Nori būti draugiškas aplinkai? Pasidomėk, į ką krauni maistą (atnaujinta)

Ekologija – tai pirmiausia ekonomija. Viskas, kas yra perteklius, kainuoja.

Todėl ekologiškiausias yra įsigytas arba pasisiūtas medžiaginis maišelis.

Jis ilgaamžis. Kažkas yra apskaičiavęs, kad vienas kokybiškas medžiaginis maišelis per visą naudojimo laiką pakeičia apie tūkstantį plastikinių maišelių.

Taigi naudodami medžiaginį maišelį ne tik mažiau teršiame aplinką, bet dar ir sutaupome pinigų”, – sakė Ekologiškos kultūros asociacijos direktorė Lauryna Tarvydienė.

Kartu su kolege Akvile Balžekaite jos kelis mėnesius domėjosi pirkiniams skirtų maišelių įtaka aplinkai, remdamosi vienu veiksmingiausių būdų – būvio ciklo įvertinimu (BCĮ). 

Būvio ciklo įvertinimas (BCĮ) (angl. „Life Cycle Assesment“) – tai yrimas apimantis produkto gyvavimo fazes nuo gamybos iki išmetimo į aplinką, atsižvelgiant į gaminti reikalingą energiją ir medžiagas, transportavimo atstumą ir degalų sąnaudas, perdirbimą ir atliekų taršą.

Nekenksmingos aplinkai produkcijos nėra – visoms prekėms gaminti reikia medžiagų, o tai reiškia išteklių ir energijos naudojimą.

Vis dėlto vieniems gaminiams jų sunaudojama mažiau nei kitiems ir tuo jie geresni aplinkai, mažiau jai kenkia.

„Įvertinus įprasto polietileno, suyrančiojo plastiko ir popierinį maišelius paaiškėjo, kad mažiausiai aplinkai kenksmingas visų mūsų keikiamas paprasčiausias polietileno maišelis“, – apie savo darbo išvadas pasakojo L.Tarvydienė.

Pasirodo, jog gaminant suyrančiojo plastiko ir popierinius maišelius reikia kelis kartus daugiau žaliavų ir gamybinių energijos sąnaudų nei įprasto polietileno maišeliui.

Be to, popieriniams ir suyrantiems maišeliams prireikia kur kas daugiau vietos sąvartyne, kuriame jų irimo procesai beveik nevyksta. Pagaliau paprasto polietileno maišelio gamybai sunaudoto vandens, pavojingų chemikalų kiekis, palyginti su tuo, kiek jų sunaudojama popieriaus ir bioplastų pramonėje, yra visai nedidelis.

„Polietileno maišelių keitimas popieriniais ar suyrančiais tik padidins energijos sąnaudas ir atliekų kiekį sąvartynuose.

Todėl bandydami sumažinti plastiko šiukšlių kiekį vandenynuose ir gyvūnų skrandžiuose, atsisakydami įprastų polietileno maišelių galime prisišaukti dar didesnę bėdą – dėl išaugusių gamybinių energijos sąnaudų padidėjusį anglies dvideginio kiekį atmosferoje.

Juk klimato atšilimas šiuo metu kelia vis daugiau problemų tiek gyvūnams ir jų buveinėms, tiek žmonėms”, – teigė L.Tarvydienė.

Anot jos, panaudotų suyrančių maišelių perdirbimas yra ypač komplikuotas ir tai kelia susirūpinimą įprasto plastiko rūšiavimo įmonėms, nes yrančios priemaišos gali sumažinti perdirbto plastiko kokybę.

Geriausias būdas perdirbti bioplastiko maišelius – juos kompostuoti. Kad organizmai juos imtų skaidyti, būtinos tam tikros sąlygos: pakankamas vandens, šilumos ir deguonies kiekis, tinkamas pH rūgštingumas.

„Tam sąlygų įprastame sąvartyne nepakankama, o kompostavimo aikštelių Lietuvoje šiuo metu yra vos kelios.

Įdomu, kad vis daugiau šalių susirūpina dėl galimo gausesnio šiukšlinimo – mat žmonės, manydami, jog suyrantys maišeliai nekelia grėsmės gamtai, gali neatsakingai juos naudoti ir taip teršti gamtą.

Popierinis maišelis, gaminamas iš atsinaujinančiosios žaliavos – medienos, yra dar viena alternatyva plastikiniam maišeliui.

