Sunkiai atsiviliotas į Lietuvą „Barclays“ bankas pradžioje planavo čia sukurti mažą padalinį, tačiau įsitikinęs, kokie puikūs darbuotojai yra lietuviai, įsteigė čia vieną iš keturių pagrindinių savo technologijos centrų pasaulyje.
Darbuotojų skaičius artėja prie 1000, jų amžiaus vidurkis – 28 metai, o kompanija dabar pripažinta antru geidžiamiausiu darbdaviu šalyje. Sėkmingai dirbančio centro vadovas papasakojo, kaip ugdo ir renkasi darbuotojus, kuo lietuviai geresni už indus, o Lietuvos universitetai – už analogiškas mokslo įstaigas užsienyje.
Lietuva, kaip sėkmės istorija
300 metų istoriją skaičiuojantis bankas „Barclays“aptarnauja 48 mln. klientų. 60 pasaulio šalių įsikūrusiuose skyriuose dirba 140 tūkst. žmonių.
Pasaulyje yra keturi pagrindiniai šio banko techniniai centrai, kurių vienas ir įsikūręs Lietuvoje. Kaip atsitiko, kad planavę įkurti Lietuvoje 250 darbo vietų, „Barclays“ savininkai sukūrė čia centrą, kuriame šiuo metu vien laisvų darbo vietų dar yra apie 170?
„Lietuviai pranoko lūkesčius. Kai bankas ėjo į šią šalį, Lietuva nebuvo žinoma, kaip turinti kokių nors IT talentų. Atskiri darbuotojai pasaulio kompanijose buvo seniai, bet jei pažiūrėsime į žinomas kompanijas, kurios čia įsikūrė, labai greitai augo, tokių pavyzdžių daug nebuvo“, – sakė G. Dzekunskas.
„Mes atlikome tyrimus. Tikslas buvo turėti 250 darbuotojų per pirmus dvejus metus. Pabandėme. Labai patiko žmonių kokybė. Patiko darbas, kurį jie atlieka. Patiko tai, kad jie labai greitai užaugo. Ir aš manau, kad tai yra „Barclays“ sėkmės istorija.
Sėkmė traukia sėkmę. Jei kažkas čia įkūrė savo padalinį, žmonės padarė labai gerą darbą, vadovai labai patenkinti, tai plinta ir į kitus padalinius. Vadovai klausia: „Ei, o kodėl jūs nedarote to paties?" - aiškino pašnekovas.
Anot jo, svarbiausia suvaldyti vadovų lūkesčius – neieškoti Lietuvoje to, ko nėra ir išnaudoti tai, kas yra. Mes nelabai brandi rinka, tačiau turime daug apmokytų žmonių.
Kaštų prasme esame netoli Indijos, tačiau lietuviai kur kas lojalesni ir labai žingeidūs. Mums net apmokymų programas reikėjo specialiai pritaikyti – žmonėms nebeaiškiname ką daryti, o tiesiog pateikiame užduotis.
Reklamuoja šalį
Technologijų centro vadovas sako, kad daug kalba su kitomis užsienio įmonėmis, aiškina vadovams, kokia Lietuva yra šauni ir vilioja juos čia steigti savo padalinius.
„Jie dažnai ateina į „Barclays“, mes nuoširdžiai pasišnekame. Atvirai dalinuosi tuo, ką matėme, kaip augome, kas yra gerai, apie ką reikėtų pagalvoti.
Tikslas? Manau, jei sukursime čia daugiau IT darbo vietų, ši rinka taps brandesnė ir iš to naudos turėsime visi. Darbuotojų branda, tai pasaulinių procesų išmanymas, žinojimas, kaip dirbti tarptautinėse komandose, galiausiai specifinių žinių įgijimas“, - sakė G. Dzekunskas.
Tačiau tame labai daug politikos – įmonės nenori atsisakyti esamos veiklos savo šalyje, eksperimentuodamos bijo prarasti, ką turi, todėl dabar „Barclays“ reikiamus specialistus Lietuvoje auginasi patys.
