestas ir dviračių takas.
Svečius pasitinka kelių metrų aukščio tvora ir masyvūs vartai, už kurių matyti vien miškas ir vingiuojantis pėsčiųjų takas – jokių pastatų. Norint patekti į teritoriją, būtina paspausti mygtuką ir šnektelti su viešbučio administratore. Netrukus sunkūs geležiniai vartai prasiskiria – sveiki atvykę į L. Brežnevo vilą, sovietmečio architektūros stebuklą, kuriam sukurti tuomet negailėta nei pastangų, nei pinigų.
Asfaltuotu miško keliu iki viešbučio važiuoju kelis šimtus metrų. Prieš akis iškyla pilkšvi masyvūs mūrai, apsupti preciziškai nupjautos vejos ir kruopščiai prižiūrimų gėlynų. Net visiškai nieko apie šio pastato istoriją nežinantis žmogus kaipmat susigaudytų – tai sovietmečio statinys, skirtas pasiturintiems arba itin svarbiems asmenims. Galvoje šmėstelėjo, kad dabar mane pasitiks koks tiesiai iš gūdaus sovietmečio nužengęs senas liokajus vešliais antakiais. Tačiau vos atidarius automobilio dureles, pamatau mandagiai besišypsančią jauną moterį, kuri prisistatė esanti operacijų vadovė ir paslaugiai pasiūlė padėti įsinešti daiktus. Taip, čia laisva šalis, - lengviau atsikvėpiau.
Brežnevo pavardės neakcentuoja
Žengiant į vidų pro akis nepraslysta nuo sienų ir turėklų byrantis tinkas, trūnijančios medžio detalės. Nieko keisto žinant, jog nuo 1978-ųjų, kai poilsio namai buvo pastatyti, iš pagrindų jų niekas neremontavo. Tačiau smalsiam lankytojui tokios smulkmenos neturėtų sugadinti nuotaikos, juk nepriekaištingai nublizgintas sienas rasi kiekviename šiuolaikiniame penkių žvaigždučių viešbutyje. O „Auska“, iš pirmo žvilgsnio, labiau primena muziejų nei viešbutį.
Daugiau kaip 40 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatą iš valstybės išsinuomoję „Baltijos“ poilsio namų vadovai iškėlė sau tikslą išsaugoti kuo daugiau čia likusių autentiškų baldų, interjero, apdailos detalių. „Brežnevo vila – oficialus pavadinimas, kuriam gavome leidimą iš valstybės. Bet mes ne Grūto parkas, pernelyg neafišuojame šio vardo, nes gali netyčia perlenkti lazdą. Mes juk gyvename nebe anais laikais, nenorime nieko įžeisti, daugeliui lietuvių tas laikmetis susijęs su ne itin maloniais prisiminimais“, - savo požiūrį išdėstė viešbučio direktorius Vygintas Lekavičius.
Pasidairiusi po viešbučio vidų ir apžiūrėjusi kambarius įsitikinau – gera neturėti išankstinių nuostatų, nes jos kartais būna klaidingos. Reikia pripažinti – užduotis iš buvusių 8 vilos kambarių padaryti 28 naujiesiems šeimininkams pavyko neprastai. O likę sovietiniai baldai, anais laikais itin madingi rožinės spalvos praustuvai, masyvūs šviestuvai, lakuotos medienos turėklai, senos užuolaidos ir staltiesės ne tik negadina vaizdo, bet priešingai – suteikia viešbučiui išskirtinumo ir, kaip bebūtų keista, jaukumo.
Šie baldai tarnavo jau tris dešimtmečius ir tarnaus dar antratiek. Gali nemėgti jų stiliaus, formos ar spalvos, bet tai daiktai, pagaminti ne vieneriems metams. Šiais skubos ir surogatų laikais šito pasigendame labiausiai. Ir, žinoma, ramybės – ko gero, tai ir yra didžiausias šio viešbučio privalumas, už kurį verta mokėti ir didesnę kainą. Kitos tokios vietos, kur iš terasos keliais žingsniais gali pasiekti paplūdimį, nematomą pašalinių akių, Palangoje vargiai rastume. Akimirką pagalvojau, kad tai net geriau už Neringą.
Pamėgo ir Lietuvos prezidentai
Išėjus į lauko terasą negirdėti Palangą siūbuojančio šurmulio, trankaus kavinių balagano, pravažiuojančių automobilių – vien jūros ir miško ošimas.
Viešbutį iš visų pusių juosia pušynai. 3,5 m aukščio tvora leidžia jaustis saugiai ir dieną, ir naktį. Tikras rojus mėgstantiems rytą pradėti mankšta gryname ore. Vienoje iš miško aikštelių įrengti ir lauko teniso kortai. Jie pastatyti, kai Lietuvos prezidento pareigas ėjo Rolandas Paksas. Tiesa, teniso mėgėjai sako, kad šis projektas visai nevykęs – aikštelė suprojektuota taip, kad saulė nuolat plieskia į akis vienam arba kitam žaidėjui.
„Auska“ neseniai įžengė į trečiajį savo gyvavimo etapą. Prieš tai gerą dešimtmetį tai buvo mėgstama jau nepriklausomos Lietuvos vadovų atostogų vieta. Čia ilsėjosi visi prezidentai, išskyrus Dalią Grybauskaitę. Viešbučio vadovas mano, jog būtina akcentuoti būtent šį periodą, nes jis svarbus nepriklausomos Lietuvos istorijai.
