Tiesa, kol kas urnos laidojimas kolumbariume lietuviams atrodo prabangos reikalas, nes kainuoja kelis tūkstančius litų. Be to, kolumbariumų kol kas – labai mažai.
Tačiau laidojimo srityje dirbantys verslininkai tikina, kad tai – jokia prabanga ir gerokai pigiau, nei tradicinėje kapavietėje statyti paminklą ir nuolatos prižiūrėti kapą: sodinti augalus, vežti dekoratyvinius akmenis, statyti tvoras. Sudėjus visas išlaidas, palaidoti urną kolumbariume yra pigiau.
Kolumbariumas - Jonavoje
Vasaros pradžioje kolumbariumas pradės veikti Jonavos kapinėse. Savivaldybei jo įrengimas atsiėjo 69 tūkst. litų. Šiuo metu Jonavos kolumbariume yra 45 nišos, vienoje iš jų turėtų tilpti po keturias urnas.
Tarybos sprendimu, vieta kolumbariume kainuos 2,5 tūkst. litų. Susimokėję šį mokestį jonaviškiai galės būti ramūs – palaikai bus saugomi visą likusį laiką. Tiesa, jei žmonės norės išvykti į užsienį ir išsivežti urną, pinigai jiems grąžinti nebus.
Kaip portalą lrytas.lt informavo Jonavos savivaldybė, kolumbariumą nuspręsta steigti dėl to, jog šalyje keičiasi laidotuvių tradicijos, o žmonės, kurie artimuosius kremuoja, urnas priversti laikyti arba namuose, arba laidoti tradicinėje kapavietėje.
Siūlo laidoti nemokamai
Kėdainiai, kuriuose veikia vienintelis šalyje krematoriumas, kolumbariumo neturi. Nėra jo ir daugelyje kitų rajonų, ir net – kai kuriuose didesniuose miestuose. Kol kas steigti kolumbariumą dar tik ruošiasi Panevėžio ir Utenos savivaldybės, mažesniuose miestuose jų taip pat nėra.
Kaip sakė Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotoja Regina Eitmonė, dėl to dar spręs rajono tarybos nariai.
Panevėžio politikai svarsto, ar už artimojo urnos laidojimą kolumbariume imti mokestį, ar juo panevėžiečiams leisti naudotis nemokamai.
Tokia praktika yra Kretingos rajone. Pasak Kretingos savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko, rajono gyventojai už šią paslaugą neturi mokėti nė lito.
„O už ką imti pinigus? Juk kapinėse žmogus laidojamas nemokamai, tai kuo skiriasi kolumbariumas? Mūsų rajone jis yra vienas, dabar planuojame atidaryti dar vieną“, - sakė V. Domarkas.
Nors kol kas nemažai laisvų nišų yra veikiančiame kolumbariume, tačiau laidotuvių tradicijos keičiasi ir ateityje, įsitikinę kretingiškiai, jų poreikis atsiras.
Kaina – su kremavimu
Tačiau Kretingos rajonas yra savotiška „balta varna“, mat kitur kolumbariumai yra mokami. Privatus Klaipėdos kolumbariumas už urnos saugojimą ima 8,5 tūkst. litų vienkartinį mokestį.
„Tačiau ši suma – kartu su kremavimu. Jei žmonės pageidauja urną kolumbariume laikyti dešimt metų, tada šis mokestis yra mažesnis – kainuoja kiek daugiau nei keturis tūkstančius litų“, - sakė įmonės „Aterna“, įsteigusios kolumbariumą, vadovė Vitalija Rumbaitienė.
Pasak V. Rumbaitienės, laidoti urną kolumbariume yra patogu – nebereikia nuolat važinėti į kapines laistyti augalų ar prižiūrėti kapo.
Kapams trūksta žemės
Kolumbariumas veikia ir sostinėje, Liepynės kapinėse. Vieta čia kainuoja 1,5 tūkstančio litų, tačiau kasmet reikia mokėti papildomą 60 litų mokestį. Vadinasi, saugoti urną 25 metus iš viso atsieitų 3 tūkst. litų.
Kolumbariumas veikia ir Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Palaidoti urną su artimojo pelenais ir saugoti ją 25 metus čia kainuoja 1200 litų. Tačiau dar 1800 litų reikia sumokėti už vietą – tai yra vienkartinis mokestis.
Kaip lrytas.lt pasakojo Petrašiūnų kapinių darbuotoja, iš 60 laidojamų žmonių, į kolumbariumą laidojami maždaug 2-5 mirusiųjų pelenai.
„Pernai, kai kolumbariumas tik atsidarė, būdavo daugiau. Dabar sumažėjo“, - sakė darbuotoja.
Tikimasi, kad kolumbariumai ateityje taps populiarūs ir todėl, kad gauti vietą kapinėse bus sunku – jau dabar kalbama apie tai, jog kapams trūksta plotų, o visa Lietuva tampa laidotuvių kalneliu.
Barstyti galima ne visur
Tuo tarpu laidojimo namų darbuotojai pasakoja, kad kremavę artimųjų kūnus žmonės dažnai pelenus laiko namuose ir laidoti jų iš viso nenori.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos specialistės Ievos Kiselienės, pagal šalyje veikiantį žmogaus palaikų laidojimo įstatymą, urna su pelenais namuose gali būti laikoma tik laikinai.
„Tačiau termino „laikinai“ įstatymas neapibrėžia. Jei žmogus nori artimojo pelenus išbarstyti, tą galima daryti tik specialiai tam įrengtose vietose, jei rajono savivaldybės tokias turi“, - aiškino I. Kiselienė.
Tačiau griežtos tvarkos kol kas nėra. Specialistai pripažįsta, kad jei žmonės sumanė artimojo pelenus išberti jūroje arba, tarkim, piliakalnyje, niekas jų nubausti negali, mat ir bendros centralizuotos palaidotų žmonių apskaitos su nurodyta laidojimo vieta paprasčiausiai nėra.
„Kitaip tariant, jei žmonės ieško palaidotų savo artimųjų, jie turi vartyti bažnyčių knygas, kaip gūdžiame amžiuje ir ieškoti. Nors gyvename civilizuotame pasaulyje, tačiau šioje srityje sistemos dar nėra“, - lrytas.lt sakė įmonės „K2 Lt“, teikiančios kremavimo paslaugas, vadovas Vytenis Labanauskas.
