Italas Giuseppe Caratozzolo sako, kad jo bėdos prasidėjo, kai susidėjo su įmone „Dahelma“, kurios pagrindinis savininkas buvo koncerno EBSW prezidento Gintaro Petriko brolis Raimondas.
Bankrutavus „Dahelmai“, jos administravimo ėmėsi „Valneto“ vadovas Gintaras Adomonis, kuriam neseniai buvo patikėtas Ūkio banko likimas. Italui atrodo, kad G. Adomonis dirba nesąžiningai, nes yra labiau palankus ne tiems, kurie neatgauna pinigų, o bankrutavusiems verslininkams.
Aistras kaitina ir tai, jog nesutarimus tarp verslininkų ir bankroto administratoriaus aiškinęsi valdininkai tyrimą užtęsė. Sutapimas ar ne, tačiau išvados buvo paskelbtos tik po to, kai teismas bendrovę „Valnetas“ pripažino Ūkio banko bankroto administratoriumi.
Pats G. Adomonis jam metamus kaltinimus neigia ir sako, kad verslininko iš Italijos atstovai kuria sąmokslo teorijas norėdami pusvelčiui užvaldyti bankrutavusios įmonės turtą.
Sumanė verslą Lietuvoje
2005 metais į Lietuvą atvykęs G. Caratozzolo vaikščiodamas po prekybos centrus pastebėjo, kad Lietuvoje, skirtingai nei Italijoje, prekybininkai maistui naudoja daugkartines pakuotes. Taip gimė verslo idėja - vienkartinių plastiko pakuočių gamyba.
Fabrikui kurti italas įsigijo pastatus Vilniaus rajone, Bezdonyse. Tačiau bankai nesutiko juos įkeisti ir finansuoti projektą, todėl G. Caratozzolo nutarė patalpas parduoti ir už gautas lėšas jas nuomotis. Atsivežęs reikiamą įrangą, italas pradėjo gamybą nuomojamose patalpose, o anksčiau pirktus pastatus pardavė bendrovei „Dahelma“.
Tada ir prasidėjo ilga ir nesibaigianti italo nesėkmių istorija Lietuvoje. Pažįstami žmonės patarinėjo neprasidėti su bendrove „Dahelma“, nes už jos galimai stovi Gintaro Petriko brolis Raimondas Petrikas. Italui aiškinta, kad jis gali turėti reikalų su blogos reputacijos verslu. Tačiau į perspėjimus jis nereagavo.
Iš pradžių „Dahelma“ mokėjo dalimis už įsigytus pastatus, kurie buvo parduoti už 1,35 mln. litų. Tačiau likus sumokėti 350 tūkst. litų atsiskaitymai nutrūko. Italas suprato, kad likusių pinigų gali neatgauti.
G. Caratozzolo pasamdė advokatus ir ėmė siekti atgauti savo pinigus. Tačiau, kaip pasakojo investuotojas, netikėtai bendrovei „Dahelma“ dėl 1 tūkst. 386 litų skolos buvo inicijuotas bankrotas.
Įdomus faktas – bankroto bylą inicijavo garsus advokatas Gintaras Černiauskas, dabar Garliavos pedofilijos istorijoje atstovaujantis Laimutės Stankūnaitės interesus. Teigiama, kad G. Černiauskas ir R. Petrikas anksčiau turėjo bendrą verslą. Pats G. Černiauskas aiškina, kad bendrovė jam nesugebėjo sumokėti už paslaugas, todėl jis ir inicijavo jos bankrotą.
Viltis atgauti pinigus seko
„Maniau, kad teismo paskirtas bankroto administratorius padės atgauti pinigus, kuriuos suras bankrotą pasiskelbusios „Dahelmos“ sąskaitose arba gaus pardavęs įmonės turtą“, - pasakojo italas.
Bendrovės „Dahelma“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas Nacionalinės verslo administratorių asociacijos prezidentas G. Adomonis.
„Kurį laiką vis dar tikėjau, kad bankroto administratorius yra mano pusėje, tačiau vėliau matydamas, kad iš „Dahelmos“ pinigai neišieškomi, turtas neparduodamas, net nesaugomas, o administratorius net nerodo intereso padėti kreditoriui, supratau, kad esu vėl apgautas“, - pasakojo G. Caratozzolo.