Viešbutyje įvyko pirmasis trijų nepriklausomų Baltijos valstybių vadovų susitikimas, čia pasirašyta svarbių dokumentų, susitarimų. Prezidentiniame numeryje yra įvykęs ne vienas svarbus pokalbis, priimta daug garbių užsienio svečių. Iki šiol į prezidentinį numerį svečiai įleidžiami tik apžiūrėti.
„Manau, kad ši vieta nusipelnė pagarbos, nesinorėtų, kad čia kas nors imtų fotografuotis, maivytis, o paskui tokie vaizdai atsidurtų kur nors „YouTube“, - atvirai kalbėjo V. Lekavičius.
Granitas, marmuras, uosis, natūrali oda – pagrindinės medžiagos, naudotos viešbučio statybai ir apdailai. Tai, kas sovietmečiu buvo laikoma aukščiausio lygio prabanga, šiandien kai kam gali kelti nuostabą, o kartais ir šypseną. Bet visokių senienų mėgėjai čia tikrai ras kuo pasidžiaugti.
Ryšys ir pusryčiai - šiaip sau
Tarp 7 metrų aukštį siekiančių sienų tikrai justi kiek slogi sovietmečio atmosfera, tačiau ją labai sėkmingai išsklaido aplink zujantys jauni darbuotojai, laisvi laisvos šalies žmonės, be priklijuotų šypsenų ir ne žmogaus, o roboto frazių „kuo galėčiau padėti?“, „ar buvo skanu?“, „gal dar ko pageidautumėt?“
Net kambarinės ir valytojos čia vaikšto ramiai, nebijo pažvelgti viešbučio svečiui į akis ir persimesti vienu kitu žodžiu. Taip paprastai, be jokių ceremonijų ir tūpsnių. Nežinau, kas šiuos žmones atrenka šiam darbui, bet tas asmuo žino, ką daro. Pagarba.
Tiesa, nepatogumų teko patirti dėl prasto mobiliojo ryšio. Sutapk šitaip – kambaryje kaip tik neveikia „Tele 2” ryšys, jis tiesiog per silpnas. Lauko terasoje ne ką geriau. Darbo reikalus teko tvarkyti kieme, sėdint ant vejos. Yra kur tobulėti ir viešbučio virtuvei. Kava puiki, o štai pusryčiai penkių žvaigždučių viešbutyje galėtų būti ir įvairesni, ir gardesni.
Dėl kainos galima susitarti
„Auska“ kone visus metus savaitgaliais tampa vestuvių ir jubiliejų buveine. Tačiau nuo birželio vidurio visą likusią vasarą didesnių renginių čia nebus - visa dėmesys bus skiriamas pavieniams poilsiautojams.
Tuoktis čia išties nuostabi vieta – ir patogu, ir privatu. O šventės kainą, pasirodo, galima suderėti abiem pusėms priimtiną. Viešbučio vadovai užtikrino, jog dar nebuvo, kad nepavyktų susitarti. Apgyvendinimas ir maitinimas bei kitos šventei būtinos paslaugos gali kainuoti nuo 7 iki 30 tūkst. litų.
Liukso klasės kambarys, kuriame apsistojau ir kuris suprojektuotas bei įrengtas buvusiame masažo kabinete, parai šiuo metu kainuoja 700 litų. Tokia kaina nurodyta oficialiame viešbučio tinklalapyje. Tačiau jo vadovai tikina, kad visada pasirengę derėtis. Apie tai net neįtariau, nors pagalvojau, kad visgi daugoka, net tokiai išskirtinei vietai. Taigi, garantuotai būčiau permokėjusi, nes derėtis taip ir neišmokau.
Valdžios išrinktųjų vila virto populiariu viešbučiu
Poilsio namai pastatyti 1978 metais kaip tuomečio Sovietų Sąjungos vadovo Leonido Brežnevo vasaros rezidencija. Tačiau L. Brežnevas joje nė karto neapsilankė. Bendra statybų sąmata siekė 8 mln. rublių.
Tuo metu bevardę vilą suprojektavo lietuvis architektas Juozapas Šipalis. Rekonstrukcijos projektą rengė architektas Saulius Mikštas, projektavęs Klaipėdos „Švyturio“ areną. Iki 1990-ųjų Brežnevo viloje ilsėjosi aukščiausi sovietmečio valdžios pareigūnai.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo poilsio namus valdė valstybės įmonė „Baltija“. Poilsio namai tarnavo reprezentacinėms valstybės reikmėms – čia vyko tarpvalstybiniai susitikimai, posėdžiai, vasarą atostogas leisdavo Lietuvos vadovai.
2011 metais „Auską“ iš valstybės 10 metų išsinuomojo bendrovė „Ambra investicijos“. Rusijos ir Europos kapitalo įmonė įsipareigojo per šį laiką į viešbutį investuoti ne mažiau kaip 4,47 mln. litų. Didžioji dalis lėšų investuota jau per pirmuosius metus. „Ambra investicijos“ kasmet valstybei moka 400 tūkst. litų nuomos mokestį.
