Renovacijos sėkmės istorija Panevėžyje: sąskaitos už šildymą sumažėjo keturis kartus

Nenuostabu, nes būtent dėl šios trapios lituanistės, permainoms pasiryžusių jos kaimynų ir statybos profesionalų du chruščioviniai avarinės būklės Panevėžio daugiabučiai po renovacijos buvo parodyti JTO užsakymu sukurtame filme, pateikiančiame po vieną reprezentacinį Švedijos, Izraelio, Šveicarijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų bei kitų šalių daugiabutį.

Du kampu sublokuoti Marijonų gatvės daugiabučiai – 31 ir 31 A pastatyti 1958 metais. Tai trijų aukštų pastatai iš silikatinių blokelių, kuriuose – 36 butai (juose – 33 gyvenamieji butai ir 3 komercinės paskirties patalpos. – Red.).

B. Valkiūnienės šeima į vieną šių namų atsikraustė 1995 metais. Keletą metų gyveno 2 kambarių bute, vėliau persikėlė į trijų kambarių, 60 kvadratinių metrų butą kitoje laiptinėje.

„Gera vieta – šalia prekybos centras, koplyčia, parkas, stadionas, turgelis, netoli upė, aukštos kambarių lubos“, – lrytas.lt namo privalumus vardijo pedagogė. Tačiau buvo ir antroji medalio pusė – paaiškėjo, kad senas namas visiškai susidėvėjęs ir kiauras, jo šildymo sistema – beviltiškai pasenusi.

Žiemą šių namų butuose būdavo labai šalta.

„Kai gimė dukra, kuriai dabar 10 metų, visa giminė suvežė elektrinius šildytuvus, kad nesušaltume.

Tai juos įjungus bute temperatūrą pavykdavo pakelti iki 15-16 laipsnių šilumos. Pas kaimynus tą gruodį buvo tik 8 laipsniai“, – šaltas žiemas prisiminė B. Valkiūnienė.

Moters šeima šalčiausiame kambaryje žiemą net negyvendavo, o kad šaltis iš jo nesklistų, kambario duris lipnia juosta aplipdydavo.

Jau vėliau namo gyventojai išsiaiškino, kad jų name įrengta vadinamoji Leningrado tipo šildymo sistema – iš miesto šilumos tinklų sistemos tiekiamas karštas vanduo tekėdavo per nešildomą palėpę nutiestu magistraliniu vamzdynu, o tik po to, pasiekęs kiekvieną laiptinę, imdavo šildyti radiatorius gyventojų butuose, todėl buvo patiriami didžiuliai šilumos energijos nuostoliai.

„Senieji gyventojai pasakojo, kad sovietmečiu, kai šildymas buvo pigus, radiatorius taip užkaitindavo, kad net žiemą butuose su marškinėliais žmonės vaikščiodavo“, – namo senbuvių prisiminimus pasakojo B. Valkiūnienė.

Tuo tarpu pastaruosius dešimtmečius šių namų gyventojai šalo, o už šildymą mokėjo daug.

Pavyzdžiui, 2009 metų žiemą, kai šildymo kainos buvo gerokai mažesnės nei dabar, B. Valkiūnienė už savo buto šildymą per mėnesį mokėdavo beveik 400 litų, o kad nesušaltų, dar šildydavosi elektriniais šildytuvais.

„Buvom paskaičiavę, kad per vieną naktį šildytuvas sunaudoja elektros už 5 litus, tai per mėnesį už šį papildomą šildymą tekdavo sumokėti dar 150 litų“, – pasakojo panevėžietė.

Negana to, kiaulystes ėmė krėsti senutėliai šių namų stogai. Viršutiniame aukšte gyvenanti B. Valkiūnienė su siaubu laukdavo kiekvieno lietaus.

„Nebuvo taip, kad tik vienoje ar kitoje vietoje lašėtų. Lietus pliaupdavo į butą per visas lubas“, – pasakojo panevėžietė, kurios bute galiausiai net pakabinamos lubos nukrito, neatlaikiusios nuolatinės drėgmės, kambariuose įsiveisė pelėsis, buvo sugadintos medinės grindys. Stogas kiauras kaip rėtis tapo dėl sutrūnijusių ir išsiklaipiusių čerpių.

Kadangi namo gyventojai buvo nusprendę stogo neremontuoti (tada bendrija lėšų dar nekaupė), o specialistų paskaičiuotos sumos stogui virš jos buto perdengti – 17 tūkst. litų B. Valkiūnienė neturėjo, moteris kreipėsi pagalbos į butų ūkį.

