Praėjo vos mėnuo, kai buvo paviešinti įspūdingi duomenys apie lengvatinių mokesčių zonas. Europos valstybės ėmėsi savarankiškų tyrimų.
2,5 milijono bylų apie mokesčių rojuje slepiamas politikų, verslininkų sąskaitas, solidžių kompanijų filialus ir pinigų pervedimus. Į dienos šviesą ištraukta 120 tūkstančių lengvatinio apmokestinimo bendrovių, kurių galai veda ir į Europos valstybes.
Pirmą kartą duomenų nutekinimą, kurį galima rasti svetainėje icij.org, palaiko Europos Komisija, o Europos valstybių mokesčių inspektoriai pradėjo medžioklę.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir jo šeima, Gruzijos premjeras Bidzina Ivanišvilis, vienas „Gazprom” vadovų Valerijus Golubevas, Rothschildų dinastijos atstovai, buvęs aktorės Brigitte Bardot vyras, milijonierius verslininkas Günteris Sachsas, buvęs Italijos telekomo duomenų apsaugos vadovas Fabio Ghioni ir dar daug kitų garsių pavardžių minima paviešintose mokesčių slėpimo schemose.
Britai paskelbė kovą
Nors pateikta nemažai įrodymų apie slaptas sąskaitas, reagavo ne visos šalys. Rusijos, Azijos valstybės, galima sakyti, kol kas nekreipia dėmesio į vieną didžiausių žurnalistinių tyrimų.
Didžiosios Britanijos mokesčių tarnyba – viena pirmųjų, paskelbusi, kad pradėjo tyrimą pagal nutekintus duomenis. Britų inspektoriai bendradarbiauja su JAV ir Australijos mokesčių administracijomis dėl duomenų, „kurie atskleidė turtingų asmenų ir kompanijų nuslėptus pinigus”.
Britų pareigūnai jau nustatė daugiau nei 1000 žmonių, kurie gavo naudos iš mokesčių slėpimo. Be to, akiratyje – dar 200 buhalterių, konsultantų, teisininkų, kurie kūrė mokesčių slėpimo schemas. Britų valdžia rėmėsi nutekintais duomenimis, anksčiau tai pasitaikydavo labai retai.
Buvęs futbolininkas Johnas Fashanu, Vyriausybės institucijų patarėjas Alpeshas Patelis – tai tik kelios pavardės, patekusios į šį juodąjį sąrašą.
Britų finansų ministras George’as Osborne’as nutekintus duomenis pavadino dar vienu ginklu kovoti su mokesčių vengėjais. „Jei vengiate mokėti mokesčius, mes ateisime pas jus”, – sakė iždo kancleris.
Tačiau vyriausioji britų mokesčių inspektorė Jennie Granger įspėjo, kad viskas gali būti teisėta. Kol kas nė vienas žmogus nėra apkaltintas.
„Tačiau tokie žmonės vis tiek gali būti apkaltinti mokesčių slėpimu ir kitokiais nusikaltimais. Svarbiausia – reikia sustabdyti lengvatinių mokesčių struktūrų veikimą”, – sakė ji.
Britų pareigūnai šiuo metu analizuoja 400 gigabaitų duomenis apie bendroves ir asmenis, turinčius sąskaitų lengvatinių mokesčių zonose.
Amerikiečiai pradėjo tyrimą
JAV vidaus biudžeto tarnyba paskelbė pradėjusi tyrimą dėl sąskaitų Mergelių, Kaimanų ir Kuko Salose. Pareigūnų akiratyje – ne tik sąskaitų savininkai, bet ir jų konsultantai, padėję sutaupyti mokesčių sąskaita.
„Tai yra dalis platesnio tyrimo dėl mokesčių vengimo, o tyrime dalyvauja mokesčių inspektoriai iš įvairių šalių. Mūsų tikslas kartu su Didžiosios Britanijos ir Australijos pareigūnais nepalikti ramybėje tų, kurie vengia mokesčių”, – sakė JAV biudžeto tarnybos įgaliotasis atstovas Stevenas T.Milleris.