Tačiau pasitelkdama naujausius prieinamus duomenis ir informaciją, L.Tarvydienė apie popierių kalba kitaip, nei esame įpratę girdėti: popieriaus pramonė gamybai sunaudoja milžinišką kiekį vandens (100 litrų vienam kilogramui popieriaus), energijos ir pavojingų chemikalų, kuriuos pašalinti iš nuotekų yra nelengva.

Pavyzdžiui, vienam popieriniam maišeliui pagaminti reikia vidutiniškai 4 litrų, o polietileno maišeliui – tik 0,03 litro vandens.

Popierinį pirkinių maišelį daugiausia sudaro pirminis, iš medienos pagamintas popierius ir tik maža dalis – iš perdirbto popieriaus, nes kitaip nukentėtų maišelio tvirtumas ir elastingumas. Tokiam maišeliui pagaminti sunaudojama penkis kartus daugiau energijos nei standartiniam polietileno ir du kartus daugiau nei suyrančiam maišeliui pagaminti.

Nors popierius yra organinė medžiaga, suyranti per kelerius metus, sąvartyne jo irimo procesas dėl deguonies, drėgmės ir šviesos stygiaus labai sulėtėja ar beveik sustoja. 

Todėl sąvartyne popierinis maišelis užims net iki septynių kartų daugiau vietos nei polietileninis bei tris kartus daugiau nei suyrantis.

„Geriausia būtų popierių perdirbti. Bet jam perdirbti prireikia devynis kartus daugiau energijos nei standartiniam plastikiniam maišeliui.

Be to, popieriniams maišeliams gabenti į prekybos ar perdirbimo vietą dėl didelio svorio irgi sunaudojama gerokai daugiau energijos”, – teigė Ekologiškos kultūros asociacijos direktorė.

L.Tarvydienei pritaria ir bendrovės „Plasta” generalinis direktorius Vytautas Poderis. 

Jo teigimu, nereikia bijoti naudoti plastiko, bet tai daryti būtina atsakingai – surinkti, išrūšiuoti, perdirbti ir ypač saugoti, kad jis nepatektų į vandens telkinius.

„Įprastas plastikas yra ilgaamžis ir labai patvarus, jį naudoti ir perdirbti galima šimtus kartų. Tai ypač aktualu dabar, kai visas pasaulis kalba apie atsinaujinančiuosius šaltinius.

Nereikia bijoti, kad šiandien plastiko pilni sąvartynai – šias jo sankaupas sėkmingai galės perdirbti ateities kartos”, – kalbėjo V.Poderis.

Jo teigimu, popieriniams maišeliams ar pakuotėms gaminti kertami miškai, naudojami didžiuliai energijos ištekliai – kodėl tai, kas turi valyti orą, panaudojus tampa tik sąvartyne pūvančiu daiktu?

Biodegraduojančiojo plastiko maišeliai būna dviejų rūšių: pagaminti iš organinės kilmės bioplasto arba iš plastiko, sumaišyto su yrimą skatinančiomis priemaišomis.

„Visas pasaulis iki šiol ginčijasi dėl biodegraduojančiojo plastiko.

Tai yra aukštos pridėtinės vertės gaminys, antra vertus, dėl įterptų medžiagų suskaidomas į tokius mažus gabalėlius, kad žuvys ar kiti gyvieji organizmai neatskiria, pavyzdžiui, nuo planktono ir praryja.

Atlanto vandenyne jau dabar yra susiformavęs Teksaso valstijos dydžio biodegraduojančiojo plastiko sąvartynas.

Todėl jau seniai nebeperku parduotuvėje žuvų, kurios pagautos vandenyne”, – prisipažino V.Poderis.

Kauno bendrovė „Gerovė” vien pernai šalies prekybos centrams ir parduotuvėms pardavė tūkstantį tonų – apie 60 milijonų reklaminių arba kitaip vadinamų pirkinių maišelių.

„Dauguma jų klientų pageidauja ne iš įprasto plastiko pagamintų maišelių, o greitai suyrančių. Šiandien, kai visiems svarbi ekologija, turime galvoti apie ateities kartas. Jei tik būsime sąmoningi ir sugebėsime plastikinius maišelius surinkti ir surūšiuoti, perdirbti jie bus prikelti antram, trečiam ar net ketvirtam gyvenimui“, – sakė bendrovės direktoriaus pavaduotoja Živilė Ramoškienė.

Pasak jos, polietilenas buvo išrastas popieriui pakeisti.

Šiuolaikinės technologijos tobulėja ir iki šiol plastikui gaminti naudojamas naftos produktas etanolis jau turi ne vieną pakaitalą.

