Studijos universitete yra brangus malonumas ir viena didžiausių investicijų žmogaus gyvenime, tiek pinigų, tiek laiko prasme.
Net jeigu studijų kainą padengia valstybė jaunam žmogui vis tiek dažniausiai tenka nuomotis būstą, turėti lėšų kasdienėms išlaidoms. Jei studentas savo pajamų neturi, jį išlaiko tėvai, o ne vienai šeimai didmiestyje studijuojančią atžalą aprūpinti būna pakankamai sunku.
Tačiau nereikėtų turėti iliuzijos, kad bakalauro diplomą įgijęs jaunuolis garantuotai susiras jo profesiją atitinkantį darbą arba apskritai bus patenkintas per ketverius metus įgytų žinių kokybe – dalis absolventų universitetus baigia su kartėliu ir nusivylę.
Tačiau yra būdas visų šių finansinių, laiko ir emocinių sąnaudų išvengti. Turbūt esate girdėję apie internetą.
Pasirodo, jį panaudoti galima ne tik patiktukų po mielų kačiukų nuotraukomis spaudinėjimui. Vis daugiau žmonių internete studijuoja, galbūt, netgi geresnės kokybės programas nei siūlo kai kurie universitetai.
Vienintelė sąlyga – reikia mokėti užsienio (dažniausiai anglų) kalbą, nes lietuviškai analogiškų internetinių kursų kol kas nesiūloma.
Studentams patinka, universitetas konkurencijos nejaučia
Internetinius kursus išbandžiusi žiniasklaidos planavimo ir pirkimo agentūros „Inspired UM“ projektų vadovė Goda Barbora Gutautaitė sakė, kad ji naują mokymosi būdą laiko puikia galimybe tobulėti srityse, apie kurias kažkada svajojo mokytis universitete, tačiau išsirinkti galėjo tik vieną. Be to, internete nesvarbu, kas esi ir kokiais pažymiais baigei vidurinę mokyklą.
Ji privalumu laiko tai, kad pamokos išdėstytos trumpais videoklipais, pasiekiamais patogiu laiku, paskaitose pateikiama naujausia medžiaga, kuri iki realių universitetų dažnai atkeliauja tik po kelių metų ir dažnai būna pasenusi.
„Tačiau, nors viskas atrodo paprastai ir neįpareigojančiai, internetiniuose kursuose disponuojama ta pačia įvertinimų „valiuta“. Kitaip sakant, kad baigtum kursus, reikės atlikti testus ir išsikovoti gerą pažymį, todėl prieš pradedant, verta planuoti, ar tikrai galėsi mokytis. O mokytis verta. Labai“, – apie savo patirtį pasakojo G. B. Gutautaitė.
Su internetiniais kursais susipažinusios Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentės Ievos Sriebaliūtės manymu, internetiniai kursai suteikia galimybę tobulėti arba užkaišioti spragas ne tik srityse, kuriose žmogus jau nusimano, bet ir nesudėtingai įgyti supratimą tame, kas atrodo įdomu tik intuityviai.
„Gyvenime kartais kompleksuojame, pasąmoningai atidėliojame pradėti domėtis naujais dalykais dėl to nemalonaus neišmanymo jausmo, kuris būna pradžioje, tad internetinių kursų pranašumas tame, jog to nejaukumo visai nelieka – be jokio pasiruošimo, nemokamai gauni kvalifikuotas žinias apie kone bet ką ir dar sau patogiu laiku“, – internetinių kursų privalumus dėstė I. Sriebaliūtė.
Ji galvoja, kad ateityje tokių kursų vertinimas tik gėrės ir juos bus galima įsirašyti į savo CV.
Studentė džiaugėsi, jog tokie kursai populiarėja ir žmonės savo žingeidumą tenkina ne šiaip po ranka papuolusiais informacijos šaltiniais, o ieško kokybės.
Pozityviai kursus vertina ir VU Studijų direkcijos vadovė Jekaterina Bortkevič. Ji sakė, kad tokie informacijos šaltiniai svarbūs ne tik asmens tobulėjimui, bet ir studentams praplėsti tam tikro dalyko žinias, įgyti naujų gebėjimų, todėl negalima to laikyti konkurencija universitetams, priešingai – geru įrankiu ir papildoma pagalba tiek dėstytojams, tiek studentams.
„Antra vertus, būtina turėti omenyje, kad internete skelbiama informacija neretai gali būti nepatenkinamos kokybės, nes internete yra lengviau nepaisyti kokybinių reikalavimų. Todėl verta pagalvoti apie tokių kursų kokybės tikrinimą ir užtikrinimą“, – apie nebūtinai patikrintos informacijos pavojų įspėjo J. Bortkevič.
Be to, ji priminė, kad universitetinis mokymas turi kiek kitus tikslus – ugdyti visapusiškai mąstančią asmenybę, tam tikros srities specialistą, kurio žinios pagrįstos mokslu. Būtent mokslo kūrimas ir koncentravimas yra tai, kas visuomet išskirs universitetus iš tokių elektroninių mokymosi galimybių.
Nuo ko pradėti?
Internetinių kursų platformų yra ne viena ir ne dvi, ir kiekviena jų siūlo vis kitokios formos ir turinio mokymosi medžiagą, todėl skaitytojui pravarčiausia būtų tiesiog pačiam pasinaudojus „Google“ paieška susirasti jį dominančius kursus. Čia apžvelgti tik keli žinomiausi skaitmeniniai universitetai.
„Coursera“ (coursera.org) – įkurta dviejų informatikos profesorių, ši platforma bendradarbiauja su daugybe žinomų pasaulio universitetų ir siūlo savo vartotojams kursus inžinerijos, matematikos, verslo, informatikos, medicinos, biologijos, humanitarinių ir socialinių mokslų temomis.
„Udacity“ (udacity.com) – išaugusi iš vieno informatikos kurso, šiandien ši platforma jų siūlo jau 24. Vienas iš „Udacity“ įkūrėjų programuotojas Sebastianas Thrunas neseniai buvo apdovanotas britų laikraščio „The Guardian“ už atviro interneto vystymą.
„edX“ (edx.org) – tai dviejų pasaulyje garsių Masačusetso technologijų ir Harvardo universitetų iniciatyva įkurta platforma, kurioje nemokamai galima studijuoti šiose aukštojo mokslo įstaigose dėstomus kursus. Internautams siūloma rinktis Dirbtinio intelekto, XX a. Idėjų, Teisingumo ir kitus garsius šių universitetų dalykus.
„Khan Academy“ (khanacademy.org) – bene pirmoji pasaulyje studijas internete pasiūliusi svetainė, įkurta 2006 m. Idėjos sumanytojas ir įgyvendintojas Salmanas Khanas sako, kad šio projekto misija yra suteikti „nemokamą pasaulinio lygio švietimą bet kam ir bet kur“. Rinktis galima iš matematikos, istorijos, sveikatingumo, medicinos, finansų, fizikos, chemijos, biologijos, astronomijos, kosmologijos ir kitų sričių kursų.
„MRUniversity“ (mruniversity.com) – dviejų ekonomikos profesorių Tylerio Coweno ir Alexo Tabarroko įkurtas puslapis. Autoriai yra paruošę kursų apie euro zonos krizę, žiniasklaidos ekonomiką, didžiųjų ekonomistų idėjų istoriją ir keletą kitų.