2011 metų liepos 12 dieną Vilniaus apygardos teismas, patenkinęs prašymą iškelti bankroto bylą įmonei „Dahelma“, nurodė bankroto administratoriui per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo perimti įmonės turtą. Pastate buvusios įrangos vertė siekė beveik 676 tūkst. litų.
Tačiau italas sako, kad bankroto administratorius iki šios dienos turto neperėmė ir nesirūpina jo apsauga. Per tą laiką į fabriką buvo du kartus įsilaužta, o įranga apgadinta.
Užsienietis neseniai kreipėsi į teismą, kurio paprašė įpareigoti bankroto administratorių vykdyti savo pareigas ir ginti kreditorių. Jis taip pat kreipėsi į Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos, prašydamas įvertinti bankroto administratoriaus G. Adomonio kompetenciją ir patikrinti, ar jis atitinka reikiamą kvalifikaciją.
„Keista, kad Europos šalyje pareigūnas, veikiantis valstybės vardu, gali nevykdyti teismo sprendimo metų metus, ir jam dėl to niekas negresia. Tuo tarpu iš teismo sprendimo nevykdymo, kažkas matomai turi naudos. Mes būtinai apie tokius galimai korupcinius ryšius informuosime Italijos verslo organizacijas, kad būtų atsargios nutarę investuoti Lietuvoje“, - sakė G. Caratozzolo
Pažeidimų valdininkai nerado
Įmonių bankroto valdymo departamentas skundą dėl bankroto administratoriaus veiklos turėjo baigti nagrinėti prieš dvi savaites. Tačiau sprendimo priėmimo terminas buvo nukeltas, vėliau departamento vadovas Alvydas Geigalas portalui lrytas.lt teisinosi negalįs pasakyti išvadų, nes atsakingo darbuotojo vis nebūdavo darbe.
Galiausiai praėjusį trečiadienį portalas buvo informuotas, kad skundas nepasitvirtino, tačiau suteikti daugiau informacijos ir sprendimo motyvus A. Geigalas atsisakė.
Įmonių bankroto valdymo departamentui priėmus neigiamą sprendimą dėl bankroto administratoriaus darbo, apie tai informuojami teismai. Jie į šią informaciją gali atsižvelgti skirdami bankroto administratorių prižiūrėti naujas bankrutuojančias įmones.
Investuotojo iš Italijos atstovai Lietuvoje spėlioja, kodėl sprendimo priėmimas dėl „Valnetas“ vadovo darbo buvo vis atidėliojamas. Ar nebuvo baiminamasi, kad paskleidus abejones dėl „Valnetas“ veiklos, ji gali prarasti dar vieną klientą – bankrutuojantį Ūkio banką?
Investuotojai įžvelgia dar vieną keistą sutapimą – G. Adomonis anksčiau vykdė kelių esą su Gintaro Petriko vadovautos EBSW grupe susijusių įmonių bankroto procedūras.
Tuo tarpu A. Geigalas bendrovę „Valmetas“ vertina teigiamai. Departamento vadovas sako, kad tai viena geriausių šalyje veikiančių bankrotus administruojančių įmonių. Jis neatsimena, kad dėl jos veiklos anksčiau būtų gauta kokių nors skundų.
Investuotojo ketinimai kelia įtarimą
Pats G. Adomonis pateikia visiškai kitokią konflikto su verslininku iš Italijos ir jo atstovais versiją.
Jis taip pat kratosi sąsajų su Petrikų šeima, teigia jos nepažįstantis. Išgirdęs, kuo jį kaltina verslininkai, bankroto administratorius juokėsi ir ragino netikėti „kuriamomis sąmokslo teorijomis“.
„Jie nupiešė schemą ir mane bando į ją įvelti, nors mano rolė čia labai menka“, - sakė bankroto administratorius.
G. Adomonis pasakojo negalįs tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės turto apsaugos, nes pastatas, kuriame jis yra, vis dar priklauso verslininkui iš Italijos. Kol „Dahelma“ neišmokėjo visos skolos už įsigytą namą, ji negali įteisinti pastato nuosavybės.
„Esame padavę ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Teismas nėra pasibaigęs“, - sakė G. Adomonis.
Bankroto administratorius aiškina, kad verslininkas iš Italijos, ar jo atstovai Lietuvoje, žaidžia nesąžiningą žaidimą - vilkina bankroto procesą, nes nori perimti visą pastatą, kurio didžiąją dalį „Dahelma“ jau išpirko, pusvelčiui.
