Įsibėgėjant pavasariui įsisiūbuoja ir prekyba pesticidais – tiek legaliais, tiek padirbtais, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Vartai“.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje nelegalių pesticidų parduodama už 20 milijonų eurų, o šio šešėlinio verslo atstovai nemoka mokesčių.
Iš Kinijos ir Indijos
„Europolo duomenimis, Rytų Europa, kuriai ir mes priklausome, yra labiausiai paveikta nelegalios prekybos pesticidais.
Lietuvoje apie ketvirtadalį šios rinkos sudaro nelegalios augalų apsaugos priemonės”, – kalbėjo Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadovė Aušra Beniulienė.
Tuo metu Ekskomisarų biuro, kuris dalyvauja atskleidžiant nusikalstamus tarptautinius prekybos tinklus, skaičiavimais, nelegalių pesticidų rinkos dalis Lietuvoje yra kur kas didesnė – gali siekti netgi iki 30–40 proc.
Ekskomisarų biuro Prekių ženklų apsaugos grupės vadovas Rimgaudas Pilka prekybą nelegaliais pesticidais pagal mastą prilygino prekybai nelegaliais tabako gaminiais, alkoholiu ar narkotikais.
Dažniausiai nelegalūs pesticidai Lietuvą, kuriai niekaip nepavyksta atsikratyti nelegalių pesticidų tranzito šalies etiketės, pasiekia iš Kinijos ir Indijos. O iš Lietuvos keliauja toliau į Europą.
Nelegaliuose fabrikuose netinkamai pagaminti pesticidai ne tik užteršia augalus, dirvą, bet ir kelia grėsmę vartotojų sveikatai. Tarkim, vienoje klastočių, patekusių į Lietuvos rinką, pavojingų kancerogeninių ir mutageninių medžiagų kiekis leistiną normą viršijo 300 kartų.
Pati pakuotė galėjo užsiliepsnoti saulės atokaitoje, mat savaiminio užsidegimo temperatūra siekė vos 25 laipsnius.
Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo sulaikytas iš Kinijos atgabentas neva augalų apsaugos produktų krovinys.
Atlikus ekspertizę nustatyta, kad iš jų galima išskirti dvi medžiagas: viena iš jų gali būti naudojama narkotikams, kita – cheminiam ginklui gaminti.
Penktadalis pirko klastotes
„Žmogus, įsigydamas nelegalaus alkoholio, pasiekia norimą rezultatą – apsvaigsta. Taip pat ir ūkininkas, įsigydamas suklastotą augalų apsaugos priemonę, sulaukia, atrodytų, norimo rezultato: piktžolės ar augalų ligos kaip ir išnyksta.
Tačiau pagirios abiem atvejais skirtingos. Nuo alkoholio patiriamas galvos skausmas ir kiti sveikatos sutrikimai.
O dėl suklastotų augalų apsaugos priemonių žala padaroma tiek žmogaus sveikatai, tiek aplinkai. Be to, tai – smūgis ekonomikai”, – lygino Ekskomisarų biuro Prekių ženklų apsaugos grupės vadovas R.Pilka.
Anot jo, ūkininkai ieško įsigyti augalų apsaugos priemonių pigiau, ypač jei mato, kad derlius bus mažesnis. Kaip parodė 2010-aisiais atlikta ūkininkų apklausa, 22 proc. jų naudojo padirbtus pesticidus.
Gresia tiktai bauda
Nors prekybos nelegaliais produktais mastas ir didelis, rimtų nuobaudų tiek nelegalios produkcijos pardavėjai, jei neįrodoma, kad tai kontrabanda, tiek ją perkantys ūkininkai nesulaukia. Mat tai nenumatyta Lietuvos įstatymuose.
„Geriausiu atveju jų laukia bauda. O Vokietijoje skiriamos milžiniškos baudos ir tai vadinama ne nusižengimu, bet nusikaltimu”, – pabrėžė R.Pilka.
Mūsų šalyje tokiu atveju ūkininkams gali būti skiriama 100–2000 litų bauda.
Surezgė tikrą voratinklį
„Kai kuriais atvejais ši prekyba virto sukčiavimu.
Dalis ūkininkų išties mano, kad perka originalų produktą”, – pasakojo R.Pilka.
Juolab kad pastaraisiais metais nelegalių pesticidų platintojai patobulėjo.
Prieš kelerius metus jie pakuotes su nesaugiais produktais pardavinėjo tiesiog priklijavę lapelius, ant kurių būdavo užrašyta veiklioji medžiaga.
Ūkininkui būdavo paaiškinama, kad tai tas pat, kas originalas. Užtat dabar nelegalai gamina kokybiškesnes etiketes.
„Anksčiau ir laikraščiuose mirgėte mirgėjo skelbimų, kuriuose būdavo siūloma įsigyti pesticidų padirbinius.
Šiandien nusidriekęs pardavėjų ir pirkėjų voratinklis. Jie vienas kitą gerai pažįsta.
Be rekomendacijos tokio produkto neįsigysi.
Tai – didelės tarptautinės organizuotos grupuotės”, – pasakojo R.Pilka.
Registruoja du kartus
Augalų apsaugos produktams prieš patenkant į Lietuvą, tenka įveikti du patikrinimo barjerus.
Pirmiausia jų veikliosios medžiagos įregistruojamos Europos Sąjungoje, o vėliau juos kiekvienoje šalyje įregistruoja nacionalinės registracijos komisijos, atsižvelgdamos į klimato sąlygas.
„Dažnai žemdirbiai tiki: jei ant pakuotės užrašyta, kad tai pesticidai, taip ir yra.
Oficialių gamintojų produktai kainuoja labai daug, mat reikia skirti pinigų jiems išrasti, įregistruoti.
Toks procesas kainuoja apie 200 mln. eurų ir užtrunka apie 10 metų.
Tad gamintojai imasi visų įmanomų priemonių savo gaminiams apsaugoti.
Atitinkamai pažymi pakuotę, partija turi savo numerį, kuris būna išgraviruotas, ant etiketės nurodomas produkto registracijos Lietuvoje numeris, gamintojo ir importuotojo kontaktai. Be to, būna daugybė nematomų žymų”, – vardijo A.Beniulienė.
Geriausias rodiklis – prekės kaina
Vienus augintojus suklaidina tiekėjai, kiti susigundo mažesne pesticidų kaina jau žinodami, kad produktas nelegalus.
„Maža kaina – geriausias rodiklis, kad produktas yra falsifikatas. Juk tiekėjas negali pardavinėti už mažesnę kainą nei savikaina”, – sakė A.Beniulienė.