Etanolis jau išgaunamas ir iš cukranendrių. Iš cukranendrių pagaminto plastiko techninės charakteristikos yra tokios pat kaip ir įprasto plastiko.

O štai kitas pakaitalas yra bioplastikas, pagamintas naudojant bulvių, kukurūzų krakmolą. Jo pagrindinė ekologinė savybė – labai greitai biodegraduojantis, kompostuojamas.

„Bioplastiko kaina yra 2–3 kartus didesnė nei įprastinio plastiko, todėl jo gaminys pabrangsta net iki 6 kartų.

Tai lemia jo mažą populiarumą Lietuvoje”, – teigė Ž.Ramoškienė.

Nė vieno rinkoje esančio pirkinių maišelio ji nenori nei peikti, nei girti. Tai turi būti vartotojo pasirinkimas.

„Žinau tik viena, kad dėl išaugusio vartojimo vienintelis mūsų išsigelbėjimas yra atliekų rūšiavimas ir perdirbimas.

Mums reikia lygiuotis į skandinavus, kur tikroji ekologija prasideda nuo rūšiavimo“, – sakė moteris.

Popierinius pirkinių maišelius ir kitokias popierines pakuotes gaminančios bendrovės Pakuotės centro direktorius Edmundas Valionis teigia, kad plastikas skirtas tiems, kurie nori sutaupyti, o popierius yra ekologiškesnis ir brangesnis.

„Žmogus daug gražiau ir prabangiau atrodo iš prekybos centro išeidamas su popieriniu pirkinių maišeliu.

Tai dabar ypač madinga užsienyje. Pas mus popierines pakuotes pastaruoju metu vis dažniau naudoja mažos parduotuvės. Tai joms suteikia jaukumo ir išskirtinumo.

Surinktus ir tinkamai išrūšiuotus popierinius maišelius bei pakuotes galima perdirbti į popierių”, – sakė E.Valionis.

Kokie pirkinių maišeliai populiariausi didžiuosiuose šalies prekybos centruose?

Prekybos tinklų „Iki”, „Rimi” ir „Norfa” atstovai informavo, kad daugiausia nuperkama mažiausių ir pigiausių – 15 centų kainuojančių įprasto polietileno maišelių, o tokių pat didesnių, kainuojančių 30 centų, daugiau parduodama prieš šventes, kai perkama daugiau prekių.

Tačiau nė vienas prekybos tinklas nenurodė, kokį kiekį pirkinių maišelių pirkėjai su prekėmis išsineša per mėnesį ar per metus.

„Daugiausia renkamasi pagal kainą. Ir nors medžiaginiai maišeliai populiarėja, jie yra mažiausiai populiarūs”, – sakė bendrovės „Rimi Lietuva” viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Prekybos tinklo „Iki” siūlomus ilgaamžius maišelius su kukučio, žalvarnio ir uralinės pelėdos atvaizdais įsigiję pirkėjai remia minėtų paukščių išsaugojimą Lietuvoje.

Po vieną litą nuo kiekvieno tokio parduoto maišelio skiriama Lietuvos ornitologų draugijai, kuri surinktas lėšas skiria paukščių populiacijai gausinti.

„Šie daugkartiniai maišeliai pagal specialų užsakymą gaminami Kinijoje iš patvarios neaustinės, nelaminuotos medžiagos.

Sumokėję 4,99 lito „Iki” pirkėjai gauna amžiną maišelį, nes suplyšusį jį nemokamai keičiame nauju – taip skatiname pirkėjus juos rinktis”, – sakė prekybos tinklo „Iki” vykdomasis direktorius Dalius Malakauskas.

Dizainerė

„Pagrindinė priežastis, kodėl prekybos centrai nesikreipia į dizainerius, yra ta, jog jie pripratę susikurti ir pasigaminti patys pigiau. Kam gi dar kam nors mokėti už dizainą?

Su vienu prekybos tinklu buvo užsimezgęs bendradarbiavimas. Tačiau kai sukūrėme krepšių, skirtų išskirtiniams šio prekybos tinklo klientams, dizainą, mums buvo pasakyta, kad tai tinklui per brangu.

Panašiai buvo atsitikę ir su vienu statybinių medžiagų prekybos tinklu.

Prekybininkai gali didelius kiekius medžiaginių maišelių pigiai pasisiūti Kinijoje. Lietuvoje, deja, tai padaryti per brangu – brangi žaliava ir didelė savikaina.

Mudvi su Jolanta Rimkute gal prieš dešimtmetį pradėjome praktikuoti tokių maišelių gamybą. Iš pradžių jie buvo pristatomi ir dalijami per įvairias akcijas, dabar jais prekiaujame savo parduotuvėse „Studija LT”, Vilniaus oro uoste.