Kaip užsiauginti gerą darbuotoją Lietuvoje
42 m. Lietuvos padalinio vadovas pripažįsta, kad jis yra tarp 3 proc. vyriausių čia dirbančių žmonių. Amžiaus vidurkis – 28 m.
Nenuostabu, kad besirenkanti tokius jaunus specialistus kompanija ne tik suteikia galimybę nemokamai tobulėti susidomėjusiems specifinėmis IT padalinio veiklos kryptimis studentams, tačiau konsultuoja pačius universitetus ir netgi keliauja po mokyklas, kur pasakoja apie profesijų privalumus.
„Turime parengę tokį grafiką, kuriame numatyta, kaip dirbama su žmonėmis pagal tai, kiek jiems liko metų iki įdarbinimo. Pirminė ir plačiausia dirva yra mokykla.
Čia mūsų misija – aiškinti žmonėms, kas tai yra IT karjera. Visuomet prašau ir kitų specialybių žmonių pasakoti mokiniams, koks yra jų darbas. Jei dažniau tai darytume, gal išvengtume nereikalingų specialistų kepimo.
Patys kiekvienais metais aplankome 40 mokyklų, pasakojame apie karjerą ir taip pasiekiame 2-5 tūkst. vaikų.
Toliau – universitetai. Čia tikslingai investuojame į 200-400 studentų. Be to kalbame su dar neturinčiais išsilavinimo, rengiame laboratorijas, skaitome paskaitas“, – konferencijoje dalinosi patirtimi G. Dzekunskas.
Anot jo, valstybės nereikia skatinti rengti daugiau IT studentų – tokie procesai trunka per ilgai. Paprasčiau nueiti į universitetą ir sutarti, kokių darbuotojų trūksta. O Lietuvos universitetai reaguoja greitai ir priima labai šiltai.
Kitose šalyse mokslo įstaigos nelabai bendrauja su verslu, įsivaizduoja, kad pačios gerai žino, ką daro. O Lietuvos universitetai kalbasi, auga, derina programas.
"Iki įsidarbinimo likus dvejiems metams kuriamas pagrindas. Jei prarasime šiuos žmones, pritrūksime specialistų. Ir galiausiai aukščiausia pozicija – 8-10 gabiausiųjų. Juos svarbiausia išlaikyti“, - aiškino "Barclays" vadovas.
Žmonių rengimas bei vystymas sudaro apie 3 proc. visų įmonės sąnaudų.
Tačiau G. Dzekunskas pripažįsta, kad tik 10 proc. reikalingų žinių žmonės gauna iš formalaus mokymo, o lavinti galima ir be jokių investicijų. Universitetinis išsilavinimas nėra vienintelė bei būtina sąlyga būsimam darbuotojui: „Lietuvoje tikrai daug aukštąjį mokslą baigusių jaunuolių. Atrodytų, kodėl galvoti apie kolegijas, jei darbo neranda ir baigę universitetus?
Tačiau ilgainiui supranti, kad įdarbinus žmogų trokštantį didelės karjeros, atsiranda didesnė trintis. Dažnas gautą darbą suvokia kaip pirmąjį laiptelį karjeroje. Tai gerai, tačiau reikia ir stabilumo".
Jis ir atsiranda įdarbinus kolegijų studentus, ar net nebaigusius jų. Tie žmonės yra technikai, jiems toks darbas patinka, jie tai daro su malonumu.
Tai ypač svarbi savybė žmonėms, kurie rengiami darbui su didžiųjų „Mainframe“ sistemų kompiuteriais. Pasaulyje tokių nėra daug, jų daug ir nereikia.
"Todėl būsimus šios srities darbuotojus renkame net ne pagal technines žinias, o pagal požiūrį į darbą. Žinių išmoksi, o požiūrio... Tačiau lietuviai yra labai šaunūs!“ - sakė G. Dzekunskas.
Kaip išlaikyti gerą darbuotoją?
Lietuvoje programuotojai dažniausiai įsidarbina mažo ir vidutinio dydžio įmonėse.