„Man ilgai braižė, rodė, kaip palėpėje po kiauru stogu bus pakabinta plėvelė, žadėjo, kad daugiau nebešlapsim“, – lrytas.lt dabar jau šypsodamasi pasakojo pedagogė. Tačiau kažkiek pasikrapštę palėpėje darbininkai išėjo, o po lietaus butas vėl buvo užlietas.

„Netekusi kantrybės, pati užlipau į palėpę ir išvydau, kad ritinys plėvelės tik užkeltas į pastogę. Niekas jos nesivargino ištiesti“, – prisiminė nuolat šlapiame bute su keturiais vaikais vargusi moteris.

Pati išsitiesusi plėvelę ant palėpės grindų, po kiekvieno lietaus B. Valkiūnienė ten užlipusi išsemdavo po 5-7 kibirus vandens.

Abiejų namų stogų būklė vis labiau prastėjo, galiausiai po lietaus vanduo ėmė veržtis į 8-is viršutinių aukštų butus iš 12-kos, o plėvelėmis buvo klojami vis nauji plotai palėpėse.

Štai tokios būklės senutėlių namų gyventojų bendrijos pirmininke 2009 metų sausį ir tapo B. Valkiūnienė. Moteris neslepia – ankstesnei namo pirmininkei nusprendus trauktis iš pareigų, neatsirado nė vieno kito kandidato, todėl darbo ėmėsi ji ir netgi atsisakė atlyginimo.

„Mūsų namas buvo beveik avarinis. 2010 metais buvo surašytas defektinis aktas, kuriame konstatuota, kad namo šildymo sistema, vamzdynai, visiškai susidėvėję. Pavyzdžiui, į namo šildymo sistemą pripylus vandens, po savaitės ji likdavo tuščia – vanduo nežinia kur dingdavo“, – vardino neįtikėtinai skambančius faktus namo bendrijos pirmininkė.

B. Valkiūnienė džiaugiasi, kad yra mokytoja – jai ne kartą patarimais padėjo buvę auklėtiniai, pasirinkę pačias įvairiausias profesijas.

Pavyzdžiui, viena buvusi jos moksleivė – advokatė – pagelbėjo sprendžiant klausimą, kaip sukviesti kasdieniais savo darbais ir rūpesčiais užsiėmusius ar sveikatos problemų turinčius gyventojus į bendrijos susirinkimus, nes nesusirinkdavo balsavimui reikalinga dauguma ir jokių svarbių sprendimų priimti nebuvo įmanoma.

Teisininkė patarė, kad galima dėl svarbių priežasčių susirinkime nedalyvausiantiems buto savininkams įteikti išankstinio balsavimo biuletenius, kad jie savo valią pareikštų iš anksto, prieš susirinkimą.

„Žmonės tuomet ir patys nebenorėjo likti nuošalyje sprendžiant svarbius namui reikalus. O susirinkimų teko daryti nemažai – pavyzdžiui, 2010 metais rinkomės į susirinkimus vienuolika kartų. Bendrijos valdyba posėdžiavo dar daugiau“, – pasakojo namo pirmininkė.

Ketindami gyventi taupiau, Marijonų 31 ir 31A namų gyventojai 2009 metais nusprendė nutraukti sutartį su ,,Panevėžio butų ūkiu“ ir toliau tvarkytis patys, o pastatų priežiūrą ar remonto darbus atlikti patikėjo geriausias sąlygas pasiūliusioms bendrovėms.

„Anksčiau Butų ūkiui už techninę pastatų priežiūrą bendrija mokėdavo po 600 litų per mėnesį, dabar kitai bendrovei sumokame 290 litų per metus“, – paprastą aritmetiką dėstė B. Valkiūnienė.

„Mes Lietuvoje buvome pirmieji, „Perlo“ terminaluose pradėję atsiskaityti už komunalines paslaugas. Kadangi atsisakius Butų ūkio paslaugų, sumokėti už komunalines paslaugas jo kasose nebegalėjome, ėmėme ieškoti alternatyvų ir radome.

Specialiai mūsų bendrijai buvo sukurtas brūkšninis kodas, kurį turėdami komunalinius mokesčius mūsų gyventojai gali sumokėti bet kuriame „Perlo“ terminale visoje Lietuvoje“, – pasakojo namo pirmininkė.

2010-ieji – išskirtiniai metai šių dviejų chruščiovinių Marijonų gatvės namų gyventojams.