7 skirtingų rūšių krepšiai iš kolekcijų „LT Identity” ir „Baltai” kainuoja nuo 40 iki 70 litų.

Žmonės noriai juos perka, ypač dovanoms.

Aš eidama į parduotuvę visada nešuosi savąjį krepšį, o jei jau taip atsitinka, kad jo po ranka nėra, susirandu parduotuvėje tuščią kartoninę dėžę ir į ją sukraunu prekes.”

Dizaineris

„Apsipirkti į parduotuvę einu su savo medžiaginiu krepšiu.

Jei jį pamirštu, perku parduotuvėje plastikinį maišelį.

Didžiuosiuose prekybos centruose ir mažesnėse parduotuvėse, kur dažniausiai apsiperku, popierinių maišelių pirkiniams nemačiau. Gal ir gerai, kad jų nėra. Kokia čia ekologija, jei maišeliams pagaminti kertami medžiai?

Dabar, kiek žinau, prekybininkai siūlo greitai suyrančius plastikinius, taip pat medžiaginius maišelius pirkiniams sudėti. Tačiau pastarieji man negražūs.

Maždaug prieš pusmetį savo studijoje iš natūralaus audinio sukūriau standartinio dydžio krepšį nusegamomis reguliuojamo dydžio natūralios odos rankenomis. Įvairių spalvų, iš džiuto, džinsinio ir kamufliažinio audinių pagamintas krepšys yra universalus, tinka ir vietoj rankinės, ir kompiuteriui įsidėti, ir pirkiniams parsinešti. Šis krepšys kainuoja 190 litų, o jį įsigyti galima mano studijoje arba užsisakyti per „Facebook”.

Masinei prekybai šio krepšio net nebandėme siūlyti. Tam reikėtų jį stipriai supaprastinti, kad kaina būtų daugumai prieinama.”

Kauno technologijos universiteto Organinės technologijos katedros profesorius

„Beveik kiekvienas techninis produktas turi daugiau ar mažiau tam tikrų priemaišų. Kalbant apie pirkinių maišelius, šiuo metu Lietuvos vartotojui patys pigiausi ir prieinamiausi yra polietileno arba polipropileno gaminiai.

Jie turi geras savybes, išskyrus tai, kad yra viena lėčiausiai yrančių medžiagų. Jie gali išgulėti sąvartyne nepakitę vos ne šimtą metų. Ar to proceso metu išsiskiria toksinės medžiagos? 

Iš polietileno ir polipropileno – ne. Deginami polietileno ir polipropileno maišeliai išskiria anglies deginius ir vandenį, taip pat kaip ir kuras.

Pirkinių maišeliai su užrašais „eko“, „bio“, „žalias“, „epi“ skelbia, kad jie yra suyrantys. 

Tai padaro jų sudėtyje esantys bioskaidūs polimerai, jų priedai arba įvairūs polimerai, kurie greitina irimą. Geriausi iš jų – iš krakmolo ir jo darinių pagaminti maišeliai, suyrantys taip pat kaip maisto produktai. 

Tačiau ši žaliava labai brangi, vartotojai jų neįpirks. Pagal kainą Lietuvos rinkai prieinamiausi yra lengviau suyrantys plastiko maišeliai su polimerų irimo greitikliais, tačiau kai kurie turi didelį minusą – jų likučiai perdirbimo metu gali sumažinti antrą kartą perdirbto plastiko gaminio kokybę.

Ekologiškai švariausi yra popieriniai pirkiniams skirti maišai. Aišku, popierius popieriui nelygu, yra labai įvairus. Paimkite prieš kelis dešimtmečius išleistą žurnalą ir šiuolaikinį. 

Pastarasis yra toks spalvotas ir blizgus ir turi tiek priedų, kad net sunkia dega. 

Be to, bet kokiame popieriuje, pradedant rašomuoju ir baigiant tualetiniu, yra toksiškų dioksinų, tačiau jų kiekis labai mažas ir jokio pavojaus nekelia.

Ilgaamžiai medžiaginiai maišeliai geri tuo atveju, jei yra pagaminti iš ekologiško pluošto – medvilnės, lino. Nėra nieko geriau kaip cukrų laikyti maiše iš lininės tekstilės. Tačiau vėlgi tenka rinktis – į lininį maišelį tinka įdėti kokį paveldo kumpį, tačiau kasdienį pusryčių batoną per brangu.“