Užklupta sunkmečio Vyriausybė taupydama persistengė. Nors tuomet, prieš ketverius metus, rizikingų specialybių medikai prieš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užmačias sutrumpinti jų kasmetines atostogas ir padidinti darbo krūvį stojo piestu, jų balsas į dangų nenuėjo.
2009-ųjų pavasarį Algio Čapliko vadovaujamai SAM užsimojus, priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo prisidengus medikams, dirbantiems kenksmingomis sąlygomis, buvo nurėžtos atostogos. Jos nuo 42 kalendorinių dienų sutrumpėjo iki 36.
Pažeidė Konstituciją
Kitu Vyriausybės nutarimu medikams buvo drėbtelėtas gerokai didesnis darbo krūvis. Kai kurie specialistai, pavyzdžiui, lavonų skrodimą atliekantys patologoanatomai, šiuo metu per savaitę dirba 12 valandų ilgiau nei iki 2009-ųjų.
Konstitucinis teismas prieš savaitę išaiškino, kad visa ta našta ant sveikatos sistemos darbuotojų pečių buvo užversta nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant ir Konstituciją, ir Darbo kodekso reikalavimus.
Anot Konstitucinio teismo, prieš ketverius metus du ydingus nutarimus patvirtinusi Vyriausybė vadovavosi ne objektyviais kriterijais, o tik keleto SAM specialistų nuomone, nepagrįsta jokiais ekonominės naudos tyrimais ar ekspertize.
Medikų nesiklausė
„2009-ųjų pradžioje bandėme kovoti su vienašališku Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu.
Bet ministerija nesileido į diskusijas. Apskritai ji net nesiklausė mūsų nuomonės”, – prisiminė sostinės radiologų draugijos narys, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojas intervencinis onkoradiologas Ramūnas Ambrozaitis. Kartu su radiologais į atlapus SAM bandė kibti ir intensyviosios terapijos, reanimacijos medikų, patologoanatomų profesinės sąjungos, Lietuvos gydytojų sąjunga.
„Atšaukti nutarimus, pagal kuriuos buvo atimta dalis atostogų ir padidintas darbo krūvis, turės dabartinė Vyriausybė.
Tik tuomet, kai jie bus panaikinti, paaiškės, kaip ir kada bus grąžinta anksčiau galiojusi tvarka ir ar bus įmanoma tikėtis kompensacijų”, – svarstė R. Ambrozaitis.
Vadovams – neramu
Konstitucinio teismo sprendimas pradžiugino gydytojus, tačiau sukėlė nerimą gydymo įstaigų vadovams.
Anot Gydytojų vadovų sąjungos prezidento Stasio Gendvilio, jei Vyriausybės nutarimai bus panaikinti ir atgaline data atkurtas ankstesnis medikų darbo laikas ir atostogų trukmė, reikės medikams kompensuoti praradimus.
„Bet kaip? Gydymo įstaigos pačios neturi jokių finansinių galimybių sumokėti kompensacijas tų specialybių medikams, kurie 2009 metais prarado atostogas ir kurių krūvis padidėjo. Todėl Vyriausybė turi numatyti kompensavimo būdus”, – svarstė S. Gendvilis.
Per pastaruosius ketverius metus rizikingomis sąlygomis dirbantys medikai sukaupė maždaug 5 savaites atostogų.
Tokių medikų Lietuvoje – ne vienas tūkstantis, o vidutinis jų darbo užmokestis sukasi apie 3000 litų. Todėl vien mintis, kad darbuotojams teks atlyginti už prarastas atostogas, vadovams kelia šiurpą.
Be to, medikams, pailginus jų darbo valandas, nebuvo padidinta alga. Todėl gydymo įstaigų vadovams gali tekti dar labiau ištuštinti aruodus.
„Mums neramu ir dėl to, kad, sutrumpėjus gydytojų darbo laikui, gali pablogėti paslaugų prieinamumas.
Kuo trumpiau dirba gydytojai, tuo ilgiau pacientams tenka laukti jų konsultacijos.
Dabar medikų darbo valandos paskirstytos atsižvelgiant į jų etatus. Tad sugrąžinti viską į senas vėžes nebus paprasta”, – nuogąstavo S. Gendvilis.
Dėl įtampos dirbo trumpiau
Ne 40 valandų per savaitę, o trumpiau iki 2009-ųjų pavasario dirbo tie medikai, kurie darbe patiria didesnę ir nervinę, ir emocinę įtampą.
Pavyzdžiui, 36 valandas per savaitę triūsė medikai, gydantys ir slaugantys psichikos ligonius ar žmones, sergančius sunkiomis užkrečiamosiomis ligomis.
Trumpesnė darbo savaitė priklausė reanimacijos ir intensyviosios terapijos ar skubios pagalbos paslaugas teikiantiems medikams. Kaip ir tiems, kurie dirba su nuodingosiomis cheminėmis medžiagomis.
33 valandas per savaitę turėjo teisę dirbti gydytojai kalėjimuose ar kitose laisvės atėmimo vietose. Taip pat – ultragarsinės diagnostikos specialistai.
Trumpiausia – 30 darbo valandų savaitė buvo skirta patologoanatomams ir rentgenologams – darbuotojams, kurių darbas susijęs su radioaktyviosiomis medžiagomis ir jonizuojančiąja spinduliuote.
Laikas pakelti algą
Rūta Vainienė, ekonomistė:
„Tai buvo sunkmečio primestas sprendimas. Lėšų trūko. Tuo metu gydymo įstaigoms pavyko šiek tiek sutaupyti pinigų padidinant darbo krūvį. Tačiau jos vėliau vis tiek įsiskolino.
Sprendimas sutrumpinti atostogas ir pailginti darbo laiką buvo susietas su krize. Dabar jis turėtų tapti priežastimi pakeisti medikų darbo laiko reglamentą.
Jiems turėtų būti padidintas valandinis darbo atlyginimas ar mokama didesnė alga, kad jie, pailgėjus darbo laikui, galėtų daugiau uždirbti.
Juk dauguma medikų dirba 1,5 ar 2 etatais. Jie dirba ilgiau, nes jiems trūksta pajamų. Šį klausimą ir reikia spręsti, nemanipuliuojant medikų darbo laiku. Už tokį rizikingą darbą turi būti mokama didesnė alga, o ne trumpinamas darbo laikas.”