Mokėdami didžiulius pinigus ir šaldami savo vis labiau nuvertėjančiuose butuose, žmonės ryžosi permainoms. Buvo nuspręsta imtis namų rekonstrukcijos, atsisakyti šilumos monopolininko – „Panevėžio energijos“ paslaugų ir šilumą gamintis dujų katilinėje.

Šių namų gyventojai turėjo atlaikyti gana didelį spaudimą. Kad iš šio sumanymo nieko gero nebus, butų savininkai daugiau praloš, nei išloš, perspėjo energetikai, o tvarkant dokumentus nuolat iškildavo visokios biurokratinės kliūtys.

Pavyzdžiui, techninis abiejų namų renovacijos projektas, kuriame projektuotojai kuo detaliausiai fiksavo visas naujas namo konstrukcijas: stogą, gegnes, perdangą, fasadą, - kartą buvo atmestas dėl nenubraižytų šaligatvio plytelių, einančių palei namą, ir projekto skyrių antraštėms parinkto šrifto.

Pasak B. Valkiūnienės, jų gyventojų bendrija tapo pirmąja Lietuvoje, kuri kreditą namo renovacijai gavo dalyvaudama tarptautinėje JESSICA programoje.

Ši programa pasirodė patraukli tuo, kad nemažai gyventojų gali tikėtis 100 proc. kompensacijos už kreditą ir palūkanas.

Šiai kategorijai priskiriami, galima sakyti, visi pensininkai, taip pat – „į rankas“ iki 1 tūkst. 100 litų atlyginimą ar kitas išmokas gaunantys asmenys.

Kiti namo gyventojai pasiėmė paskolą 20-čiai metų su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Beje, kiekvienas buto savininkas gali trumpinti paskolos mokėjimo laiką, paskolą grąžinti greičiau ir nemokėti už tai jokių papildomų mokesčių.

„Tačiau kai mūsų gyventojai nuėjo į savivaldybę tvarkytis reikiamų dokumentų, kad galėtų gauti tokią kompensaciją, kai kurie savivaldybės darbuotojai jautė pareigą juos perspėti, kad jokių kompensacijų šie negaus, kad Europos Sąjunga subyrės, o jie smarkiai rizikuoja“, – pasakojo apie gyventojams daromą spaudimą namo pirmininkė.

Vis dėlto šios liūdnos prognozės nepasitvirtino, dabar net 16 butų (iš 33-ių) savininkai gauna 100 proc. kompensaciją už renovacijai paimtą kreditą ir palūkanas.

Be šių trikdžių, triukšmą dėl namo renovacijos ėmė kelti ir kai kurie namo gyventojai, sulaukę net kai kurių visuomeninių organizacijų palaikymo.

Pavyzdžiui, į namo gyventojų susirinkimus net iš kito miesto ėmė važinėti vieno visuomeninio judėjimo nariai, kelti sąmyšį ir bauginti žmones, kad jų projektas pasmerktas žlugti.

Kai abiejų daugiabučių renovacijai reikalingas projektas buvo parengtas ir gautas leidimas pradėti darbus, atėjo 2010 metų spalis.

„Spalio 15-ąją Panevėžyje prasidėjo šildymo sezonas, o mes tą dieną pradėjome numontuoti radiatorius“, – pasakojo apie ryžtingus žingsnius B. Valkiūnienė. Taip bendrija nusprendė pasielgti, nes tik vėlų rudenį pagaliau gavo leidimą rekonstrukcijai.

Pasak B. Valkiūnienės, šiuo ypač nelengvu gyventojams metu sulaukta netikėtos paramos iš įvairią šildymo įrangą gaminančios Vokietijos įmonės „Oventrop“, iš kurios bendrija užsisakė šilumos mazgus su momentiniais šilumokaičiais butams.

Vokiečiai, sužinoję, kad vėlų rudenį šių namų gyventojai pasitinka nešildomuose butuose, stengėsi kuo greičiau pagaminti specialiai šiems namams modifikuotus įrenginius, nuolat teiravosi, kaip panevėžiečiai laikosi, o vėliau skubos tvarka produkciją savo lėšomis pasiuntė į Lietuvą oro paštu.

Bendromis pastangomis, kuo greičiau stengiantis atlikti namų šildymo sistemos rekonstrukciją, šiluma gyventojus pasiekė tik lapkričio pabaigoje, kai lauke spaudė 15 laipsnių šaltukas.

