– Užsienyje mėgstama viešai diskutuoti apie vadovų postus paliekančių bankininkų „auksinius parašiutus“ - milžiniškas išeitines kompensacijas. Ar jis jums irgi paruoštas?
– Jeigu įsivaizduojate, kad toks „parašiutas“ leidžia iki pensijos gyventi niekuo nesirūpinant, kaip mes girdime naujienose iš užsienio šalių – milijonai svarų, tai atsakymas – ne, pas mus nėra tokios praktikos. Čia, turbūt, tik britų ir amerikiečių bankininkams išmokamos milijoninės išmokos.
– Vis dėlto esate susikaupęs tam tikro kapitalo, kad galėtumėte pradėti naują verslą finansų srityje?
– Lietuvoje mes painiojame nuosavą ir pasiskolintą kapitalą. Kai pasiskolini, iškart turi taikytis prie kreditoriaus reikalavimų, pasidarai tam tikrą planą, kaip grąžinsi paskolas ir nebeturi jokio lankstumo.
Dėl to, kaip taisyklė, visos įmonės, kurios nori sparčiai ir greitai augti, ieško investuotojų, ir naudojasi nuosavu kapitalu. Tam yra rizikos kapitalo fondai, verslo angelai, privataus kapitalo fondai. Jie suteikia daug daugiau lankstumo.
O įmonės, kurios pasiekia vidutinio verslo etapą, generuoja nuolatinį pinigų srautą, kreipiasi paskolų.
Tada jau paskolos dydis priklauso nuo to, kiek esamas verslas gali ją aptarnauti. Galima vertinti, kiek ji galės būti panaudota verslui augti.
Jeigu pasiskolini optimistiškai galvodamas, kad „aš uždirbsiu“, bet kažkas nepasiseks – viskas nueis šuniui ant uodegos – tiek tavo verslas, tiek užstatas, kurį davei bankui.
Bet kuris, kas nori skolintis, turi suprasti, kad reikia tikėti verslu, kurio imasi. Jeigu skoliniesi neturėdamas pinigų srauto, atitinkamai daug labiau rizikuoji.
– Ką jums reiškia yra darbas? Kokį vaidmenį jis atlieka jūsų gyvenime?
– Kažkada domėjausi, kas yra džiaugsmas. Vieni mane įtikinėjo, kad kai turi kažkokį daiktą, tai yra džiaugsmas. Tačiau, iš tiesų to daikto pažinimas yra džiaugsmas.
Žmonės, turintys darbą, kuriame auga, save realizuoja, yra laimingi. Jeigu neturi tokio darbo, pradeda kažko trūkti.
Manau, kad darbas yra žmogaus savirealizacijos forma ir būtina dalis.
– Galbūt jūsų verslas Lietuvos rinkai pasiūlys naujų technolgijų?
– Manau, kad Lietuvoje turime labai daug jaunų ir gabių žmonių. Yra nežmoniškas potencialas lietuvių, kurie mokosi užsienyje. Manau, knibždėte knibžda idėjų ir vienintelis dalykas, kuris stabdo, yra eiti ir bandyti daryti.
Aš nematau savęs, kaip gražaus startuolio. Manau, kad man reikia užsiimti tuo, ką išmanau geriausiai – finansus ir vadybą – o ne bandyti programuoti patyliukais garaže.
Palinkėčiau šitam jaunimui yra galvoti ne tik apie Lietuvą. Pasaulis yra globalus, reikia galvoti apie visą Europą, JAV, visą pasaulį.
Ten potencialas yra daug didesnis. Jeigu kažkas sprendžia trijų milijonų problemas, galbūt tai galėtų išspręsti ir milijardo problemas.
– Kokios technologijos galėtų pakeisti bankų veiklą iš esmės?
– Apie tai galvojant reikėtų bankų veiklą skaldyti į dalis, jo funkcijas. Viena jų – patariamoji. Yra ganėtinai daug konsultantų ir bendrovių, kurios bando patarti.
Kita dalis veiklos yra mokėjimai. Šiandien matome labai daug startuolių, kurie sėkmingai įsilieja į konkurenciją su bankais.
Pažiūrėkite į „Facebook“, ten yra 85 skirtingi galimi atsiskaitymo būdai. Lietuvoje turime keletą mokėjimo startuolių, tai yra ganėtinai normalu.
Dar viena veikla, kurioje kai kas taip pat sėkmingai konkuruoja su bankais, yra skolinimas.
Pavyzdžiui, kai gyventojai skolina vieni kitiems. Anglijoje yra keletas tokių projektų. Be to, dar yra investavimo alternatyvos, kur yra nepriklausomi portalai, makleriai, siūlantys investuoti.
Tačiau turime suprasti vieną dalyką – nišiniai žaidėjai gali veikti, bet kai pasiekiamas tam tikras mastas, atsiranda reikia priežiūros.
Turbūt čia didesni žaidėjai - įvairios investicijų valdymo kompanijos, pensijų fondai, apribotos rizikos fondai ir prižiūrėtojai, kaip Lietuvos bankas, ir suka galvą, kaip vis dėlto užtikrinti, kad neįvertinta rizika neatsisuktų prieš klientą ir prieš visuomenę.
Labai svarbu suprasti, kad bankininkystėje pasiekus tam tikrą mastą daugėja rizikos reikia užtikrinti šios verslo priežiūrą. Šiai dienai tai yra netgi svarbesnis klausimas nei alternatyvų paieškos.
Tą, mes ir matome šiuo metu - Europos Sąjunga diskutuoja, kaip užtikrinti, kad bankų sektorius būtų tvarus, kad vėliau nekainuotų mokesčių mokėtojams per sekančią krizę. Visi normatyvai ir reikalavimai tam skirti.
Nukreipiau atsakymą todėl, kad ši diskusija niekada nedings – kaip pasikeis bankai ir technologijos.
Atrodo, kad galima greitai imtis bankininkystės ir kažką pakeisti. Tai – neatsakingas ir supaprastintas požiūris į pinigų tvarkymą, saugojimą ir valdymą.
Dėl to priežiūros institucijos pateikia kapitalo, likvidumo, informacijos atskleidimo klientui, vartotojų apsaugos reikalavimus.