Anksčiau šešėlyje nuo inspektorių besislėpusios kompanijos dabar priverstos teisintis. Nors daugeliu atvejų jų kaltė dar neįrodyta, visuomenės pasmerkimas – garantuotas.
Aiškėja, kad mokesčių slėpimo schemose dalyvavo ir kai kurie didieji tarptautiniai komerciniai bankai.
Suomiai – apstulbę
Suomiai pasipiktino sužinoję, kad į mokesčių vengimo schemas įsitraukusios ir jų valstybinės įmonės.
Nutekinti žurnalistų duomenys rodo, kad Suomijos valstybinė pašto kompanija „Itella” turi filialus Kipre ir Mergelių Salose.
Duomenys nutekėjo tuo metu, kai Suomijos valdžia paskelbė kovosianti su mokesčių vengėjais. Pasirodė, kad mokesčių vengia pati valstybė, tiksliau, jai priklausanti kompanija.
Išgirdusi tai nustebo ir Suomijos finansų ministrė Jutta Urpilainen, ji „Itella” sprendimą lėšas pervesti per sąskaitas Kipre pavadino keistu.
J. Urpilainen neatmetė, kad yra ir daugiau Suomijos valstybinių bendrovių, turinčių filialus lengvatinių mokesčių zonose.
„Labai palaikau, kad atskleidžiami tokie duomenys. Valstybinės įmonės turi būti pavyzdys privačiam verslui”, – sakė ministrė. Ji kreipėsi į Suomijos vyriausybę ir pasiūlė nustatyti aiškias taisykles dėl valstybinių įmonių ar jų padalinių kūrimo mokesčių rojuje.
Reagavo ir lietuvis
Milžiniško masto duomenys apie mokesčių vengėjus atkreipė ir aukščiausių ES pareigūnų dėmesį. Vienas jų – už mokesčius ir auditą atsakingas ES komisaras Algirdas Šemeta.
Praėjusį mėnesį jis išplatino laišką visiems ES finansų ministrams, kuriame paragino nedelsiant imtis veiksmų prieš mokesčių vengėjus.
Valstybių narių paprašyta susitarti dėl konkrečių veiksmų finansų ministrų susitikime gegužės mėnesį.
Be to, komisaras pažadėjo, kad prašys icij.org tyrimo autorių pateikti kompanijų pavadinimus bei visą informaciją apie ES šalių piliečius bei nutekintus jų duomenis.
„Mokesčių sukčiavimo temai patekti į Europos ir, net sakyčiau, viso pasaulio viršūnių darbotvarkes ypač padėjo tarptautinė tiriamosios žurnalistikos bendruomenė.
Vadinamasis „Offshore Leaks” skandalas, sprogęs tarptautinėje žiniasklaidoje, puikiai parodė problemą, kurią įvairiomis priemonėmis raginu spręsti jau kelerius metus”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo A. Šemeta.
Pasak jo, dėl sukčiavimo ir mokesčių slėpimo ES kasmet praranda apie 1 trilijoną eurų.
„Matome ženklų, kad Europoje formuojasi stipri politinė valia spręsti šią problemą”, – pridūrė komisaras.
Klausimas – ar moralu?
Verslininkus dėl investicijų šalyse, kuriose galioja mažesnis apmokestinimas, konsultuojantis Justinas Klimašauskas anksčiau susidurdavo su klausimu, ar tai teisėta.
„O dabar klausiama jau kitaip – ar tai moralu”, – „Lietuvos rytui” sakė bendrovės „Amicorp Baltic” vadovas. Jis abejoja, ar tyrimų banga atsiris iki Lietuvos.
„Jei deklaruoji savo sąskaitas užsienyje, jokių problemų negali būti. Be to, Lietuvos gyventojai apmokestinami visur, jeigu jie oficialiai gyvena čia”, – sakė konsultantas.
Didžiojoje Britanijoje mokesčiai mokami nuo to, ką uždirbi toje šalyje. Jei gauni atlyginimą kitur, tai ir mokesčius moki jau pagal kitokias taisykles.
„Lietuvoje kontrabandos tema yra aktualesnė nei sąskaitos lengvatinių mokesčių zonose”, – įsitikinęs J.Klimašauskas.