„Mes, pradėdami bendradarbiauti su šia bendrove, net nežinojome, kad tai elitinė, prestižinius ir ypač sudėtingus užsakymus atliekanti šildymo įrangos gamintoja. Tikras stebuklas, kad jie apsiėmė atlikti mūsų užsakymą.

„Oventrop“ specialistai iki šiol stebi, kaip mums sekasi, mielai konsultuoja, jei kyla neaiškumų“, – sakė B. Valkiūnienė.

Anot jos, vokiečiams nuostabą sukėlė ankstesnioji, „Leningrado“ tipo jų namų šildymo sistema – jie neįsivaizdavo, kad tokia šiais laikais egzistuoja. Štai apie naująją šių panevėžiečių namų šildymo sistemą vienas vokietis studentas netgi rašo diplominį darbą.

Šildo dujos ir saulė

Pasak B. Valkiūnienės, atliekant abiejų namų renovaciją, buvo daug dėmesio skiriama kiekvienai detalei: išstudijuotos alternatyvos ir pasirinkti ekonomiškiausi bei efektyviausi variantai, preciziškai padaryti techniniai projektai, pasitelktos derančių medžiagų linijos.

Jau verdant renovacijos darbams, statybų aikštelėje dažnai buvo galima išvysti besitariančių inžinierių komandą. Itin gerai atlikta techninė darbų priežiūra.

Buvo kruopščiai apšiltinti fasadai, stogo perdanga, pakeisti langai, atjauninti balkonai, rekonstruotas senas šlaitinis stogas, įrengta nauja šildymo sistema.

Ją sudaro katilinė, kurioje šilumą gamina modernūs kondensaciniai dujų katilai ir terminiai saulės kolektoriai, taip pat nauja termofikato magistralė, butuose - autonominis horizontalusis vamzdynas, modernūs radiatoriai, momentiniai plokšteliniai šilumokaičiai, individuali šilumos apskaita.

Nuo bendro miesto šilumos tinklo buvo atsijungta, o vietoj to įrengta dujų katilinė, nutiestas naujas vidaus ir rekonstruotas išorinis dujotiekiai. Šilumai, kuri tiekiama radiatoriams ir karštam vandeniui ruošti, pasitelkta ir saulė – ant stogo įrengta 60 kv. metrų saulės kolektorių karštam vandeniui ruošti.

Pasak B. Valkiūnienės, išsiderėjus žymią nuolaidą, saulės kolektoriai bendrijai kainavo 42 tūkst. litų, t. y. vienam butui – maždaug po 1 tūkst. 160 litų.

Šie naujausios kartos Austrijoje pagaminti saulės kolektoriai leidžia per kalendorinius metus sutaupyti namuose apie 10 proc. šilumos energijos, reikalingos ir patalpoms šildyti, ir karštam vandeniui ruošti, ir cirkuliacijai.

Jeigu skaičiuotume, kiek energijos saulė dovanoja vien vandeniui kaitinti, skaičiai būtų solidesni – beveik pusė karšto vandens per metus pagaminama nenaudojant dujų.

Kiekvieno buto kambariuose įrengti termoreguliatoriai ir patys gyventojai gali reguliuoti radiatorių karštį, tačiau tik taip, kad nenukentėtų kaimynai ir temperatūra bute atitiktų higienos normas.

Jei bute šilumos suvartojama mažiau nei 70 proc. nuo energijos suvartojimo vidurkio, yra numatytos piniginės sankcijos – privalu atlyginti aplinkinių butų savininkams už šilumos nuostolius, patirtus per vidines sienas. Informacija, kiek kuris butas suvartoja energijos, radijo bangomis perduodama į specialų kompiuterį.

B. Valkiūnienės nuomone, renovuoti daugiabutį pasitelkiant modernią inžinerinę mintį bei pažangias technologijas naudinga, nes atsiranda papildomų galimybių taupyti.

Apšiltintas fasadas leidžia mažai energijos vartoti patalpoms šildyti, bet neturi jokios įtakos tam energijos kiekiui, kuris reikalingas karštam vandeniui paruošti. Pastarosios, pasirodo, reikia nemažai.

Renovuotų daugiabučių gyventojai žino, kad neretai išlaidos, tenkančios karštam vandeniui bei cirkuliacijai, priartėja prie tų, kurių reikia butams šildyti.

Marijonų g. 31 ir 31A butuose įrengti tokie radiatoriai, kurių veikimas panašus į grindinį šildymą – jiems pakanka žemos, maždaug 42-43 laipsnių, temperatūros.

