Kaip atostogauja pensininkai - lietuviai ir vokiečiai?

„Stengiasi ir Lietuvos pensininkai pažinti pasaulį, pakeliauti. Vieni taupo kitų reikmių sąskaita – baldų nebeperka, stengiasi mažiau maistui išleisti, o drabužius įsigyja „Humanoje“.

Kiti kur nors išvyksta iš santaupų, kai dar dirbo“, - kalbėjo Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus skyriaus vadovas P. Butkus.

O koks vokiečių pensininkų laisvalaikis? Ir kiek jie tam turi pinigų?

Vakarų berlynietis 68 metų Jurgenas Fagelis ilgus dešimtmečius savo parduotuvėje pardavinėjo spynas, raktus, apsaugos sistemas nuo vagių ir seifus. Prie uždarbio prisidurdavo nuomodamas butą geroje Vakarų Berlyno vietoje.

Dabar jis į parduotuvę užsuka tik retkarčiais. Perdavęs verslą sūnui, jis laisvalaikį leidžia meistraudamas arba keliaudamas.

Visų, turinčių garsųjį motociklą „Harley Davidson“, svajonę – pervažiuoti legendine magistrale „Route 66” – jis jau įgyvendino.

„Gal kada nors ir į Lietuvą atvažiuosiu, bet šiemet dar noriu savo „harliu“ pasivažinėti po Kiprą“, – šypsosi pensininkas.

Nenuostabu: Vokietijos pensininkai turi kelionėms ne tik pakankamai laiko, bet ir pinigų, kuriuos neretai leidžia ir prabangiems pirkiniams įsigyti. Tarkim, vidutinis „Porsche“ pirkėjų vokiečių amžius siekia 56 metus, „Harley Davidson“ - 59 metus.

Kelionių organizatorius labiausiai džiugina tai, kad 81 proc. žmonių, sulaukusių 80-85 metų, nereikia intensyvios medicininės priežiūros.

Anksčiau keliones senjorams siūlydavo tik šioje srityje besispecializuojančios įmonės, tokios kaip „Tour Vital“ ar „Mediplus Reisen“. Pastaraisiais metais pasiturinčius pensininkus aktyviai verbuoja ir tokie turizmo milžinai kaip TUI ir „Thomas Cook“. Kartu su turistais jie siunčia į kelionę ir gydytoją – dėl viso pikto.

„Tai rinkos segmentas, kuriame dar galime daug nuveikti – juk pensininkų namai dažniausiai jau išmokėti, vaikai uždirba pragyvenimui patys, o jiems norisi naujų potyrių“, – kalbėjo Ury Steinwegas, kelionių agentūros „Gebeco“ vadovas.

Į kokius kraštus keliauja vokiečių pensininkai? Viskas priklauso nuo asmeninės patirties.

„Tie, kurie prieš keletą dešimtmečių atrado keliones su kuprine ant pečių ir jau matė daug pasaulio, taip pat tie, kurie toliau savo miesto nebuvo išvažiavę, nori egzotikos – kelionių į Vietnamą ar Kiniją, kuriose net rašmenų neperskaitysi“, – pasakojo „Mediplus“ darbuotojas Frankas Straka.

Tokioms kelionėms reikia storos piniginės. Kaip ir 6 savaites trunkančioms atostogoms žiemą Turkijoje arba Ispanijoje. Didieji koncernai siūlo jas nuo 1050 eurų (3622 Lt). Su gydytojo paslaugomis.

Tai kiek gi pensijos gauna Vokietijos pensininkai? Pensininkas pensininkui nelygu.

Neseniai pasirodžiusiame Vokietijos senatvės klausimų centro pranešime pateikiami tokie duomenys: pusės pensininkų Vakarų Vokietijoje senatvės pajamos sudaro 2893 eurus (9980 Lt) per mėnesį.

„Normalia pensija“ vakarinėje Vokietijos dalyje laikoma 1683 eurų (5806 Lt), rytinėje dalyje - 1449 eurų (5000 Lt) suma.

Pranešimo autorės Elke Hoffmann ir Laura Romeu Gordo apskaičiavo, kad Rytų Vokietijos pensininkų pajamos sudaro 71 proc. Vakarų Vokietijos pensininkų pajamų, nors įstatymo garantuota pensija Rytuose yra didesnė. Vokiečių pensijų draudimo duomenimis, 2011 metais vidutinio pensininko vyro įstatymo garantuota pensija Vakarų Vokietijoje siekė 987 eurus (3405 Lt), moters – 495 eurus (1707 Lt), Rytų Vokietijoje atitinkamai 1058 (3650 Lt) ir 711 eurus (2452 Lt).

Į šią sumą, kuri Vakarų Vokietijoje sudaro apie du trečdalius senatvės pajamų, įeina socialinio draudimo bei nelaimių draudimo išmokos, pinigai butui išlaikyti, slaugos draudimo išmokos ir senatvės pensija.

Likusį trečdalį Vakarų vokiečiams sudaro dirbančiojo pensija (kurią įmokėjo darbdavys), taip pat išmokos iš privačių pensijų fondų bei įplaukos iš namo ar buto nuomos ir panašios pajamos iš turimo turto. Jo Rytų Vokietijos pensininkai sukaupė nepalyginamai mažiau.

85 proc. Rytų Vokietijos pensininkų pajamų sudaro įstatymo garantuota pensija.

Net ir atskaičius mokesčius, Vokietijos, ypač vakarinės jos dalies, pensininkams lieka gana stora piniginė - 2218 eurų (7652 Lt).