„Barclays“ sugebėjo tapti antru pagal patrauklumą darbdaviu šalyje, nors ir reikalauja didesnės specializacijos. Anot vadovo tai pasiekta tiriant, kuo darbuotojai užimti, kiek patenkinti savo darbu, suteikiant jiems pagalbą mokantis, o pasiekusiems karjeros lubas suteikiama galimybė judėti toliau. Tačiau ar nėra viskas paprasčiau – gal pakanka tik vakarietiško atlyginimo?
„Nežinau, kas yra vakarietiškas atlyginimas. Visur galioja rinkos dėsniai. Mes vadovaujamės tam tikromis metodologijomis, žinome, koks Lietuvoje statistinis atlygis ir pagal tai formuojame atlyginimo strategiją. Orientuojamės į Lietuvos, o ne Jungtinės Karalystės rinką“, – sakė G. Dzekunskas.
Pasak jo, jeigu žmogui reikia tiktai atlyginimo, tik to ką gauna į rankas, dalis žmonių, kuriems tai yra svarbiausia, emigruos.
"Kita vertus, kai žiūriu ką Lietuvoje gyvendami gauna žmonės, mano nuomone, mes esame nuostabi šalis.
Gali tobulėti, užaugti iki tarptautinio lygio iš čia neišvažiuodamas. Gali būti šalia savo tėvų, savo mylimo sodo, savo draugų – tai juk puiku!
Todėl emigracija į Jungtinę Karalystę ir iš jos nėra didelė. Žmonės, padirbę mūsų įmonėje, supranta, kad jiems nereikia niekur vykti, norint augti. Būna net atvirkščiai – žmonės padirba Jungtinėje Karalystėje ir grįžta. Ypač ten studijavę nori susirasti kažką panašaus čia.
Kuo gera Lietuva? Turime labai daug šviesių žmonių. Kuo negera? Nemokame tų žmonių teisingai panaudoti, kad turėtume didžiausią naudą. Padirbėję užsienyje žmonės suvokia, kad pasaulis mažas ir čia niekas nesiskiria", - neabejojo pašnekovas.
Kartą tapęs ledlaužiu, „Barclays“ Lietuvoje laužo ir tam tikrus lyčių skirtumų stereotipus.
„Mano nuomone moterys geriau orientuojasi neapibrėžtose situacijose, todėl pusė vadybininkių yra moterys. Universitetai labai nori, kad važiuotume ir pasakotume apie tai, jie mielai priimtų studijuoti daugiau merginų, bet reikia įrodyti, kad yra prasmės“, – sako Vilniaus centro vadovas.
Esame dar jauni
Kiek besidžiaugtume, visi puikiai žinome, kad problemų galime išvardinti daug. Pats "Barclays" technologijų centro vadovas G. Dzekunskas pripažino, kad jei valdome gerai, tai mūsų šalis nuostabi. Bet ar gerai valdome? Ir kas išmokys valdyti geriau?
„Na, pažiūrėkime objektyviai į save – esame jauna, tik dvidešimties metų sulaukusi ekonomika. Žmonės yra talentingi. Tiek pat talentingi, kaip ir visi individai, kur jie bedirbtų. Tačiau jei pažiūrėsime į gerąsias praktikas, aišku, kad tam reikia tam tikro istorinio konteksto.
Pažvelkime į valstybes, kurios turi nenutrūkstamą savarankišką istoriją. Kaip jos vysto vadybą, inžinerinę pramonę, savo valstybės valdymą. Suprasime – tai dažnai ateina tik per kelis šimtmečius. Mes esame labai labai jauni.
Galima pasitelkti tai, ką sukūrė kiti, bet tai užtrunka. Dėl to toks žinių apie teisingą valdymą, teisingus procesus, importas ir yra labai didelė pridėtinė vertė, gaunama dirbant su didžiosiomis tarptautinėmis kompanijomis. Jos tai daro jau daug šimtmečių“, - teigė lietuvis.