Kadangi į butus ateina vienas magistralinis vamzdynas, atnešantis šilumą ir radiatoriams, ir karštą vandenį ruošiančiam šilumokaičiui, svarbu racionaliai įvertinti karšto vandens poreikius bei vartojimą ir visos magistralės neperkaitinti tada, kai karštas vanduo nereikalingas.

Bendrija neseniai patvirtino skirtingų režimų grafiką. Naktį bei darbo dienomis magistralės temperatūra pažeminama tiek, kad šilumos pakaktų patalpoms šildyti ar nusiprausti po dušu, išsitrinkti galvą, išplauti indus.

Rytais ir vakarais magistralinio vamzdyno temperatūra padidinama – tada būna taip vadinamas ,,karštos vonios“ laikas. Vasario mėnesį atliktas eksperimentas parodė, kad toks taupymo būdas efektyvus. Jis leidžia išlaidas už šilumą papildomai sumažinti dar 20 procentų ir amortizuoti stiprų dujų pabrangimą.

Beje, pažangi šildymo sistema eliminuoja bent kokią legionelių – legioneliozės sukėlėjų atsiradimo grėsmę.

Praeities vargai greitai pasimiršta. Dabar šiuose Marijonų gatvės daugiabučiuose gyvenantys žmonės džiaugiasi pagražėjusiais namais, gyvenimo komfortu ir mažesniais komunaliniais mokesčiais.

Dabar energijos, reikalingos patalpoms šildyti, karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai, suvartojama 75 procentais mažiau nei iki renovacijos. Mažiau reikia ir pinigų.

Per visą šių metų šildymo sezoną, užsitęsusį net 6 mėnesius, trijų kambarių buto (apie 60 kv. m) gyventojai už šildymą, karšto vandens ruošimą, cirkuliaciją mokėjo nuo 690 litų. Vidurkis – 980 litų.

Pasak B. Valkiūnienės, prieš pradedant renovaciją investicijų plane buvo fiksuotas energijos suvartojimas, tenkantis vienam kvadratiniam metrui iki renovacijos.

Padauginusi jį iš savo buto ploto bei dabartinės šilumos kainos, pedagogė paskaičiavo, kad nerenovavus namo dabar jai per kalendorinius metus už šilumą būtų tekę pakloti apie 5 tūkst. litų ir gyventi avarinės būklės name.

2012 metais B. Valkiūnienės šeima per kalendorinius metus už šilumą mokėjo 1 tūkst. 100 litų ir maždaug 2 tūkst. 100 litų už renovacijai paimtą kreditą bei palūkanas (kas mėnesį ši suma po truputį mažėja).

„Mano piniginėje lieka apie 1,8 tūkst. litų ir dar turiu pridėtinės vertės – gyvenu gražiame, komfortiškame name“, – sako namo bendrijos pirmininkė. Moderni renovacija sudomino ir butų pirkti ieškančius panevėžiečius – norinčių čia apsigyventi daug, o štai parduoti butų gyventojai neskuba.

Atidaryme dalyvavo V. Adamkus

Pasak B. Valkiūnienės, pasitelktos inovatyvios technologijos, pažangi inžinerinė mintis, stropus bei atsakingas visų prie renovacijos prisidėjusių profesionalų darbas davė rezultatus, pranokusius lūkesčius. Panevėžiečių atkaklumas, atnaujinant savo būstą neliko nepastebėtas.

2012 metų gegužės 25 dieną prie šių renovuotų Marijonų gatvės namų simbolinę juostelę kartu su B. Valkiūniene perkirpo Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, pristatydamas pirmąją Lietuvoje daugiabutyje įrengtą saulės kolektorių sistemą.

Tą pačią dieną Panevėžyje vyko ir konferencija „Daugiabučių atnaujinimas ir energetikos ateitis“, kurioje dalyvavo V. Adamkus, Panevėžio politikai, renovuotų namų bendruomenės atstovai, projekto rangovai, renovacija besidominčių bendrijų pirmininkai, kiti svečiai.

Dėl pasiekto didelio energijos sutaupymo Marijonų g. 31 ir 31A namai 2012 metų rudenį atstovavo Lietuvai Jungtinių Tautų Organizacijos projekte, skirtame pažangiausiems paprastų žmonių namams.

JTO užsakymu sukurtame filme, pateikiančiame po vieną reprezentacinį Švedijos, Izraelio, Šveicarijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų bei kitų šalių daugiabutį, pasakojama ir apie Marijonų g. 31, 31A namus.