Tiesa, Vokietijos darbo ir socialinės apsaugos ministerijos 2012 metų duomenimis, 65 metų pensininkai gali naudotis 1818 eurų (6272 Lt) per mėnesį. Taigi pora – atitinkamai 2433 eurų (8393 Lt).

Vienišos vyresnės negu 65 metų moterys senatvėje turi mažiau pinigų - 1292 eurų (4457 Lt). Vyrai - 1560 eurų (5382 Lt).

Statistika skelbia, jog 80-90 proc. pinigų pensininkai leidžia pirkiniams ir paslaugoms, pavyzdžiui, kelionėms. Apie 3 proc. pensijos vokiečiai vis dar taupo, o likusius pinigus skiria labdarai, įvairių organizacijų mokesčiams ir palūkanoms.

Ar mėgaujasi pramogomis Lietuvos pensininkai? Nemaža dalis greičiausiai choru atremtų: kokios dar pramogos, kai nepakanka duonai su sviestu? Geriausiu atveju išvyka į sodą, kuriame daržovių ar vaisių galima užsiauginti ir taip sutaupyti, o kartu atidėti kitai žiemai, kuri skaudžiausiai ištuština asmeninį biudžetą.

Tiesa, kai kurie pensininkai tikina, kad daug kas priklauso ir nuo noro. Dainuoti chore, šokti liaudiškos muzikos ansamblyje, o vasarą išriedėti pasidairyti bent jau po Lietuvą.

Tarkim, vilnietis pensininkas Povilas Butkus savo pensijos pinigus skristo šitaip: 95 proc. tenka būtinosioms išlaidoms – komunalinėms paslaugoms, maistui, vaistams, transportui, telefono paslaugoms, o likusius 5 procentus vyras kaupia pramogoms. Dažniausiai atidėtoji dalis išleidžiama kelionėms – į Lietuvos pajūrį ar net Ispaniją.

„Stengiasi ir Lietuvos pensininkai pažinti pasaulį, pakeliauti. Vieni taupo kitų reikmių sąskaita – baldų nebeperka, stengiasi mažiau maistui išleisti, o drabužius įsigyja „Humanoje“. Juk mūsų lietuviškos pensijos didesnės Europos Sąjungoje tik už rumuniškas ir bulgariškas“, - kalbėjo Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus skyriaus vadovas P. Butkus.

Susibūrę į krūvą Vilniaus pensininkai iš „Bočių“ kasmet išsinuomoja autobusą ir juo rieda po Lietuvą, vasarą kelias dažniausiai driekiasi į pajūrį – Palangą ar Šventąją. Netrukus autobusu grupė žmonių riedės į Norvegiją. O pernai su žemų sąnaudų oro bendrove 120 „bočių“ skrido į Ispaniją.

„Išvis pernai keliavo 1200 senjorų. Aišku, mes kur kas „biednesni“ už Vakarų turistus. Juk mūsų pensija nesudaro nė pusės vidutinio atlyginimo. Net kaimynų lenkų pensijos ir atlyginimo santykis geresnis.

Dalis mūsiškių į tolimesnes keliones leidžiasi iš santaupų, kurias pavyko sukaupti, kai dar dirbo“, - kalbėjo į tokias bendras keliones besileidžiantis ir P. Butkus.

Artimiausia kelionė - į Norvegiją – kur kas labiau ištuštins santaupas – ji atsieis 2500 litų.

Kad geriau jaustųsi kelionėse ir kad galėtų internete naršyti ne tik lietuviškuose puslapiuose, Vilniaus pensininkai mokosi anglų kalbos. Iš Europos Sąjungos lėšų finansuojami kursai jau eina į pabaigą.

„Prasideda ir daržų sezonas, tad ne visi jau gali ir ateiti“, - sakė P. Butkus, neseniai buvęs anglų kalbos pamokoje, kurios tema buvo „Filmai su Charlie Chaplinu“.

Beveik 80 proc. pensinio amžiaus gyventojų dėl finansinių priežasčių yra priversti atsisakyti arba riboti savo laisvalaikio pomėgius. Tokius faktus atskleidė Europos bendrovės „ERGO Life Insurance“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Priversti atsisakyti savo pomėgių

Pasak „ERGO Life Insurance“ Gyvybės draudimo departamento direktorės Baltijos šalyse Aistės Rudžinskytės, atliktas tyrimas atskleidė, jog jausdami pinigų stygių net 81 proc. pensinio amžiaus moterų ir 77 proc. pensinio amžiaus vyrų yra priversti riboti ar išvis atsisakyti savo laisvalaikio pomėgių. 

„Išėjimas į pensiją turėtų reikšti poilsį, laiką sau, šeimai, tuo tarpu tyrimas atskleidė, jog itin maža dalis į pensiją išėjusiųjų džiaugiasi pilnaverte senatve. Didžioji dalis dėl sumažėjusių pajamų yra priversti atsisakyti savo pomėgių“, – teigė „ERGO Life Insurance“ Gyvybės draudimo departamento direktorė Baltijos šalyse A. Rudžinskytė.

Skaičiuojama, jog išėjus į pensiją reikėtų gauti ne mažiau kaip 70 proc. ankstesnio atlyginimo – tokiu atveju gyventojas beveik nepajaučia sumažėjusių pajamų pasekmių, jo gyvenimo kokybė nesuprastėja.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje atskaičius mokesčius paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 1730,40 litų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint 30 metų darbo stažą, – 843,20 litų. Taigi atlyginimo ir pensijos santykis vos siekia 50 proc.